Valdemaras Katkus. Islandija rūpinosi savais, Kipras - svetimais

Kipras užvakar užbaigė milijardų eurų vertės ES paramos programą, pamažu atsigaudamas po sunkios ...

Kipras užvakar užbaigė milijardų eurų vertės ES paramos programą, pamažu atsigaudamas po sunkios finansinės krizės, padariusios didelę žalą bankininkystės sektoriui. Tačiau visi Kipro žmonės dabar bus priversti atidavinėti privatiems bankams gelbėti paimtas paskolas, kai tuo tarpu į analogišką situaciją patekusi Islandija referendumu atmetė skolas užsieniečiams ir jokių bausmių už tai nesulaukė. Skelbiame ekonomisto, signataro Valdemaro Katkaus komentarą. 

Turime čia skirtingą dviejų salų istoriją, tik viena yra euro zonoje, o kita - laisva šalis. Palyginkime Islandijos ir Kipro krizės įveikimo rezultatus. Šiuo metu Islandijos valstybinė skola, palyginti su BVP, yra 82 proc., Kipro - 108 proc. Valstybinės skolos prieaugis nuo 2008 m. iki 2016 m. yra toks: Islandijos valstybinė skola per šį laikotarpį priaugo tik 15 proc., Kipras priaugino 60 proc. Nedarbas Islandijoje šiuo metu yra 3,2 proc., jaunimo nedarbas - 7,1 proc. Tuo metu Kipre nedarbas yra 15,3 proc., o jaunimo nedarbas - beveik 32 proc. Dar vienas populiarus rodiklis - kiek BVP tenka vienam gyventojui. Tai Islandijoje tenka 41 tūkst. eurų, o Kipre - tik 30 tūkst. eurų.

Visi rodikliai rodo, kad Islandija iš krizės išėjo labai gerai, palyginti su visomis euro zonos šalimis. Praėjusių metų pabaigoje, kai vyko vienas iš didžiausių Azijos investuotojų forumų, Islandija ten buvo pristatyta kaip vienintelė šalis, kuri gerai įveikė šią krizę. Kodėl jiems pavyko? Pirmiausia jie turėjo nepriklausomą valiutą, o prasidėjus krizei jie ją devalvavo 80 proc., dėl to užsieniečiai, ypač dalyvavę spekuliacinėse rinkose, prarado labai daug pinigų. O Kipras to negalėjo panaudoti, kaip ir Graikija, todėl jie niekaip kitaip negali išeiti iš krizės, kaip tik didindami valstybinę skolą ir nedarbą.

Taigi, islandai nebuvo euro zonoje, be to, jie turėjo ir politinę laisvę. Juk iškart Briuselis pareikalavo, kad būtų grąžinti pinigai dviem ES valstybėms - Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams, tačiau 2010 m. islandai šį reikalavimą atmetė referendumu. Islandai priklauso Europos laisvosios prekybos zonai, į kurią įeina ir ES. Tačiau ši zona pripažino, kad islandai neprivalo niekam mokėti jokių pinigų, bet, vykstant deryboms su britais ir olandais, islandai susitarė dalį pinigų išmokėti. Šiuo metu nuo sausio mėn. Islandija yra visiškai atsiskaičiusi su šiomis šalimis, taip pat islandai pirma laiko atidavė 2,1 mlrd. eurų paskolą, kurią buvo paėmę iš TVF. O Kipras iki šiol lieka skolingas. Taigi, ir su skolomis islandai susitvarkė kur kas geriau.


Tačiau svarbiausia, kad krizės metu islandai nusprendė, jog reikia apsaugoti savo žmones, o nuostolius perkelti užsieniečiams, t.y. jie nenacionalizavo nuostolių bankų, į kuriuos investavo užsieniečiai, norintys greitai praturtėti, - tai buvo grynai spekuliacinės investicijos. Islandijos vyriausybė netgi leido nurašyti dalį nekilnojamojo turto paskolų gyventojams, t.y. privertė bankus tai padaryti, ko vėlgi neįvyko Kipre... Jie nebuvo suvaržyti ir visada gyveno savo galva. Islandijoje iki šiol galioja kapitalo kontrolė, pagal kurią draudžiama bankams spekuliuoti valiutomis. Taigi, palyginti su Kipru, Islandija iš krizės išėjo turėdama geresnius socialinius rodiklius, 22 proc. mažesnes valstybės skolas ir daug geresnes ekonomikos augimo perspektyvas.

Susiję straipsniai

Valdemaras Katkus 1525181345418787220

Rašyti komentarą

  1. Nuostabiai tikslus Islandijos sprendimas. O Kipro bėda buvo ta, kad jis per daug susijęs su Rusijos kapitalu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-04-06 14:14

      Jei Islandija nebūtų nykštukas, tai už tokius fokusus būtų gavęs kaip Irakas ar Rusija prieš šimtą metų ar Vokietija.

      Panaikinti
    2. Kuo čia dėtas Rusijos kapitalas? Jau atsibodo tie Rusijos vaiduokliai ant kiekvieno kampo. Tiesą sakant, Rusijos kaišiojimas kur reikia ir kur nereikia turi priešingą poveikį - ilgainiui net TIKRĄ pavojų ar Rusijos įsikišimo konstatavimą žmonės priims kaip dar vieną paranojos "rusai yra visur" apraišką. O skirtumas straipsnyje labai aiškiai išdėstytas - sava valiuta leidžia šaliai pačiai tvarkyti savo finansus, o kai valiuta svetima, tai ir tvarko ją svetimi. Paprasta.

      Panaikinti
    3. O.K. Pripažįstu, kad truputį persūdžiau, nes ne tik Rusijos oligarchų neaiškios kilmės kapitalas (nors jo buvo daugiausia) buvo Kipro bankuose, bet taip pat ir kitų nedorėlių, pvz., iš ES šalių, kurie nenorėjo mokėti mokesčių savo šalyse, kapitalas. Bet aš norėjau pasakyti, kad Kipro bankuose buvo plaunami pinigai, ir kad anksčiau ar vėliau ta krizė būtų neišvengiamai kilusi, nes pinigų plovikai nieko doro jokios šalies ekonomikai neduoda.

      Cit.: "O skirtumas straipsnyje labai aiškiai išdėstytas - sava valiuta leidžia šaliai pačiai tvarkyti savo finansus, o kai valiuta svetima, tai ir tvarko ją svetimi. Paprasta."

      O su šia Jūsų apibendrinančia išvada tikrai nesinori sutikti. Visų pirma todėl, kad euras jau nėra visiškai svetima valiuta, nes tvarkome ją bendrai kartu su kitomis euro zonos šalimis. O antra, Tamsta, gerb. Pikc, iš tikrųjų praleidote veiksnius, kurie Kiprą privedė prie finansinio kracho ir kurie kilo ne dėl neva "svetimųjų" (čia turiu minty euro zonai priklausančias šalis) tvarkomos Kipro finansų sistemos veiklos.

      Panaikinti
    4. Nepriklausomai nuo krizės priežasčių, savos valiutos neturėjimas SMARKIAI apriboja galimybes su ja tvarkytis. O tas eurorublis yra tiek pat "sava valiuta", kiek ir anas, sovietinis rublis. Teigfinys "tvarkome ją bendrai kartu su kitomis euro zonos šalimis" yra tai, ką anglakalbiai vadina "wishful thinking". Lietuva nesprendžia nei to rublio emisijos, nei kurso. Tai, kad Maskv... pardon - Briuselis LEIDŽIA kažkiek monetų nusikaldint, nereiškia, kad mes tą sajūzinę valiutą "tvarkome". Beje, dėl veiksnių - taigi Islandijoj irgi tie "veiksniai" buvo bet islandai turėjo GALIMYBĘ patys susitvarkyti su pasekmėmis. Būdami euro zonoj, jie tokios galimybės nebūtų turėję.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2016-04-06 16:38

    "tik viena yra euro zonoje, o kita - laisva šalis"

    Ką čia bepridursi...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Dar beliko pridurti, kad konservatorių ir liberalų/ taip pat ir socdemų vyriausybės, kažkodėl nacionalizavo Snoro ir Ūkio bankų skolas. Gerai būtų p. Katkaus komentarą šiuo klausimu sužinoti ar tai buvo protinga ir ar buvo teisėta.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item