Mokslų akademijoje – konferencija apie J. Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą

Metų pradžioje susikūręs Vilniaus forumas gegužės 7 dieną, 11 valandą Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje organizuoja konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“. 

Konferencija rengiama reaguojant į metų pradžioje viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir apskritai lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą. Kovo 11 dieną konferencijos organizatoriai paskelbė daugiau nei 180 žinomų Sąjūdžio kūrėjų, signatarų, rezistentų, mokslininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą viešą laišką, kuriame išdėstė pagrindines nuostatas šiuo klausimu. Organizatorių teigimu, konferencija skirta išsamiau pažvelgti tiek į inteligentijos pastangas sovietmečiu puoselėti lietuvybės ir Lietuvos valstybingumo idėjas, tiek ir į dabartinius bandymus sumenkinti jų atliktą darbą bei vaidmenį kelyje į Kovo 11-ąją. 

„Nors mūsų istorikai jau išties daug nuveikė sovietmečio tyrimų srityje, tačiau jų darbai, deja, visuomenei dar nepakankamai žinomi. Todėl viešojoje erdvėje stebime pavojingas tendencijas drastiškai supaprastinti to laikotarpio istoriją, visus apskelbiant kolaborantais arba priešingai, tyliaisiais patriotais, tik ir laukusiais progos dirbti Lietuvai. Tokiu būdu, išskyrus pogrindžio rezistentus ir idėjinius komunistus, visi likusieji paverčiami vientisa pilka mase. Lieka nebeaišku, kaip iš tokios prisitaikėlių visuomenės galėjo kilti Sąjūdis ir pati nepriklausomybės idėja, ir – dar svarbiau – į kokį lietuviškosios tapatybės pamatą apskritai galime remtis, šiandien kurdami modernią nepriklausomą Lietuvą. J. Marcinkevičius šiame kontekste visiems turėtų būti įdomus pirmiausia kaip pastangų išsaugoti lietuvybę sovietmečiu simbolis. Todėl konferencijoje klausime, kaip turėtume vertinti J. Marcinkevičiaus ir kitų kultūrininkų tuomet nuveiktus darbus, lietuvybės būklę ir puoselėjimo galimybes sovietmečiu, į kokias klišes šiandien mėginama sutalpinti sudėtingą sovietmečio istoriją, kodėl tai daroma ir kokį žmogaus tipą formuoja skausmingas Lietuvos perėjimas iš komunistinės į neoliberaliąją utopiją“, – teigia viena renginio organizatorių, Vilniaus universiteto profesorė Rasa Čepaitienė. 

Konferencijoje pranešimus skaitys Valentinas Sventickas, Laisvūnas Šopauskas, Vytautas Rubavičius, Rasa Čepaitienė ir Vytautas Radžvilas. Renginyje bus pristatytos Vilniaus forumo parengtos į piliečių valstybinio mąstymo ugdymą orientuotos visų pakopų Lietuvos švietimo sistemos reformos gairės.

Renginys atviras klausytojams, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus organizatoriai prašo norinčiųjų dalyvauti užsiregistruoti: