Jolanta Ramonienė. „Šeimos politikos apžvalgos žmonėms reikalingos ir naudingos“

www.bernardinai.lt Balandžio mėnesį šeimos galėjo pasidžiaugti bent dviem įvykiais, kuriais b...


Balandžio mėnesį šeimos galėjo pasidžiaugti bent dviem įvykiais, kuriais buvo atsigręžta į jas. Vienas jų – balandžio 7 d. Seime įregistruotas Šeimos stiprinimo įstatymo projektas. Kitas – balandžio 8 d. VšĮ Caritas leidyklai „Artuma“ bendradarbiaujant su „Šeimos institutu“ parengta ir išleista 2016 m. Pavasarį Seime svarstomų teisės aktų apžvalga – šeimos politikos aktualijos Lietuvoje. Apie tai plačiau pakalbėti paprašėme „Šeimos instituto“ vadovę Jolantą Ramonienę.

- Gerbiama Jolanta, trumpai pristatykite – kas gi tas Šeimos stiprinimo įstatymo projektas?

- Trumpai tariant, įstatymo tikslas – siekti ilgalaikių teigiamų demografinių pokyčių ir socialiai brandžių šeimų gausėjimo. Įstatyme siekiama įtvirtinti tokias nuostatas, kad jas įgyvendinant būtų sudaromos sąlygos, padedančios kurti, išsaugoti bei stiprinti šeimą. Šeimos stiprinimo įstatymo projektą parengė Seimo parlamentinė grupė „Už šeimą“, bendradarbiaudama su VDU Santuokos ir šeimos studijų centru ir viešąja įstaiga „Šeimos institutas“. Šį pasiūlymą 2016 m balandžio 7 d. registravo 55 Seimo nariai.

Įstatyme numatyta šeimos politikos organizavimo sistema aprėpia visus valstybės valdymo lygmenis.Į šeimą turėtų būti atsižvelgiama visų sričių politikoje. Įstatymo projekte taip pat numatytas įpareigojimas Vyriausybei per vienus metus nuo įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą.

- Kuo šis įstatymas skiriasi nuo kitų iniciatyvų, susijusių su rūpesčiu šeima ir jos gerove?

- Kalbant apie tai, norisi prisiminti šio įstatymo priešistorę – „Valstybinę šeimos politikos koncepciją” – programinį dokumentą, turėjusį padaryti daug gera, tačiau buvusį apskųstą dėl šeimos sąvokos ir dėl to sustojusį. Po to buvo Nacionalinis susitarimas dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, kai vėlgi, atrodo, jau buvo susitarta, bet į jo įgyvendinimą institucijos pažiūrėjo gan formaliai, tad ši iniciatyva po praeitų Seimo rinkimų nugeso visiškai. Prieš tai dar buvo parengtas Šeimos politikos pagrindų įstatymas, bet jis taip ir liko įstrigęs derinimo tarp ministerijų etape. Tačiau žvelgiant į demografinę situaciją, gyventojų skaičiaus mažėjimą ir milžiniškus emigracijos mastus, daugelio šeimų gan sudėtingą ekonominę padėtį – problemos tik gilėja, joms spręsti reikalingi vis didesni ištekliai, taigi tada tiesiog keli klausimą: „Kurgi viso to priežastis?“ Lėšų pasekmėms likviduoti ar mažinti jų mastą galima skirti be galo, nes pasekmių nuolat bus tol, kol neimsime spręsti priežasčių. Nesmagiai pajuokausiu, kad šeimą silpninančių iniciatyvų per pastarąjį laikotarpį buvo tikrai daug ir tai liudija rezultatai – daugybė vaikų, paauglių skambinančių į pagalbos linijas, daugybė besisikiriančių šeimų, gausėja vienišų senolių laukiančių bent sriubos lėkštės, pirmaujame pagal alkoholio vartojimą, savižudybes, veši patyčios, gausu smurtaujančių. Kur viso to problema? – tikrai nemaža dalimi tarpusavio santykiuose mūsų šeimose. Tad gal jau pats laikas stiprinti šeimą? Manau, kad „šeimos stiprinimo“ žinutė tikrai yra savalaikė. Be to, ir šeimos politika, sakyčiau, „pagaliau surado kryptį”, iki šiol vis blaškomasi – ko gi siekiama ta šeimos politika, koks turėtų būti jos tikslas. Vieni politikai jį įsivaizdavo vienokį, kiti – kitokį, dar kiti – trečiokį, ir bendro sutarimo nepavykdavo surasti.

Žinutė, kad siekiama stiprinti šeimą, reiškia, jog pagaliau pamatoma pati šeima ir kad galima pasiekti, jog ji taptų stipri, tik jai reikia sudaryti sąlygas, suteikti savalaikę pagalbą, kad ji pajėgtų pati atlikti daugybę dalykų, kuriuos geba iš savo pačios prigimties. Taigi, manau, jog tai labai pozityvi žinutė. Pačiame įstatyme yra įvardinta daugybė aspektų, kurie aprėpia platų šeimai rūpimų klausimų spektrą. Net ir Europos Sąjungos dokumentuose kalbama, kad į šeimos klausimus valstybė turi žvelgti horizontaliai. Tai neturi būti vienos, dviejų, trijų ministerijų reikalas. Visi privalo prisidėti prie geresnių sąlygų šeimai kūrimo. O ką reiškia, kad šeimai bus sukurtos geresnės sąlygos? Tai reiškia, kad jos bus geresnės visiems, nes šeimoje yra visi – nuo mažo iki senolio, nuo sveiko iki turinčio negalią. Šiuo įstatymu stengiamasi ne ką nors atmesti, bet visus sutelkti – visas ministerijas, nevyriausybines organizacijas. Taip pat ir savivaldybes, kad jos suvoktų, jog šeima – tai pagrindinis kiekvienos savivaldybės gyventojas.

Įstatyme įvardinti principai, manau, yra labai svarbūs, ir jie pagerintų dabartinę situaciją. Šiuo metu turime apie 30 šeimos apibrėžimų – kiekviena ministerija, rengdama kokį nors teisės aktą, šeimos sąvoką pakoreguoja pagal tai, kokią problemą jai reikia išspręsti.

Deja, viešojoje erdvėje šis įstatymas užsipuolamas, kad esą kuriamos naujos institucijos. Tačiau taip manoma dėl negebėjimo perskaityti teisės aktų. Iš tiesų nėra siekiama kurti naujų institucijų, kurioms reikėtų skirti daugybę lėšų, bet kreipiamasi į Vyriausybę, kad atsirastų Šeimos politikos komisija (įvairių komisijų juk yra ir šiandien), kurioje būtų visų ministerijų atstovų, kurie tarpusavyje derintų veiksmus, susijusius su šeima. Dabar kiekvienas veikia sau atskirai, o čia būtų įpareigojimas derinti ir koordinuoti tarpusavio veiksmus. Ši komisija taip pat būtų įpareigota parengti ir Vyriausybei pateikti kasmetinę šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalgą. Šiuo metu tai vis dar nėra daroma. Vyriausybės ataskaitoje apie šeimos politiką informaciją parengia tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kita institucija, kuri užkliūva kritikams – tai Šeimos stiprinimo įstatyme numatyta Nacionalinė šeimos taryba. ES dokumentuose yra pasakyta, kad nevyriausybinės organizacijos turi dalyvauti tiek formuojant šeimos politiką, tiek stebint, kaip ji įgyvendinama. Kad būtų aiškiau, jog tai nėra kokia nors didžiulė institucija, galima pasidomėti jau senokai veikiančia Nacionaline sveikatos taryba prie Seimo. Konstitucijoje esame pasakę, kad šeima yra mūsų visuomenės ir valstybės pagrindas, tačiau nežinome, kaip ta šeima gyvena. Ši labai svarbi nuostata Konstitucijoje yra lyg „pakibusi“. Tad jei Sveikatos taryba Seime skaito metinį pranešimą apie Lietuvos žmonių sveikatos būklę, tai tuo labiau turėtų būti Šeimos tarybos parengtas ir Seimo posėdyje pristatytas pranešimas apie šalies šeimų būklę, šeimos politikos formavimo, įgyvendinimo situaciją, kad žinotume, kaip atrodo tas mūsų „visuomenės pagrindas“. Tada politikai galbūt aiškiau suvoktų, kad daugelio šeimų situacija yra sunki, kad jos patiria didžiulį skurdą, nepriteklius, daugybę kitų problemų. Jei kasmet apie tai kalbėtume, o politikai galvotų, kad nuo jų balsavimo priklauso situacijos pokyčiai, jie ir įvyktų.

Apskritai įstatyme numatytas visų sutelkimas ir sukoordinavimas bei bendradarbiavimas. Taip pat numatytas šeimų interesams atstovaujančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausbinių organizacijų stiprinimas. Tai pavesta tiek savivaldybėms, tiek ir ministerijoms. Jei politikai suvoks, kad ne tik moterų, jaunimo, neįgaliųjų, bet ir šeimų organizacijos yra svarbus partneris, tai galima tikėtis palankių sprendimų jų sustiprinimui.

Šeimos stiprinimo įstatymui linkiu neįstrigti politinėse diskusijose, didžiuliame nore tobulinti. Konkrečių klausimų, susijusių su šeima yra šimtas ir daugiau, tačiau žvelgiant į realius mūsų valstybės pajėgumus akivaizdu, kad per metus ženkliau galėtume išspręsti gal kokius tris klausimus. Taigi jei bandysime teoriškai ištobulinti tą visą šimtą klausimų, tai realiai neišspręsime nei tų trijų. Tad palinkėsiu įstatymui greičiau įveikti visas svarstymų stadijas Seime, kad būtų priimtas ir Vyriausybė, kaip numatyta, galėtų rengti ilgalaikę šeimos stiprinimo programą, joje nustatytų prioritetus, apskaičiuotų, kokių išteklių reikia jų įgyvendinimui. Kad būtų priimami sprendimai, ką vienu laikotarpiu galime padaryti, kitu - juos tęsti pridedant naujų dalykų. Tada šeimos matytų perspektyvą. Ką sako šeimų organizacijos? Jog labai svarbu pastovumas ir nuoseklumas, žinojimas, kas bus toliau. Taigi žvelgdami į šią programą turėtume matyti konkrečius žingsnius. Tačiau kad tai įvyktų, reikalingas visų mūsų palaikymas. Neįsivelkime į ginčus, kas, ką ir kada blogo yra padaręs. Jei mes ties tuo sustosime, taip ir nežengsime pirmyn. Gal geriau sakykime: „Valio, pagaliau pamatė, suprato“, ar bent „pradėjo matyti, mąstyti kitaip“ ir tame palaikykim, sustiprinkim, diskutuokim apie tai, ką ir kaip norime daryti, kad sustiprintume šeimas.

- Įdomumo dėlei kokių partijų nariai įregistravo Šeimos stiprinimo įstatymo projektą?

- „Šeimos instituto“ interneto puslapyje yra patiekta analizė. Taigi už Šeimos prinimo įstatymo projekto įregistravimą pasisakė 21 proc. Darbo partijos frakcijos narių, 88 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, socialdemokratų – 5 proc., mišrios Seimo narių grupės – 67 proc., frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ – 42 proc., TS-LKD – 91 proc. ir Liberalų sąjūdžio frakcijos – 0 proc.

- Tad ar yra vilčių, kad šis įstatymas bus priimtas?

- Visų pirma reikia sulaukti pateikimo. Kol kas įstatymo projektas tik įregistruotas, o po pateikimo paaiškės, kaip šis Seimas į pastarąjį įstatymą žvelgia. Tad jei didesnė Seimo narių dalis balsuos teigiamai, yra tikimybė, kad jis nestrigs ir komitetuose. Aišku, tai priklausys ir nuo to, kokie bus parinkti komitetai. Iš tiesų dar sunku ką nors prognozuoti. Pernai gruodžio mėnesį per šio įstatymo projekto pristatymą nevyriausybinėms organizacijoms buvome susidėlioję labai optimistinį planą, pagal kurį jis jau turėjo būti šiandien svarstomas komitetuose, o realybėje jis dar tik įregistruotas. Viskas vyksta gerokai lėčiau, tačiau svarbiausia – kad nesustotų. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir rinkėjams klausti Seimo narių, ką jie padarys, kad šis įstatymas būtų priimtas.

- Dabar pakalbėkime apie balandžio 8-ąją pasirodžiusį VšĮ Caritas leidyklos „Artuma“ ir „Šeimos instituto“ leidinį - 2016 metų pavasarį Seime svarstomų teisės aktų apžvalgą - šeimos politikos aktualijos Lietuvoje. Kaip subrendo tokia idėja?

- Jau keletą metų aš pati, o taip pat ir „Šeimos instituto“ vardu, bendradarbiauju su „Artuma“, rengdama šeimos politikos apžvalgas. Prasidedant naujai Seimo sesijai labai norėdavosi parašyti daug, o galimybės žurnale yra nedidelės. Taigi kalbantis su „Artumos“ redaktoriumi, kilo mintis, kad galbūt bendradarbiaudami galėtume parengti atskirą leidinuką, kuriame būtų ne tik tiesės aktų pavadinimai ar apžvelgtas koks vienintelis jų, bet kad galėtume pateikti platesnį spektrą aktualių šeimai klausimų, kurių išties yra labai daug. Šalia mūsų noro papasakoti apie aktualijas Seime, prisidėjo kitas argumentas - jau daugelį metų šeimų bei joms atstovaujančių organizacijų įvardinama problema, kad stinga susistemintos, apibendrintos informacijos, gairių, ką konkrečioje situacijoje galima padaryti, kokioje stadijoje konkretus teisės aktas yra. Akivaizdu, kad kiekvienam žmogui ieškoti informacijos didžiuliame sraute yra neefektyvu. Tai liudija vien žvilgsnis į Seimo sesijos darbų programą, štai šių metų pavasario sesijoje yra daugiau nei 700 teisės aktų projektų! Kaip susivokti, kurie šių projektų turi įtaką šeimai? Juk tų įstatymų projektų pavadinimuose nėra žodžio šeima. Tačiau su šeima yra susiję ir Švietimo įstatymas, ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, ir Lygių galimybių, ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos ir daugybė kitų įstatymų. Taigi reikia žiūrėti į kiekvieną projektą ir jį įvertinti – ar jo pataisos turi įtaką šeimai, ar ne. Įgudusiai akiai tą padaryti yra lengviau. Tad parengti tokį apžvalginį leidinėlį prisireikia nemažai laiko, pastangų ir žinių. Rengdami šias apžvalgas, pasikviečiame bendradarbius, kurie kiekvieną kartą būna skirtingi. Jiems, atsižvelgdami į jų veiklos sritį, pasiūlome pakomentuoti atitinkamus teisės aktus.

- Ar tai pirmas toks leidinys?

- Tai jau trečia panašaus pobūdžio apžvalga, o iš tiesų jų jau turėjo būti ir keturios. Pirmasis bandymas buvo 2014 m. rudenį, tiesa, mažutis, kai turėjome šiek tiek lėšų. Jis turėjo ir spausdintą variantą, kurį platino „Artuma“. 2015 m. pavasarį parengėme tik elektroninę versiją. Tai buvo antra apžvalga. Po to pateikėme projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Šeimos gerovės konkursui tikėdamiesi, kad šį naudingą darbą įvertins, tačiau nesulaukėme jokio palaikymo. Tad pernai rudenį jau buvome nuleidę rankas, kad institucijoms to nereikia. Paskui permąstėme: iš tiesų institucijoms to nereikia, nes mes tokiu būdu stebime jų darbą ir parodome ne tik tai, ką jos atlieka gerai, bet atskleidžiame ir trūkumus ar klaidas. Tad nusprendėme tokias apžvalgas rengti, nors ir neturėdami finansavimo, tiesiog savanoriškai. Taip balandžio 8-ąją pasirodė trečioji elektroninė apžvalga, kurią, jei patogiau skaityti spausdintą, galima atsispausdinti patiems.

Rengiant šią apžvalgą mums talkino partneriai – Laisvos visuomenės institutas, Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, Lietuvos tėvų forumas. Joje bandėme paliesti platesnį spektrą nei ankstesnėse – apie 20 teisės aktų projektų, o tai jau yra nemažai. Taigi šiuo leidiniu mes atsiliepėme į šeimų poreikį gauti susistemintą informaciją. Taip pat tai yra patogus įrankis, kad kiekviena šeima, perskaičiusi šią apžvalgą, galėtų kreipti į jai atstovaujantį Seimo narį ir klaustų jo, ką jis mano vienu ar kitu klausimu. Mes raginame žmones tai daryti. Tas pat kalbant ir apie organizacijas, bendruomenes.

Mes tikimės, kad šis mūsų stebėjimas yra visuomenei naudingas tam, kad politikai ir valdininkai pagerintų savo darbą. Nes kai jie nemato, kad juos kas nors stebi bei vertina, jaučiasi labai patogiai dalindami savo pažadus. Kai niekas nežiūri, kaip jie toliau dirba, šie ir vėl dalina pažadus. O mes už juos balsuojam...

Stebėseną norime vykdyti ne tik aprašymais, komentarais ar paraginimais, bet ir įvertindami Seimo narių balsavimų rezultatus. Vienas pirmųjų pavyzdžių mūsų skaičiavimas ir fiksavimas kas ir iš kokių frakcijų pasirašė teikiant Šeimos stiprinimo įstatymo projektą. Tikimės toliau sekti, stebėti, kaip šie Seimo nariai elgsis pateikimo ir tolimesnių balsavimų metu, kad žmonės galėtų matyti, kiek politikai yra nuoseklūs, kiek laikosi savo pirminio pažado. Puiki iliustracija, kad to labai reikia sitaucija su Konstitucijos pataisa – ją pasirašė 106 Seimo nariai, o kai reikėjo balsuoti vėliau, pateikimo metu jų liko tik per 60. Kiti, pasirodo, išsigando viešo balsavimo. Taigi stebėjimas ir parodymas, kad mes jus matome, leidžia drąsiai klausti: „Kodėl jūs vieną kartą elgiatės vienaip, o kitą – kitaip“ ir pasisiūlyti „Gal mes jums galime padėti?“. Tiesiog pradėti bendradarbiauti. Mes nenorime taip lengvai perleisti kažkam savo atsakomybės, nes mes patys kuriame savo valstybę ir ne tik savo, bet ir savo šeimų gyvenimus bei vaikų ateitį.

Kol kas savo apžvalgose mes pateikiame būtent tai, kas yra svarstoma Seime, konkrečioje sesijoje. Žinome, kad daug svarbių dalykų vyksta ministerijose, tačiau kol kas mūsų pajėgumai tokie ir platesnės apžvalgos – tik ateities perspektyva.

- Taigi ketinate tokias apžvalgas rengti du kartus per metus?

- Taip, prieš kiekvieną Seimo sesiją. Kai yra paskelbiama būsimosios sesijos programa, mes ją peržiūrime ir tada kviečiamės bendradarbius. Tokių apžvalgų rengimas labai gerai atspindi bendras tendencijas Seime. Štai šioje Seimo kadencijoje vertybiniai klausimai yra įtraukiami į sesijos darbų programą, tačiau tik maždaug pusė tokių įstatymų projektų prieina iki priėmimo stadijos. Jei jie nors kiek pasistūmėja į priekį – tai jau labai gerai, tačiau neretai jie ir lieka toje pačioje stadijoje, įstrigę kokiame nors komitete. Tad kai kurie klausimai jau yra trečiojoje mūsų apžvalgoje – t.y. keturiose Seimo sesijose vis dar tebesvarstomi ar užstrigę. Todėl šios apžvalgos suteikia progą pamatyti, kokią mes turime valdžią, koks mūsų Seimas ir kiek jis pasiryžęs priimti vienus ar kitus sprendimus, kurie aiškiai parodytų vertybines nuostatas. Nes, tarkime, balsuoti už kokius nors aplinkosaugos, žvejybos klausimus, yra gerokai paprasčiau, nei aiškiai pasisakyti, kokia, pavyzdžiui, turėtų būti vaiko teisių apsauga.

- Ar leidinyje yra sudėti ir patys įstatymų projektai, ar tik jų komentarai?

- Leidinys yra sudarytas iš trijų skyrių. Pirmasis – „Informuojame ir kviečiame aktyviai palaikyti“, antras skyrius kviečia diskutuoti ir trečioji, „sunkioji“ dalis – „Perspėjame ir kviečiame nepritarti“. Apžvalgoje įvardiname patį projektą – jo pavadinimą ir numerį, kad lengva būtų surasti jį Seimo interneto svetainėje, pristatome, kada jis buvo pateiktas, nurodome jo pagrindinį tikslą pagal rengėjus ir pateikiame komentarą iš mūsų pozicijos, parodant, ar šeima bus stiprinama, ar silpninama, ar bus gerbiamos, ar pažeidžiamos tėvų teisės, ar gyvybė bus saugoma nuo pradėjimo iki natūralios mirties. O po to pridedamas trumpas paraginimas, ką būtų galima daryti, ir paminėta, kas numatyta šioje sesijoje – ar kuris komitetas ketina įstatymą svarstyti, ar jis stringa, kada jį numatyta svarstyti posėdyje. Visa tai yra įvardinta, kad būtų galima suprasti, kaip toli yra pažengęs vienas ar kitas projektas.

- Galbūt sulaukėte kokių atgarsių apie šias apžvalgas iš žmonių, šeimų?

- Pradėję platinti šias apžvalgas sulaukėme labai palankios žmonių reakcijos. Jie dėkojo, sakydami, kad jie dabar žino kas ir kokius siūlymus teikia, kas kokias idėjas „stumia“ ir renkasi balsus. Taigi persikaičius tokias apžvalgas sprendimai, už ką balsuoti, jau bus priimti remiantis konkrečiais darbiais. Todėl mums labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių šį leidinį perskaitytų ar bent pamatytų, jog egzistuoja tokia įvairovė klausimų, susijusių su šeima. Tai – klausimai apie partnerystę, apie skyrybas, apie dirbtinį apvaisinimą, tėvų teisę ugdyti vaikus, naujasis darbo kodeksas, nediskriminavimas dėl šeiminės padėties, „jaunimui palankios“ paslaugos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Šeimos stiprinimo įstatymas, Konstitucijos pataisa, Šeimos kortelės įstatymas ir t.t.

Mums labai smagu išgristi: „Nesitikėjome pamatyti tokį kokybišką leidinį“, nes žmonės linkę galvoti, kad jei kažkas daroma savanoriškai, o dar šeimos tema, bus padaryta bet kaip. Džiugu, kad šį įsivaizdavimą sugebėjome paneigti. Tačiau norime apžvalgas dar labiau tobulinti tiek turiniu, tiek išvaizda, tiek pasiekiamumu. Tad jeigu Jums naudinga šiose apžvalgose pateikiama informacija, maloniai kviečiame pagal galimybes prisidėti ir paremti rengimo, leidybos ir sklaidos darbus.

Kalbino Jurga Žiugždienė


Susiję straipsniai

Šeimos politika 9076189931875255472

Rašyti komentarą

  1. Labai reikalingas darbas, tik vis dėlto su tomaševskiniais neojedinstvos separatistais nevertėtų bendradarbiauti jokiais klausimais. Ir dar - būtų labai naudinga, jei straipsnio pabaigoje būtų pateikta nuorodą į tą aptariamą apžvalgą.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Darbais o ne žodžiais , šeimą stiprint reikia :)!2016-04-29 20:16

    Kolumbija po Konstitucinio teismo verdikto įteisino vienalytes santuokas

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Progresas vietoj nestovi, tskant - ne tik mūsų KT sugeba išaiškint, kad šeima - "bele kas". Iškart šitą prisiminiau: https://encrypted-tbn3.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcQbEUrxKGiHOpiCZ5WBr2FAxkIiDoPq3yZ3QG2DZIw5bkex14LWuQ :D

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2016-05-02 10:27

    leidinį galite rasti čia http://www.seimos.org/stebesena/

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item