Arūnas Gumuliauskas. Bręsta sąjūdis be „generalinės linijos“

Šiau­lių uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Arū­nas Gu­mu­liaus­kas įsi­trau­kė į pi­lie­ti­nę ini­c...

Šiau­lių uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Arū­nas Gu­mu­liaus­kas įsi­trau­kė į pi­lie­ti­nę ini­cia­ty­vą – Vil­niaus fo­ru­mą. Jis, ma­no pro­fe­so­rius, rei­ka­lin­gas žmo­nėms, ku­rių nuo­mo­nė ne­su­tam­pa su „ge­ne­ra­li­ne li­ni­ja“. Vil­niaus fo­ru­mo veik­los pa­grin­di­nis tiks­las – ug­dy­ti tau­ti­nę ir vals­ty­bi­nę Lie­tu­vos pi­lie­čių są­mo­nę. Prieš daugiau nei sa­vai­tę iš­pla­tin­tas vie­šas laiš­kas, pa­si­ra­šy­tas Vil­niaus fo­ru­mo da­ly­vių ir rė­mė­jų, dėl Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus asme­ny­bės.

Fo­ru­mas „In­te­li­gen­ti­jos vaid­muo Lie­tu­vai iš­ki­lu­sių geo­po­li­ti­nių grės­mių aki­vaiz­do­je“ vy­ko 2016 me­tų sau­sio 9 die­ną. Kon­fe­ren­ci­jos pra­ne­ši­mų pa­grin­du bu­vo su­ra­šy­tos gai­rės, dek­la­ra­ci­ja. A. Gu­mu­liaus­kas ta­po sig­na­ta­ru, pa­si­ra­šy­da­mas „už“.

Vil­niaus fo­ru­mo dek­la­ra­ci­ją „Į tau­tos ir vals­ty­bės at­si­nau­ji­ni­mą“ pa­si­ra­šė per 100 as­me­nų.

Prieš sa­vai­tę bu­vo iš­pla­tin­tas vie­šas laiš­kas, pa­si­ra­šy­tas Vil­niaus fo­ru­mo da­ly­vių ir rė­mė­jų, dėl Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus as­me­ny­bės ir „ta­ry­bi­nės lie­tu­vy­bės“ kri­ti­kos.

Vil­niaus fo­ru­mo veik­los gai­rė­se nu­ro­do­ma, kad tai – „pi­lie­ti­nė ini­cia­ty­va, ku­rios tiks­las yra gai­vin­ti ir ug­dy­ti po­li­ti­nę lie­tu­vių tau­tą, vėl ge­ban­čią bū­ti sa­va­ran­kiš­ku po­li­ti­kos ir is­to­ri­jos su­bjek­tu ir pa­si­ruo­šu­sią tap­ti ne­prik­lau­so­mos ir de­mok­ra­ti­nės Lie­tu­vos vals­ty­bės stei­gė­ja ir su­ve­re­nu“.

Fo­ru­me pir­mai­siais smui­kais, pa­sak A. Gu­mu­liaus­ko, gro­ja vil­nie­čiai. Tarp ak­ty­viau­sių­jų – fi­lo­so­fas, po­li­to­lo­gas Vy­tau­tas Radž­vi­las, po­li­to­lo­gas Vy­tau­tas Si­ni­ca.

„Šiau­lių kraš­to“ in­ter­viu su A. Gu­mu­liaus­ku – apie Vil­niaus fo­ru­mo stei­gi­mą, veik­lą ir tiks­lus.

– Ko­dėl bu­vo įsteig­tas Vil­niaus fo­ru­mas?

– Kol bu­vo gy­vas Ro­mual­das Ozo­las, su­jung­da­vo Są­jū­džio jau­ni­mą – Al­vy­dą Me­da­lins­ką, Vy­tau­tą Radž­vi­lą, Zig­mą Vaiš­vi­lą. R. Ozo­las bu­vo di­de­lis au­to­ri­te­tas, kaip vė­lia­va. R. Ozo­lui mi­rus, pra­si­dė­jo kon­ku­ren­ci­ja.

R. Ozo­las be­ne pir­ma­sis pa­ma­tė, kad XXI am­žiu­je glo­ba­li­za­ci­ja pra­dė­jo plės­tis Lie­tu­vo­je la­bai grei­tai. At­si­ra­do glo­ba­lis­tai, die­gian­tys, ypač jau­ni­mui, kos­mo­po­li­tiz­mo idė­jas. Kai to­kia ap­lin­ka, ga­li kal­bė­ti apie pa­trio­tiz­mą kiek no­ri – nie­ko ne­bus.

Stei­gi­mo tiks­luo­se nu­ro­dy­ti pa­grin­di­niai už­da­vi­niai: sau­go­ti ir puo­se­lė­ti Lie­tu­vos is­to­ri­jos ir kul­tū­ros pa­vel­dą ir at­min­tį, nuo­sek­liai ir kryp­tin­gai gai­vin­ti ir ug­dy­ti su­ny­ku­sią Lie­tu­vos vi­suo­me­nės tau­ti­nę ir vals­ty­bi­nę są­mo­nę, plė­to­ti ir vi­suo­me­nė­je skleis­ti Lie­tu­vos pi­lie­čių pi­lie­ti­nes ir pa­trio­ti­nes nuo­sta­tas for­muo­jan­čią ir juos tel­kian­čią bei įkve­pian­čią Tau­tos ir Vals­ty­bės gai­vi­ni­mo ir at­kū­ri­mo vi­zi­ją, kur­ti šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio rea­li­jas ati­tin­kan­čią po­zi­ty­vią ir il­ga­lai­kę lie­tu­vių tau­tos ir vals­ty­bės plėt­ros stra­te­gi­ją ir pro­jek­tą – „XXI a. Lie­tu­vos vi­zi­ja“.

Kiek­vie­na tau­ta tu­ri sa­vo is­to­ri­jos sim­bo­lius. Sim­bo­liai daž­nai yra apau­gę mi­tais, bet jie vie­ni­ja žmo­nes. At­kū­rus vals­ty­bę Vasario16-ąją, žmo­nes vie­ni­jo Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė. Ko­vo 11-ąją vi­sus vie­ni­jo Pir­mo­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos idė­ja.

Bet is­to­riog­ra­fi­jo­je at­si­ran­da ban­ga, ku­ri pa­sa­ko tie­siai švie­siai: mes at­sto­vau­ja­me kos­mo­po­li­ti­nei is­to­riog­ra­fi­jos mo­kyk­lai. Mes pa­si­duo­da­me glo­ba­liz­mui, mes už glo­ba­li­za­ci­ją ir už Lie­tu­vos vals­ty­bės pa­nai­ki­ni­mą. Aš taip su­pran­tu, nes glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je vals­ty­bių ne­be­bus.

Ma­si­nis sim­bo­lių grio­vi­mas pra­si­dė­jo nuo pat XXI am­žiaus pra­džios. Sim­bo­lių grio­vi­mo avan­gar­de bu­vo fi­lo­so­fė Ne­ri­ja Pu­ti­nai­tė.

Pa­žiū­rė­ki­me, ant ko už­si­mo­ta, ko­kiu kam­pu pa­kreip­ta is­to­ri­ja. Pa­vyz­džiui, Vy­tau­tas bu­vo kos­mo­po­li­tas; ko­kia bu­vo Pir­mo­ji Lie­tu­vos Res­pub­li­ka, jei jos sta­ty­mo prie­ky­je sto­vė­jo psi­chiš­kai ne­svei­kas J. Ba­sa­na­vi­čius; Ko­vo 11-ąją at­kū­rė Są­jū­dis, ku­rio vie­nas iš sim­bo­lių Jus­ti­nas Mar­cin­ke­vi­čius bu­vo KGB agen­tas. Ky­la klau­si­mas – ko­kia čia vals­ty­bė? Ne­su­sip­ra­ti­mas.

Kai pra­si­dė­jo Lie­tu­vos vals­ty­bės nei­gi­mas, plunks­ną val­dan­tys, iš­si­la­vi­nę žmo­nės pa­ju­to bū­ti­ny­bę vie­ny­tis ir kal­bė­tis. La­bai ak­ty­vus iš­si­la­vi­nęs jau­ni­mas, jie tu­ri or­ga­ni­za­ci­ją „Pro Pat­ria“.

Mes gal­būt esa­me šiek tiek kon­ser­va­ty­vūs ir tik­rai an­tig­lo­ba­lis­tai. Tą vi­siems ir no­ri­me pa­sa­ky­ti. Mes ne­kal­ba­me lo­zun­gais. Vy­tau­to Ru­ba­vi­čiaus, Lais­vū­no Šo­paus­ko straips­niai pa­ro­dė la­bai aukš­tą kos­mo­po­li­ti­nės is­to­riog­ra­fi­jos kri­ti­kų ly­gį, la­bai tvir­tą lo­gi­ką. Paaiš­kin­ta, kaip da­bar ban­do­ma ra­šy­ti is­to­ri­ją.

Pa­žiū­rė­ki­me, kas da­bar kal­ba per te­le­vi­zi­ją, ra­di­ją. Iš žmo­nių, ku­rių nuo­mo­nė ne­su­tam­pa su ge­ne­ra­li­ne li­ni­ja, ati­mta tri­bū­na, V. Radž­vi­las iš­trin­tas iš vie­šo­sios erd­vės. Tri­na­mi ir ki­ti. Tam fo­ru­mas ir rei­ka­lin­gas.

Ži­nią sklei­džia­me per so­cia­li­nius tink­lus, iš lū­pų į lū­pas. Siun­čia­me straips­nius, da­li­ja­mės po­li­ti­kos ak­tua­li­jo­mis. Tai tu­ri bū­ti na­tū­ra­lus pro­ce­sas, pir­miau­sia – edu­ka­ci­nis.

– Ko­kie bū­tų svar­biau­si kos­mo­po­li­ti­nės is­to­riog­ra­fi­jos tai­ki­niai?

– Na­cio­na­liz­mas. Da­bar vi­si šį žo­dį bi­jo iš­tar­ti. Aš ne­bi­jau. Na­cio­na­liz­mas pla­čią­ja pra­sme, man at­ro­do, bū­din­gas di­džia­jai lie­tu­vių tau­tos da­liai, ku­ri ger­bia sa­vo kal­bą, is­to­ri­ją, pa­pro­čius. Net ir kos­mo­po­li­ti­nės is­to­riog­ra­fi­jos at­sto­vai sa­ko, kad ger­bia kal­bą, tik ją rei­kia pa­keis­ti, mo­der­ni­zuo­ti.

Pa­vyz­džiui, Sau­lės mū­šis Šiau­liams yra sim­bo­lis. Jis – is­to­ri­jos po­li­ti­kos re­zul­ta­tas, bet mums, šiau­lie­čiams, ma­lo­nus ir ge­ras. Ar rei­kia su­tryp­ti, su­dau­žy­ti mi­tą? Kai su­tryp­si, lie­tu­vis pra­ras pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi.

Aiš­kus tai­ki­nys yra Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mas. Tu­riu vi­siems la­bai at­sa­kin­gai pa­sa­ky­ti: na­cio­na­liz­mo pa­grin­du bu­vo pa­sta­ty­ta Pir­mo­ji Lie­tu­vos Res­pub­li­ka ir da­bar – Ant­ro­ji.

Kom­jau­nuo­liš­ka kar­ta šian­dien pri­si­den­gia li­be­ra­liz­mu, kos­mo­po­li­tiz­mu ir da­ro Ju­do dar­bą. Tam ir bu­vo skir­tas fo­ru­mas, kad žmo­nės su­sio­rien­tuo­tų. Jei ei­si­me to­kiais tem­pais, greit bi­jo­si­me lie­tu­viš­ką dai­ną dai­nuo­ti.

– Fo­ru­mo tiks­las nė­ra rin­ki­mai?

– Ne. Bent šiais me­tais – tik­rai ne. Su­si­rin­ko švie­suo­me­nė. O švie­suo­me­nei val­džia ir ad­mi­nist­ra­vi­mas vi­są lai­ką bu­vo sve­ti­mas. Jei no­ri su­ga­din­ti au­to­ri­te­tą, tapk mi­nist­ru, me­ru. In­te­lek­tua­lai at­lie­ka la­bai svar­bų edu­ka­ci­nį dar­bą. Tai ir da­rė Jus­ti­nas Mar­cin­ke­vi­čius at­gi­mi­mo lai­kais bei anks­čiau. Žmo­gus su­bren­do so­viet­me­čiu. Ką da­ry­ti?

Nai­kin­da­mi sim­bo­lius, nai­ki­na­me ir pa­čią so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos es­mę. Pa­žiū­rė­ki­me is­to­riog­ra­fi­jo­je, ne­tgi N. Pu­ti­nai­tė ra­šo: „Ta­ry­bų Lie­tu­vo­je“, o ne „so­vie­tų oku­puo­to­je Lie­tu­vo­je“. „Ta­ry­bų“ – gra­žus žo­dis, dar ke­lios kar­tos ir pa­si­ro­dys, kad jo­kios oku­pa­ci­jos ne­bu­vo.

Vi­siš­kai ne­tei­si­nu žmo­nių, ku­rie 1940 me­tais pa­tys ėjo į mės­ma­lę – S. Nė­ries, P. Cvir­kos, A. Venc­lo­vos. Bet Just. Mar­cin­ke­vi­čiaus kū­ry­ba su­bren­do, kai par­ti­za­ni­nis ka­ras jau bu­vo pa­si­bai­gęs.

Tie pa­tys ter­mi­nai, są­vo­kos skir­tin­gais is­to­ri­jos pe­rio­dais įgy­ja skir­tin­gą pra­smę. Tu­ri su­pras­ti lai­ko­tar­pio es­mę, įsi­jaus­ti į jį ir po to pa­ra­šy­ti, o ne ra­šy­ti iš šių die­nų po­zi­ci­jos.

– Is­to­ri­ja yra ir vie­nas iš pa­grin­di­nių in­for­ma­ci­nio ka­ro tai­ki­nių.

– Mask­va ma­no, kad Bal­ti­jos ša­lys yra ne­su­sip­ra­ti­mas, net kai ku­rie mū­sų is­to­ri­kai pa­si­sa­ko, kad Bal­ti­jos ša­lių ne­prik­lau­so­my­bė yra ne­su­sip­ra­ti­mas – kaip žmo­gaus or­ga­niz­me apen­dik­sas.

Be abe­jo­nės, Mask­va vi­są lai­ką ve­dė is­to­ri­jos ka­rą. Kam yra nau­din­ga mus pa­že­min­ti?

„Kal­ti“ per is­to­ri­ją yra, ko ge­ro, leng­viau­sia. Pa­vyz­džiui, kaip ver­tin­ti bu­vu­sio švie­ti­mo mi­nist­ro Dai­niaus Pa­val­kio veiks­mus, ku­ris be­veik per pu­sę su­ma­ži­no is­to­ri­jos vals­ty­bi­nį eg­za­mi­ną lai­kan­čių­jų skai­čių? Šie­met jų bus ma­žiau­siai per vi­są Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės lai­ką.

Kaž­ka­da sa­kė­me: jei ne­ži­nai sa­vo is­to­ri­jos, esi ak­las. Aš to­kį D. Pa­val­kio veiks­mą va­di­nu an­ti­vals­ty­bi­niu. Gy­ve­na­me pa­ra­dok­sų ša­ly­je.

– Kiek žmo­nių jun­gia Vil­niaus fo­ru­mas?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Na­rys­tės nė­ra: yra sig­na­ta­rai. Fo­ru­mo pa­reiš­ki­mą dėl Just. Mar­cin­ke­vi­čiaus pa­si­ra­šė la­bai daug žmo­nių, be­veik vi­sa pir­ma Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė.

Fo­ru­me ga­li bū­ti ir par­ti­nis, ir ne­par­ti­nis. Mi­nist­ras ir šla­vė­jas. Tai lyg Są­jū­džio pro­to­ti­pas. Pir­miau­sia tu­ri bū­ti idė­ja. Na­mas sta­to­mas nuo pa­ma­tų, nuo idė­jos. O kaip ku­ria­mos par­ti­jos? Nuo sto­go – yra pir­mi­nin­kas, o idė­jos – pa­ma­tų – nė­ra, to­dėl ir griū­va.

Kai pra­de­di fik­suo­ti na­rys­tę, virs­ti par­ti­ja. Są­jū­džio na­rys­tės di­džiau­sias prie­ši­nin­kas bu­vo R. Ozo­las. Ka­da Są­jū­dis pa­lū­žo? Kai paė­mė po­li­ti­nę val­džią ir įtvir­ti­no na­rys­tę.

– Kaip ma­no­te, ko­kio at­gar­sio Vil­niaus fo­ru­mas su­lauks vi­suo­me­nė­je?

– No­rė­tų­si gal­vo­ti, kad žmo­nės nė­ra abe­jin­gi, pa­veik­ti ba­ci­los. No­ri­si, kad lais­ves­nė, ne­dog­ma­tiš­ka min­tis skris­tų ne­var­žo­mai. Kad žmo­nės švies­tų­si. 

Kalbino Živilė Kavaliauskaitė


Susiję straipsniai

Politika 6008830865796185689

Rašyti komentarą

  1. "Pa­vyz­džiui, kaip ver­tin­ti bu­vu­sio švie­ti­mo mi­nist­ro Dai­niaus Pa­val­kio veiks­mus, ku­ris be­veik per pu­sę su­ma­ži­no is­to­ri­jos vals­ty­bi­nį eg­za­mi­ną lai­kan­čių­jų skai­čių?" - tai šitas bičas pareiškė, kad istorijos apskritai nėra prasmės mokytis: http://alkas.lt/2016/03/26/ar-verta-mokinius-versti-iskalti-tai-ka-jie-internete-gali-surasti-per-kelias-sekundes/
    O Forumas - puiki idėja. Daug sėmės!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2016-04-05 18:28

    Pritariu , gera idėja.O visiems,kurie bijo žodžio "nacionalistas", noriu priminti, kad tik tų "nesusipratėlių" nacionalistų dėka ir vėl buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.O dabar,išdidžiai vaikštantiems, po tikrus ir netikrus AKROPOLIUS siūlau TAI prisiminti ir(eretiška mintis)- nulenkus savo "pasaulio piliečio" galvą ĮVERTINTI.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Straipsnis geras. Kiek suprantu, Profesorius yra "radžvilininkas". Gerai.
    Asmeniškai, išskirčiau porą aspektų iš Profesoriaus pasisakymo pabaigos.
    Džiugu, kad atsiranda vis daugiau asmenybių suvokiančių Lietuvos atkūrimo partinių struktūrinių mechanizmų būdu beviltiškumą. Būtent- jokia "stebuklingiausia" partija nepadės sukurti žmonėms tinkamą gyventi santvarką. Partijos yra įrankis palaikyti sistemai, bet ne ją keisti.
    Revoliucijas daro neformalūs judėjimai.
    Iš to seka ir kita Profesoriaus mintis dėl visuomenės švietimo būtinybės.
    Čia kol kas prošviesų nesimato. Deja, šis portalas taip pat neatliepia piliečių lūkesčių, nes kol kas čia viskas verda "savose sultyse", platesnio dialogo su visuomene nėra.
    Esu jau sakęs- tikrai praverstų tiesioginių teminių diskusijų rubrika, bet ...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2016-04-05 22:16

    Seno save gasdinancio perdylos kliedesiai. O Sajudzio zlugimas bandant tapti politine partija rodo ne visuomeninio judejimo tapimo politine partija negalimuma, bet lietuviu nesugebejima veikti politiskai. Tokie patys nesusipratimai yra ir kitos politines partijos - gal ir partijos, tik ne politines. Tai tik dar karta parodo, kad Tautai reikia mokytis buti politine, etnine mokytis nereikia, kraujas ir taip savaime yra,be valios ir proto pastangu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. anonimiškam2016-04-06 10:53

      Tamstos labai žemas lygis. Šiame portale lankosi aukštesnio intelekto žmonės. Jums geriau pritinka rašinėti delfi.lt portale

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2016-04-05 22:31

    Viskas rasis povaliai. Tik patys netingėkim - kaip ir Sąjūdyje kad neskaičiavom laiko.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2016-04-05 23:37

    "Sajudzio zlugimas bandant tapti politine partija rodo ne visuomeninio judejimo tapimo politine partija negalimuma, bet lietuviu nesugebejima veikti politiskai."

    Sąjūdžio tapimas politine partija apie 1991-1992m. reiškė Sąjūdžio kaip tokio paleidimą, tuo metu susitelkusio galingo politinio kūno - tautos atstovo - išsivaikščiojimą. 1989m. Sąjūdis, LTSR Aukščiausioje Taryboje neturėdamas nei 5 deputatų, buvo galingesnis.

    "Politines partijos - gal ir partijos, tik ne politines".

    Partijos yra politinės tada, jei atstovauja skirtingų sluoksnių interesus ir vertybes. Lietuvoje, pusę deputatų renkančių vienmandatėse (teritorijų, plotų, žemių, miškų, vandenų "atstovavimas"), interesų atstovavimas yra praktiškai neįmanomas. Papildomi interesų atstovavimo trukdžiai - viena didžiulė proporcinė apygarda ( o ne regioninės) bei draudimas penkis rinkėjams skirtus balsus padalinti skirtingų sąrašų kandidatams. Kokia interesus atstovaujanti grupė tokioje situacijoje bus tiek beprotiška, kad rizikuos pirmiausia patarti savo nariams balsuoti už tam tikrą sąrašą, o jau jame nurodys jos interesams palankius kandidatus? Kol nebus mano minimo interesų "favoritų" pateikimo. tol nebus ir interesų atstovavimo, ir politinių partijų, ir pačios politikos, gal ir pačios Lietuvos. Jei nėra interesų, gal nėra ir pačios Lietuvos interesų - tik Briuselio?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item