Agnė Širinskienė. Kieno interesus slepia debatai dėl pagalbinio apvaisinimo?

Stebėdamas penkiolika metų trunkančius Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymus, nenorom imi ir susimąstai, kas už viso to slypi. Juolab, kad vien privačiose Lietuvos klinikose atliekamas pagalbinis apvaisinimas tapo savitu vaisingumo verslu, su savo siekiu būti kuo mažiau kontroliuojamu, o uždirbti – kuo daugiau. Privačioms klinikoms yra patogu, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kurį numatė 2001 m. įsigaliojęs Civilinis Kodeksas, iki šiol nėra priimtas,o verslas – menkai reguliuojamas. Seime jau nieko nestebina tai, kad antrą dešimtmetį įstatymo priėmimas vilkinamas ir vos tik įstatymo projektas pasiekia Seimo salę, tuoj atsiranda procedūrinės kliūtys ir jis vėl grįžta į Sveikatos reikalų komitetą . Tokia situacija kartojasi ir dabar.

Juras Požela su grupe partijos bičiulių, matydami, kad Sveikatos reikalų komitetas baigia tobulinti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą ir pagalbinio apvaisinimo verslas pagaliau bus sureguliuotas įstatymu, pernai, lapkričio 12 d., registruoja Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekiama nustatyti, kad įstatymas, kaip toks, iš viso yra nėra reikalingas. Pasak Civilinio kodekso pataisų autorių, pagalbinį apvaisinimą turi reguliuoti tik ministro įsakymas. Tam, kad toliau vilkintų įstatymo priėmimą ir atvertų kelią reguliavimui įsakymu, gruodžio 11 d. J. Požela ir grupė Seimo narių registruoja sunkiai suvokiamus pasiūlymus. Jais siekiama leisti naudoti velionių vyrų spermą jų žmonoms apvaisinti, įteisinamas žmogaus genetinį modifikavimas, embriono perkėlimas į „moters organizmą“, o ne moters gimdą, kur embrionas gali išgyventi ir vystytis. Socialdemokratų ir jiems prijaučiančių koncervatorių tarpe atvirai juokiamasi, kad net du Sveikatos reikalų komiteto posėdžiai praėjo diskutuojant apie „moters organizmą“.

Įstatymo priėmimo vilkintojai patys save pranoko kovo 30 d., kai Komiteto posėdžio metu sveikatos apsaugos ministras netikėtai paprašė pertraukos, motyvuodamas, kad nori išsamiau susipažinti su savo paties registruotais pasiūlymais, ir nurodė Komitetui nutraukti diskusijas (t.y. patylėti), kol tyliai perskaitys jų tekstą. Kaip gali būti, kad ministras nežino savo paties rengto ir užregistruoto dokumento turinio? Gal nebent savo vardu registravo kažkieno paduotą tekstą, jo net nesivargindamas skaityti. Dar daugiau, pasiskaitęs dokumentą ministras paprašė balsuoti, kad svarstyme būtų padaryta pertrauka, nes ir jo vadovaujamai ministerijai reikia susipažinti su tekstu. Tai, kad ministerija savo nuomonę apie svarstomus pasiūlymus buvo pateikusi dar metų pradžioje, buvo „užmiršta“. 

Tuo tarpu, užvilkinus įstatymo svarstymą, J. Poželos iniciatyva registruotos Civilinio kodekso pataisos, kad pagalbinis apvaisinimas būtų reguliuojamas ministro įsakymu, toliau skinasi kelią. Trečiadienį šioms pataisoms gali būti pritarta Vyriausybėje. Vyriausybei nepasirodė reikšminga, kad vertindami Civilinio kodekso pataisas Seimo Teisės departamento teisininkai savo išvadoje nurodė, kad galimas prieštaravimas Konstitucijai. Civilinio kodekso pataisas skubama svarstyti net nesulaukus pataisų STT antikorupcinio vertinimo išvados.

Kodėl staiga susirūpinta, kad pagalbinį apvaisinimą reguliuotų galimai Konstitucijai prieštaraujantis ministro įsakymas, o ne įstatymas? Kaip žinia, ministro įsakymų rengimas - mažiau viešas procesas, sprendimo priėmimas iš esmės priklauso nuo vieno asmens noro ir parašo, tad priimti neskaidrius sprendimus, susitarti ir paskirti korupcines „zadanijas“ įsakymo rengėjams yra kur kas lengviau. Įspūdį, kad yra sąmoningas noras manipuliuoti teise ir sukurti kažkam palankų reguliavimą sustiprina ir su pagalbiniu apvaisinimu susijusi pasitikėjimo nekelianti situacija.

Kas tie privačių klinikų „konsultantai“?

Didžiausias Lietuvoje privačias pagalbinį apvaisinimą atliekančias klinikas konsultuoja asmenys iš užsienio, savo šalyse turėję problemų su teisėsauga. Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro konsultantas  Gedis Grudzinskas vadovavo Londone įkurtai pagalbinio apvaisinimo klin ikai „London Bridge“ kaip tik tuo metu, kai 2005 metais Rumunijos policija pradėjo tyrimą dėl prekybos Rumunijos moterų kiaušialąstėmis. Tyrimas buvo nutrauktas, pažeidimų nerado ir JK institucijos, nes rumunėms sumokėtos 200-300 svarų išmokos neperžengė JK nustatytos “kompensacijos” už donorystę ribų. Taigi G. Grudzinskas formaliai liko švariomis rankomis ir toliau, vos tik pajuda Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymas, suskumba su Lietuva dalintis savo patirtimi.

Izraelio teisėsauga įtarė, kad kitas, jau prie „Vaisingumo klinikos“ besišliejantis, konsultantas Dov Feldberg 1999 m. Izraelyje neteisėtai panaudojo per 50 kiaušialąsčių. Jos paimtos iš vienos „donorės“ ir be jos žinios „išdalintos“ kitoms moterims apvaisinti. Tyrimas buvo nutrauktas 2003 m., bet 2005 m. D. Feldberg figūravo jau kitame tyrime. Šį kartą – dėl galimo dokumentų klastojimo, kai grupei medikų pareikšti įtarimai padirbus Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos leidimus atlikti mokslinius eksperimentus su moterimis, pacienčių parašus, o suklastotų eksperimentų duomenis publikavus mokslo žurnaluose. Nepaisant problemų Izraelyje, D. Feldberg taip pat reguliariai lankosi Lietuvoje ir konsultuoja pacientus esant „sudėtingiems atvejams“. 

2011 m., pasibaigus rezonansinei baudžiamąjai bylai, likvidavimo bausme nubaudžiamas UAB „Embriotechnologijų centras“. Ši UAB 2004 – 2007 m. taikė Lietuvoje neaprobuotą gydymo metodą – gydymą embriono kamieninėmis ląstelėmis. Pastarosios išgaunamos panaudojant po pagalbinio apvaisinimo likusius nepanaudotus embrionus. Iš bylos medžiagos lieka neaišku, kokia tikroji embriono kamieninių ląstelių kilmė: Rusija, kaip kad tvirtino teisiamieji, nors ir trūko įvežimą liudijančių ir apskaitos dokumentų, o gal ląstelės buvo išgaunamos Lietuvoje? Juolab, kad tarp UAB „Embriotechnologijų centras“ ir UAB „Baltijos Amerikos klinika“, atliekančios ir pagalbinį apvaisinimą, buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią “Embriotechnologijų centro” vadovas siųsdavo pacientus į šią kliniką procedūroms su kamieninėmis ląstelėmis atlikti. 

Beja, šarlatanų, norėjusių Lietuvoje taikyti eksperimentinį gydymą embriono kamieninėmis ląstelėmis, yra ir kitų pagalbinį apvaisinimą atliekančių klinikų aplinkoje. Tuo metu, kai buvo vystoma “Embriotechnologijų centro” afera, “Vaisingumo klinikos” vadovas į Sveikatos apsaugos ministerijos posėdžius lydėjo embriono kamieninių ląstelių panaudojimą reklamavusius svečius iš Rusijos. 

Nauji apvaisinimo rinkos žaidėjai

Praėjusią savaitę, prieš pat Sveikatos reikalų komiteto posėdį, Santariškių klinikos viešai paskelbė dar vasario mėnesį įkūrusios Koordinacinį Santaros vaisingumo centrą, kuris paslaugas teiks komerciniais pagrindais. Tai patvirtina naujus poslinkius pagalbinio apvaisinimo interesų rinkoje. Prie Koordinacinio centro prisijungė privačiose klinikose dirbantys jau žinomi medikai. Šalia jų atsirado ir sąlyginai naujų asmenų, aktyvių tiek kamienininių ląstelių tyrimų, tiek biobankavimo, tiek ir pagalbinio apvaisinimo srityje. Panašu, kad komercinėms paslaugoms teikti bus panaudota ir jau esama infrastruktūra. Antai, Santaros miestelyje esantis Nacionalinio vėžio instituto   biobankas, kuriam vadovauja gyd. Živilė Gudlevičienė, kaip tik atlieka biomedicininį tyrimą (kitaip – medicinos mokslo eksperimentą), kurio metu vaisingumo išsaugojimo tikslu surenka ir kaupia kiaušidžių audinius, pacientų lytines ląsteles. Ž. Gudlevičienė yra ir UAB „Medicinos biotechnologijų centras“ direktorė. Ši UAB taip pat  specializuojasi pagalbinio apvaisinimo srityje. Aktyvi moteris dirba embriologe UAB „Baltijos Amerikos klinika“, turinčioje bendradarbiavimo su likviduotu „Embriotechnologijų centru“ patirtį. Kiti kamieninių ląstelių terapija besidomintys mokslininkai ir su jais susijusios UAB taip pat glaudžiai bendradarbiauja ir tarpusavyje, ir su Koordinacinio centro žmonėmis, ir su Vėžio instituto biobanku. UAB „Froceth“, kurios akcininkas yra ląstelių terapijos srityje Vėžio institute dirbantis Adas Darinskas, bendradarbiauja su Ž. Gudlevičienės vadovaujamu „Medicinos biotechnologijų centru“. UAB „Innovita research“, kurios vadovu taip pat yra buvęs A. Darinskas,  su Vėžio institutu sėkmingai dirba tiek kartu laimėdama ES paramą savo veiklai, tiek ir instituto vykdomus pirkimus mokslinių tyrimų paslaugoms teikti. Panašias sąsajas turi ir UAB „Imunolita“, kaupianti kamieninių ląstelių banką.  

Ne paslaptis, kad embrioninės ir vaisiaus kilmės kamieninės ląstelės yra ypatinga A. Darinsko domėjimosi sritis – ta tema jis yra parengęs daktaro disertaciją. Pavarčius įvairių UAB akcininkų sąrašus, lengvai galima surasti ir tiesiogines sąsajas su likviduoto „Embriotechnologijų centro“ akcininkais, kaimynais iš rytų, besidominčiais tų pačių ląstelių terapija. Kad ir vienas iš buvusio „Embriotechnologijų centro“ vadovų Abdel Achad Vaisov, vadovavęs ir šiuo metu likviduojamai UAB “Bioinovacijos”, ar Victor Seledtsov, perėmęs vadovavimą UAB „Innovita research“. 

Taigi, Santaros miesteliui veriasi naujos komercinės perspektyvos. Ar ne dėl jų pastaruoju metu Seimo koridoriuose ir Sveikatos reikalų komitete toks aktyvus Santariškių klinikų generalinio direktoriaus patarėjas Laimonas Griškevičius? Prieš pusmetį, svarstant Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą, lobavęs biobankų ir embriono kamieninių ląstelių tyrimų legalizavimą, dabar, nors ir yra onkohematologas, jis stebėtinai greitai tapo pagrindiniu pagalbinio apvaisinimo specialistu, lydinčiu ministrą J. Poželą į Komiteto posėdžius. Pasiklausius šių posėdžių garso įrašus yra aiškesnis ir L. Griškevičiaus vizitų į Sveikatos reikalų komitetą tikslas –  Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymą paskandinti beprasmėse diskusijose, taip stabdant šio įstatymo priėmimą ir atveriant kelią Civilinio kodekso pataisoms bei lengviau įtakoms pasiduodančiam ministro įsakymo priėmimui.