Vytautas Sinica. Katalikams išaušo Penktadienis

Tekstas publikuotas žurnalo „Artuma“ 2016 metų kovo mėnesio numeryje.

Prinstono (JAV) universiteto profesorius Robertas George’as šių metų katalikų verslo lyderių susirinkime Legatus summit pateikė taiklų palyginimą apie katalikams atėjusį išbandymų metą. Jo teigimu, katalikai ilgai džiaugėsi tuo pačiu pasaulio svetingumu, su kuriuo Jeruzalė pasitiko į ją atvykusį Kristų, tačiau tas laikas baigėsi – katalikams Vakaruose išaušo Penktadienis. Laikas, kai norint „pakelti kryžių ir eiti paskui Kristų“ daug kam tenka ar greitai teks atsisakyti patogumų, statuso, karjeros ir net laisvės.

Tiesa, Lietuvoje Penktadienio šia prasme kol kas dar nesijaučia. Kvietimas pakelti kryžių darosi vienodai realus tiek pasauliečiams, tiek dvasininkijos atstovams. Su tuo susiduria kiekvienas, norintis prisidėti stabdant civilizacijos dreifą tolyn nuo klasikinių šeimos, gyvybės, orumo, laisvės ir kitų pamatinių žmogaus gyvenimo sampratų. Pasak George’o, „katalikas saugus, kol netiki arba tyli apie tai, ko Bažnyčia moko apie santuoką, seksualinę moralę ir gyvybės sakralumą“.

Tuo tarpu JAV George’o žodžiai nesunkiai suprantami. Neseniai Hjustono teismas pateikė kaltinimus pagrindiniam tyrėjui, parengusiam Planuotos tėvystės federacijos nusikaltimus atskleidusius slaptus įrašus. Davidui Daleidenui gresia iki 20 metų kalėjimo ir 10 tūkst. dolerių bauda už vyriausybinių duomenų klastojimą ir žmogaus organų pirkimą. Teismas užsimerkė prieš akivaizdų faktą, jog už gyvybės apsaugą kovojantis aktyvistas organų pirkėju tik apsimetė. Kaltinamasis nežada trauktis ir sakosi pasiruošęs viskam, ko reikės, kad Planuotos tėvystės federacija būtų pripažinta kalta dėl savo gausių nusikaltimų: nužudytų kūdikių organų prekybos, dalinio gimimo abortų, standartinių procedūrų pakeitimo be nėščiųjų žinios ir t. t. Internete sukurta teismo sprendimą smerkianti peticija per kelias pirmąsias dienas surinko daugiau kaip 100 tūkst. parašų. Stebėtojams jau nebereikia aiškinti, kas pakėlė kryžių.

Prieš oficialią sekuliarios valstybės poziciją ar stambaus verslo interesus stoti drąsos reikia tiek pasauliečiams, tiek dvasininkams. Kanadoje Kalgario vyskupas Frederickas Henry į Albertos provincijai socialistų primestą gender lytinio švietimo programą sureagavo paskelbdamas ganytojiškąjį laišką ir jame lytinio švietimo gaires pavadino totalitarinėmis. Minėtos gairės įpareigoja mokyklas gerbti mokinių lyties tapatybę, užtikrinti sąlygas naudotis pasirinktos (priešingos įgimtai) lyties rūbinėmis ir dušais, neteikti tėvams informacijos apie jų vaikų tapatumo problemas. Kadangi translytiškumas yra pripažintas psichinės sveikatos sutrikimas, iš esmės tai reiškia mokyklų įpareigojimą skatinti ir puoselėti ligą. Už švietimo klausimus tarp Albertos vyskupų atsakingas Henry pareiškė, kad tokios švietimo gairės akivaizdžiai ignoruoja katalikų poziciją, o nuo sutrikusios lyties tapatybės kenčiantys asmenys turi būti priimami pagarbiai ir gailestingai, tačiau siūlant pagalbą, o ne privilegijas.

Už tokią poziciją sulaukęs viešo puolimo, reikalavimų „atsistatydinti“ ir išpopuliarėjusių klausimų: „Kas tu toks, kad teistum?“, vyskupas atsakė, kad žmogaus savikūros šalininkai atsiprašymų iš jo nesulauks. Cituodamas būtent Pranciškaus encikliką Laudato si’, Henry argumentavo Bažnyčios ir kiekvieno tikinčiojo teisę ir pareigą teisti nuodėmingą elgesį, vadinamojo fundamentalizmo kaip griežto tikėjimo tiesų laikymosi objektyvų pranašumą prieš reliatyvizmą, einantį į kompromisus su laikmečio moralinėmis madomis.

Svarbu nepraleisti pro akis, jog drąsa ginti tiesą atsiperka tiek žemiškomis pergalėmis, tiek sielų išganymu. Vyskupui Henry tikriausiai nieko neatsitiks, kaip nieko neatsitiko ir 2015 m. kampaniją prieš vienalytes santuokas pradėjusiems Australijos vyskupams, 2007 m. gėjų paradus leidžiančią valdžią griežtai pasmerkusiam Rygos arkivyskupui kardinolui Jāniui Pujats ar visai neseniai save diskreditavusį Seimą išbarusiam kunigui Robertui Grigui. Savo drąsiais gerais darbais jie ir daugelis kitų dvasininkų ne tik pelno malonę, tačiau įkvepia, drąsina ir telkia tikinčiuosius augančių žemiškų iššūkių akivaizdoje.

Ne veltui mes, gyvieji katalikai, visi kartu esame Kovojanti Bažnyčia. Jei katalikams atėjo Penktadienis, kryžius pakelti reikės ir pasauliečiams, ir ganytojams.

Sekite autorių Facebook