Linas V. Medelis. Pasmerkime visus. Tegyvuoja utėlės

Šiomis dienomis paskelbtas Vilniaus forumo  kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevi...

Šiomis dienomis paskelbtas Vilniaus forumo kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus užsipuolimų. Vėl.  Vos ne mėnesį skaitančius ir žiūrinčius  erzino vienas žiniasklaidos  įkyriai brukamas rūpestis: ar tikrai esi tolerantiškas bei save gerbiąs pažangus Lietuvos gyventojas, jei  lentynoje neturi  dviejų svarbiausių gyvenimo knygų: viena – „Visi lietuviai žydšaudžiai“, antra –  „Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas ir sovietinis svoločius“.

Panelės Rūta Vanagaitė ir Nerija Putinaitė yra nekaltos dėl to, kad, aplinkui knibždant kolaborantams, negalėjo savo knygų  pavadinti taip paprastai ir aiškiai, kaip aš jas pavadinau. Iš tiesų R.Vanagaitės knyga vadinasi  „Mūsiškiai“, o N.Putinaitės –  „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“. Didžioji pažangiosios žmonijos dalis (dauguma gyvenanti Vilniuje) abi knygas sutiko palankiai. Du filosofai ir publicistai pakankamai aiškiai išdėstė argumentus apie  patriotiškumą, patriotų premiją ir moteriškės drąsą bei „demitologizacijų“ metodus ir taikinius. Pasiskaičius jų rašinius, prie šios temos būtų galima dėti riebų tašką. Neišeina, nes tema, atrodo, neišsemiama.

Sėsti prie kompiuterio klaviatūros pastūmėjo atsitiktinai į rankas pakliuvęs žurnalo „Naujasis židinys – Aidai“ paskutinis 2015 m. numeris, kuriame  politologas, filosofas, publicistas  Kęstutis K.  Girnius rašo: „Grupė intelektualų, stojusi ginti Marcinkevičių, tai darė neatsitiktinai, nes gindami jį, jie gina save. Jei buvusį dvaro poetą galima laikyti žmogumi, nesusitaikiusiu su sovietine sistema, tai jie [t.y. intelektualai inteligentai] panašiai garbingai kovojo už lietuvybę“. Tokia pagrindinė  straipsnio mintis. Šitaip metų pabaigoje Girnius spėjo įšokti į benuvažiuojantį traukinį, atsiliepti į spalio mėnesį paskelbtą ankstesnį, pasak autoriaus, poetą Justiną Marcinkevičių ginantį inteligentų kreipimąsi

Kitas Girniaus  straipsnis  „Sovietmetis tebėra su mumis“, paskelbtas  jau Putinaitės knygai pasirodžius (tiksliau, nuskambėjus Putinaitės premijos istorijai).  Girniaus požiūris į Marcinkevičių nepakito (kodėl turėtų?), o kaltinimų  atsirado daugiau. (Beje, panašu, kad žiniasklaidoje vis dažniau imama kalbėti „visų“  vardu: lietuviai šiokie ir anokie, kaip ir „sovietmetis su mumis“ – tada knieti šūktelėti: „Kalbėk ne už mus, o apie save ir už save!“).

Štai keletas citatų apie tai, kaip mūsų visuomenė žvelgia į dabartį pro Girniaus  akinius:

„… buvę disidentai sulaukė daugiau priekaištų negu palaikymo, iš dalies dėl to, kad jie kitiems priminė jų [priekaištaujančių – red.] silpnybes ir kompromisus.

…ne tik nesutariama, bet ir baudžiama už klaidingą nuomonę, kaip senais gerais laikais [čia apie tai, kad premijos neskyrimas Putinaitei buvo jai bausmė ].

…„Blogiečiai“ – tai rusai, žydai, lenkai, Maskvos emisarai [tai, pasak Girniaus, poetą ginančių nuomonė]

…jis [Marcinkevičius] naudojosi iš KGB gauta Juozo Tumelio, Tomo Venclovos ir kitų studentų tardymų medžiaga“ (citatų pabaiga).

Autorius, demonstruodamas savo gana arogantiškas nuostatas, perša  mintį, jog didžioji tautos dalis daugiau, ar mažiau, buvo/yra linkusi kolaboruoti (kolaborantas – okupacinės valdžios bendradarbis). Leidžiama suprasti, kad tai visi, nežuvę miške, nebuvę ištremti ir  neemigravę. Atrodo, nekolaboravę bus  tik Pilėnai. Taigi, matyt,  nėra prasmės ginčytis su Vakarų šiltnamyje subrendusiu žmogumi, nebandančiu suprasti sovietinės realybės, negebančiu, nenorinčiu įsijausti į kolaboranto kailį. Tokiame kontekste „save ginantis“ kolaborantas esu ir aš.

Dabar žvilgterėkime į NE-kolaboravusius Marcinkevičiaus kritikus.  Vienas pirmųjų, ėmęsis ginti skriaudžiamą Neriją buvo „Veido“ žurnalo redaktorius ir direktorius  Rimvydas Valatka (žr. „Dveji metai po Krymo užgrobimo – J. Oleko gynyba ir tautiniai Premijų karai“; beje, nemanau, kad iš principo teisingas ministro poelgis atpirko kitas jo nuodėmes). „Kas lieka iš laisvės, kai krašto apsaugos ministras gali atimti jau paskirtą premiją?“ – klausia straipsnio autorius, ant  šitos logikos smaigo suverdamas visas aplink matomas valstybinio masto neteisybes ir nuodėmes, lyg pamiršdamas, kad premiją skiria ne komisija, o ministras.  Rašo: „Dauguma lietuvių neabejoja Poeto nuopelnais Sąjūdžiui, laisvei, poezijai. Bet jis nėra šventasis“. Teisingai, o kas gi šventasis, Valatka?

Vos treji metai po Stalino mirties (šio sakinio pradžia mėgdžiojamos nelabai sąžiningo žurnalistinio žaidimo galimybės) Sibire gimęs Valatka, padarė tiems laikams nepaprastą karjerą (tolesni faktai lengvai randami internete).  Studijavo  Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Taip ir nepradėjęs dirbti istorijos mokytoju, devynerius metus buvo „Tarybinio studento“ redaktorius, ketverius dirbo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto organo dienraščio „Tiesa“ informacijos skyriuje (pareigos nenurodomos), dar trejetą metų  – savaitraščio „Gimtasis kraštas“ redaktoriaus pavaduotojas. Vėliau jis – Nepriklausomybės akto signataras, ir,  trumpai,  net Sąjūdžio „Atgimimo“ redaktorius.  Gal Valatka tik apsimetė esąs aktyvus kolaborantas?  Gal jis buvo aktyvus kovotojas už Lietuvą, tik tamsesniame kamputyje, po antklode,  pastalėje?

Tada derėtų pripažinti išskirtinį  šio žmogaus talentą: reikėjo labai pasistengti, nes  beveik visos jo karjeros pakopos iki pat KGB veiklos Lietuvoje pabaigos buvo akylai stebimos, ir sunku įsivaizduoti, kad vienas savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vadovų į tokias pareigas būtų paskiriamas be saugumo žinios ir pritarimo. Nepaisant didelio populiarumo Lietuvoje, savaitraštis pirmiausia buvo skiriamas tautiečiams kapitalistiniame užsienyje auklėti ir siunčiamas nemokamai, kai kada net užjūrio adresatams protestuojant.

Persikelkim į kitą to paties apkaso galą. Ganėtinai paradoksalu, kad pats Patriotų komisijos pirmininkas Antanas Gailius taip pat gali būti drąsiai vadinamas kolaborantu. Praėjusio amžiaus aštuntame  dešimtmetyje – keliolika metų  buvo „Vagos“  (stambiausia grožinės literatūros leidykla sovietmečiu)  ir „Vyturio“  (literatūros vaikams leidykla) vienas vadovų.  Tai reiškia, kad A. Gailius buvo ir vienas tų žmonių, kurie galėjo nurodyti rankraščio autoriui, kas rašyti galima, o kas ne. Kitaip tariant,  cenzūravo tekstus pats ar nurodydavo tai padaryti pačiam autoriui.

Žiniasklaidoje pasipylus dar keliolikai Marcinkevičių trypiančių atsiliepimų (neseni pavyzdžiai: Sovietinio tvaiko gūsis,  Įkvėpti poeto mylėjome ne Lietuvą, o guminę lėlę,  Justinas Marcinkevičius ir Leninas, Patriotų žaidimai, arba pirmyn į praeitį, Lietuviai poetą Justiną Marcinkevičių vadina tautos dainiumi, jis laikomas šventu, o kalbėjimo galia sulyginama su Jėzaus Kristaus“ ir pan.), visus rašinių autorius galima santykinai grupuoti bent į kelias stovyklas: neįvertinti, įskaudinti ir pikti talentai, kaip koks labiausiai viename rajone žinomas dailininkas; taip reikalingo populiarumo ne ten ieškantys politikai, kaip vienai partijai vadovaujantis didelio senelio mažas anūkas, ir visi kiti, kurių ligą kažkada esu pavadinęs Tapino sindromu. Jų elgsena – tarytum  instinktyvus  siekis būti bandoje ir primena vaikystės epizodą, kai karą žaidžiančius berniukus vejasi ašarojantis  pyplys: „ Ir aš noriu! Aš už jus, aš su jumis! Paimkit, palaukit manęs!“ Ne kiekvienam Dievas siunčia keptą karvelį… Todėl parašysiu, išjuoksiu,  gal pastebės, gal priims, gal numes…

Visus vienija sąmoninga antitautinė, antilietuviška, pozicija, o iš esmės tai yra siekis pagraužti kertinius mūsų kultūros, istorijos, valstybingumo stulpus, paniekinti istorines asmenybes, sektinus pavyzdžius. Ką tik nori: Margirį, Mindaugą, Kudirką, Basanavičių, Daukantą… Ir, be abejo, Marcinkevičių. Nesunkus ir mažiausiai profesionalumo reikalaujantis darbas.

Šioje temoje nėra paskutinių. Pirmuosius atsekti sunku. Postūmį Marcinkevičiaus puolimui, norėdami to, ar ne,  prieš ketvirtį amžiaus,  matyt, suteikė  Tomas Venclova ir Aleksandras Štromas. Žinia buvo paleista į LRT eterį 1991 m. birželį. Savo interviu jie teigė, kad Marcinkevičiaus apysakos „Pušis, kuri juokėsi“ herojai yra jie, o „Pušis“ parašyta  KGB užsakymu. Tokia versija ir egzistuoja jau ketvirtis amžiaus. Tačiau yra duomenų, kad  užsakymas atėjo per Lietuvos TSR rašytojų sąjungą, ir neatmestina galimybė, kad  byla buvo įduota ne kam kitam, o Tomo tėvui Antanui, nes iki 1959 m. jis dar buvo sąjungos pirmininkas. Pabūti ar įsivaizduoti save disidentais nė vienam  kaltintojų nebuvo pavojaus,  nei laidos metu, nei sovietmečiu – ne Stalino laikai. Kita vertus,  Tomas  buvo vieno aukščiausių partinių veikėjų (kaip sakoma, Stalino saulę  parvežusio Antano Venclovos) vienturtis, Aleksandras – LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus augintinis. Priminsiu, kad 1973 m. Štromui buvo leista išvykti gyventi pas seserį Margaret Kagan Anglijoje; Tomas su Viktoru Petkumi ir kitais užsienio žurnalistams Maskvoje paskelbęs apie vadinamosios Helsinkio grupės įkūrimą. 1977 m.  Česlovo Milošo (tada jis dar buvo ne Nobelio laureatas, o vieno universiteto JAV profesorius) kvietimu jaunasis Venclova išvyko į Ameriką. Tais pačiais metais Petkus buvo suimtas ir vėliau nuteistas trejus metus kalėti sustiprinto režimo kalėjime, septynerius metus lagerio, penkis tremties.

Viešai papasakoti televizijai, kaip tave pakuteno KGB, tada buvo nemenkas pliusas.  Štai dabar ir paklauskime savęs, ar Tomas Venclova buvo kolaborantas?  Apsilankę valstybės išlaikomame Venclovų name-muziejuje Pamėnkalnio gatvėje, pamatysite,  kokiomis „siaubingomis“ sąlygomis augo Tomukas.  Ir pasakysite sau: ne, toks žmogus – ordinais apdovanotas, premijomis apipiltas –toks negali būti kolaborantas.  Net jei kartkartėmis apsilankius Lietuvoje jam čia sunku kvėpuoti. Tokia jau ši Lietuva…

O ta žaizda Marcinkevičiui maudė iki gyvenimo pabaigos.

***

Labai gaila, kad ne tiesos ir supratimo paieška, o Poeto puolimas tapo madingas, konjunktūrinis, tarytum asilas spardytų nebepasikeliantį liūtą.  Suprantama, nėra itin korektiška  kreipti kritiką į asmenis, o ne jų darbo vaisius Tačiau nesugebėjimas ar nenoras pažvelgti į sovietinės  visuomenės akivarą,  ir kartu jau nuolatiniu virstantis visa neigiantis,  kritikuojantis, smerkiantis jų santykis su esminėmis tautos vertybėmis verčia kritikams priminti:  kūrėją reikia skirti nuo kūrinio, kad ir kaip sunku būtų  tai padaryti. Ir sužeistą sąžinę skirti nuo laikmečio amputuotos sąžinės.  Vadinti Marcinkevičių  „tautos dainiumi“ kabutėse, tas pat, ką  Nyčę apšaukti  „fašizmo ideologu“ . Ir vieno, ir kito autoritetu  naudojosi rudasis  ir raudonasis režimai.

Ne už pagyras Stalinui tauta myli  Poetą ir dainuoja jo eiles. Julius Algirdas Greimas  tai suprato net būdamas toli nuo tėvynės. Užrašyta 1949 (!) metais: „Angažuojasi rašytojai, dailininkai, mokslininkai, nes didžiulėje netikėjimo ir beprasmiškumo jūroje atsiranda tikėjimo ir prasmės surogatas, kuris, nors ir surogatas,  vis dėlto maistingas ir gyvybę palaikantis produktas“.  Surogato būta, ir ne vien Marcinkevičiaus poezijoje. Tačiau didis kūrėjas sugeba pakilti aukščiau surogato, visada aukščiau purvo, kraujo ir pelenų.


Susiję straipsniai

Linas V. Medelis 5905934201612909200

Rašyti komentarą

  1. Labai ačiū gerb. Autoriui už straipsnį. Tikrai geras. Visiškai pritariu.
    Visada mėgau Lino Medelio publicistiką. Ne vien todēl kad puikiai rašo.
    Sąjūdžio laikais teko bendradarbiauti. Linas buvo ir liko Tikru Žmogumi, Tikru Patriotu. Vienas iš labai nedaugelio nenupirktas, neparsidavęs.
    Gerbiu.
    Dėl J. Marcinkevičiaus.
    Likimas man dovanojo laimę turėti nuostabią literatūros Mokytoją. Tai buvo Mokytoja iš pašaukimo ir Tikras Žmogus, Tikra Patriotė. Kai pagalvoju, neįtikėtina, kad mano Mokytojos sovietmečiu neišmetė iš darbo, nors įvairūs kirviai virš jos galvos kabojo nuolat. Gal neišdrįsta susidoroti todėl, kad mes, mokiniai Ją tiesiog dievinome? ...
    Tai štai- buvo kartą toks atsitikimas: paskelbė jog pas mus į susitikimą atvažiuoja
    J. Marcinkevičius. Tuo metu mums paaugliams daugiau rūpėjo pirmosios meilės nei kažkokie susitikimai su klasikais. Mūsų Mokytoja susikvietė mus visus į klasę ir uždariusi duris tyliai tarė:
    -Vaikai, aš jūsų neverčiu mokytis privalomojo šlamšto, tikrai nesuku galvos kai jūs neskaitote kalvių ignotų ar tilvičio usnynių. Leidžiu ir skatinu jus skaityti Tikras knygas. Džiaugiuosi, kad skaitote. Tai štai, dabar pasakysiu jums svarbų dalyką- Justinas Marcinkevičius yra tas poetas, į susitikimą su kuriuo nueiti Tikrai reikia nes Verta. Nes Jis yra Tikras. Aš niekam neliepsiu, spręskite patys.
    Tai yra tas atvejis, kuomet kažkada vėliau gyvenime arba džiaugsitės kad dalyvavote, arba gailėsitės jog praleidote progą. Galvokite patys."
    Į susitikimą su Poetu nuėjome visi lig vieno, niekas nepabėgo, visiems patiko.
    Poetas kalbėjo daugiau nei dvi valandas, bet mums laikas pralėkė kaip pusvalandis.
    Įdomiai bendravome. Per visą tą laiką J.Marcinkevičius keliasdešimt kartų ištarė žodį "Lietuva" ir nei karto prie Lietuvos vardo neprikergė " tarybų". Jis keletą kartų paminėjo Dievą ir nei karto to nepadarė neigiamam kontekste. Nuo tol ėmiau matyti Poetą kitaip kitaip Jį skaičiau. Aš supratau, Jis jautė jog privalo priimti Dievo dovaną - Talentą. Kad galėtų rašyti, poetui teko kažkiek formaliai atduoti duoklelę valdžiai.
    Žinojo ,kad kažkada kažkas už tai los kaip šunys. Bet Justinas žinojo jog galėdamas rašyti bei publikuoti Tikrą Poeziją, jis padarys daugiau naudos Tėvynei nei galėtų pakenkti kartais sukurpdamas kokį proginį eilėraštuką režimui užganėdinti.
    Ir jis buvo teisus!
    Nes mes, proginių neskaitydavom, mes skaitėme tai kas iš tiesų buvo vertinga.
    O vertingų dalykų Poetas padarė daug ir tikrų.
    Tikrai!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. supratingas2016-03-14 22:21

      Manau reikėtų atskirti J. Marcinkevičių poetą ir J. Marcinkevičių žmogų. Poetas jis be abejonės yra labai geras, bet kaip žmogus jis niekada nebuvo pavyzdžiu.
      Nereikia pamiršti, jog J. Marcinkevičius tris dešimtmečius savanoriškai priklausė kriminalinei struktūrai ir vienu metu netgi kandidatavo į tos kriminalinės šutvės elitą.
      Taip pat noriu priminti, kad ne visi jūsų žodžiais tariant formaliai atidavinėjo duoklę valdžiai. Būta žmonių, tikrų patriotų, liejusių kraują, puvusių kalėjimuose ir net aukojusių gyvybes kovodami su ta valdžia. Todėl, mano nuomone, statyti poetą greta šių divyrių būtų mažų mažiausiai tikrojo patriotizmo menkinimas.

      Panaikinti
    2. Šio portalo skaitytojų ir komentatorių desperaciją išduoda jų taip mėgstamos didžiosios raidės, kaišiojamos kur reikia ir kur nereikia. Ką gi, kai vidutinybės pritrūksta svarių argumentų ir drąsos blaiviai vertinti praeitį, belieka raidžių egzaltacija...

      Panaikinti
    3. "Poetas jis be abejonės yra labai geras, bet kaip žmogus jis niekada nebuvo pavyzdžiu." citatos pabaiga.
      - O jūs J. Marcinkevičių asmeniškai pažinojot kaip žmogų?
      "Nereikia pamiršti, jog J. Marcinkevičius tris dešimtmečius savanoriškai priklausė kriminalinei struktūrai ir vienu metu netgi kandidatavo į tos kriminalinės šutvės elitą." citatos pabaiga.
      - Kad priklausė komunistų partijai žinojau, kad priklausė kriminalinėms struktūroms negirdėjau. Gal galite plačiau apie kriminalines struktūras?
      "Būta žmonių, tikrų patriotų, liejusių kraują, puvusių kalėjimuose ir net aukojusių gyvybes kovodami su ta valdžia." citatos pabaiga.
      - Pritariu.
      "Todėl, mano nuomone, statyti poetą greta šių divyrių būtų mažų mažiausiai tikrojo patriotizmo menkinimas." citatos pabaiga.
      - 1988 m. birželio 3 d J. Marcinkevičius buvo išrinktas į Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Kas būtų nutikę su ta iniciatyvine grupe jei Gorbačiovas būtų metęs savo demokratijos žaidimus ir pasinaudojęs Stalino įdirbiais? Ir kuris J. Marcinkevičius būtų "pūdomas" kalėjimuose poetas? ar žmogus?

      Panaikinti
    4. supratingas2016-03-16 18:55

      O kam man jį asmeniškai pažinoti?

      Jūsų vaidyba neįtikinama. Komunistų partija ir yra ta kriminalinė struktūra kuriai. Ir J. Marcinkevičius nebuvo eilinis narys jis net buvo LKP CK kandidatu.

      Paskutinė jūsų pastraipa tėra spėlionė kas būtų jeigu būtų. Nėra tikslaus atsakymo. Mano galva situacija nelygintyna, sakykime, su pokariu.
      Ir prielaida, kad Gorbačiovas galėjo radikaliai pakeisti kursą ir supūdyti žinomus žmones kuriu turbūt kone pusė buvo gėbistai kalėjime labai labai mažai tikėtina. Juk iniciatoriai be abejionės turėjo omeny, kad gali būti "sėmimai", todėl ir stengėsi įtraukti pačius to meto žinomiausius. O ir Brazauskas nebuvo kietakaktis ir žaidė dvigubą žaidimą ką iniciatoriai be abejo irgi žinojo.
      Marcinkevičius jei teisingai pamenu kažkurio Sąjūdžio lyderio prisiminimus visai nenorėko eiti į susirinkimą ir sutiko tik po uolių įkalbinėjimų.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2016-03-29 10:32

      Kriminalinei struktūrai, t.y. komunistų partijai ir jos jaunimo departamentui priklausė ir Andrius Kubilius (2 metus buvo mokyklos komjaunimo organizacijos sekretorius), ir Irena Degutienė (ilgametė ligoninės Raudonasis kryžius komjaunimo organizacijos sekretorė), ir Česlovas Stankevičius (Kauno projektavimo instituto partinės organizacijos sekretorius), ir Vidmantas Žiemelis (advokatūros partinės organizacijos sekretorius) ir dar visa eilė V.Lansbergio bendražygių, o pats V.Lansbergis profesoriavo kriminalinės struktūros lizde - Konservatorijos marksizmo ir leninizmo katedroje. Net prezidentė priklausė kriminalinei struktūrai ir dirbo viena iš vadovių jos aukščiausioje kadrų kalvėje - aukštojoje partinėje mokykloje Gal pasmerkime visus be išimties kriminalinius elementus?

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2016-03-13 14:52

    Tarybinė Lietuva bailiai neįvardijant jos tarybinio bjaurumo, Dievas be neigiamo konteksto.. Bet ir be jokio konteksto, jokio turinio, išskyrus jausmingus svaičiojimus. Tokio ugdymo rezultatus matome - šiandienos Lietuvą, kuria labiausiai nepatenkinti tokie žmonės kaip jūs, Skapenai, nors tokie žmonės kaip jūs ją šiandienai ir sukūrė. Tai jūsų kartos, gal pačios bjauriausios per visą Lietuvos istoriją, jei neskaitysime XVIII amžiaus antrosios pusės didikų, kūrinys, kuriuo bjauritės (kaip ne keista , o gal dėsninga?) pirmiausia patys jūs, jos kūrėjai, svaičiodami apie sovietinėje vaikystėje marcinkevičių ir tokių pat jausmingų dievą ir lietuvą be prasmingo turinio išpažįstančių mokytojų jums įdiegtą, jausmingą senovinį nuodėmės nepaliestą idealų ir niekada neegzistavusį Lietuvos vaizdinį. Jaunesni nebijo nei jūsų bjaurumo, nei to laiko gyvenimo bjaurumo - tą mato ir tą sako. Ir tai net ne smerkimas. Tai būdas matyti savo gerą ir blogą praeitį, siekiant tik geresnės ateities. Ateitis ne jūsų, ne tokių kaip jūs, visą gyvenimą žiaurios sistemos verstų būti menkystomis, o po išorinio išsilaisvinimo nebesugebėjusių pasikeisti viduje, todėl likusių vergais. Ir nesvarbu ką kalbate (nors ir tai, žinoma, svarbu) - svarbiau ką ir kaip darote. Kokie esate šiandien. Todėl didžiausias priekaištas marcinkevičiams yra ne jų prisitaikėliška (na, atidavė duoklytę) praeitis sovietijoje, o nenoras jos pripažinti jau nepriklausomos Lietuvos laikais. Todėl teisingai pasakyta, kad tas, kas gina tokią laikyseną šiandien, tas gina ir pateisina savo paties bailumą, prisitaikėliškumą ir išlikusią vergo būklę.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Todėl ir turime dvigubą Lietuvą.
    Anonimiški, brudni "užkulniai" ir žydintys "medeliai"...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Isteriškam anonimusui:
    Nurimkite meldžiamasis ir netaškykite putų. Klaviatūrą seilėmis užtrumpinsite.
    Niekas tamstai netrukdo gėrėtis "dabartine" Lietuva. Tik ko gi taip susigūžęs ja gėritės, anonimiškai? Ko neinate į plačiuosius delfių ar pan. vandenis tos nuostabios šiandienos pagarbinti? Juk tikėtina, tamstos pozityvizmas gal būtų pastebėtas ir įvertintas. Gal ne tik monikutė bet ir pati Matrioška pasikvietus rankelę pabučiuoti leistų. O dabar... Negerai, negerai mielas progresyvusis- dar kažkas pastebės jog ekstremistiškuose portaluose lankotės. Tėtė tai juk uždraudė progresyviems čia lankytis. Nepaisote Autoriteto nuomonės. Labai nepatriotiška iš tamstos pusės. Gali pakenkti karjerai.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Rename- 15:282016-03-13 15:37

    Pasirašei "kukutis", bet atrodai ir smirdi lyg kakutis

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2016-03-13 16:01

    kokie juokingi esate. Lyg pasivadinimas kokiu nors skapenu, kukučiu, budučiu-geručiu ar linučiu-piktučiu panaikina anonimiškumą :)) O dar juokingesnis tas amžinas kaimiečio noras, kad visi aplink būtų tokie pat sermėginiai kaimiečiai, šiukštu neišsišokantys. Tokia laikysena, jūsų galvose įrašyta į idealaus lietuvio kaimiečio kodą (neturintį nieko bendrą su tikrove, nes lietuviai buvo labai visokie), puikiai derėjo su sovietiniu kolektyviškumo reikalavimu. Žiūrėkim, ką tokie aiškina - jeigu kalbi prieš mane, jeigu nesutinki su tuo, ką sakau, o ypač - jeigu mano protavimus verti tauškalais, tai nebūk čia ir nenervink manęs savo kitokiu buvimu, nes čia renkasi tik mano pilkumo klonai. Štai kur labiausiai apgailėtina jūsų dalis. Nemokėjimas būti tarp kitokių. Todėl sėdite savo rezervatuose, ten ir nunyksite, tykiai, be galimybės, kad jus kas prisimins. Nė kiek dėl to nesijaudinu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-03-13 16:07

      aa, tiesa, dėl Tatos. Būkim teisingi - Tata juk irgi yra jūsų gamybos produktas. Nieko bendra su demokratija ir žmogaus laisve neturintis (netgi jeigu turintis daug bendra su Lietuvos valstybės nepriklausomybe nuo Rusijos). Gal dar su pretenzija į aristokratiškumą, kuris visada alergiškas demokratijai. Tai patys tą savo produktą ir vartokite. Tik bevartodami nepamirškite, kad aristokratas kaimiečius paprastai niekina.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-03-13 17:04

      Tamsta iš kokio didelio miesto būsi? Bene iš Vilniaus. Ne toks jis ir didelis globalistams, tad nėra ko puikuotis. Norėtųsi paklausti tamstos: kelinta karta nuo žagrės esate? Juk lietuviai - kaimiečių tauta. Ir tuo didžiuojamės. Tad gal ponas nuo solečnykų - tuteišas

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2016-03-13 17:12

      kaimietis - ne geografiškai apibrėžiamas požymis. Štai Šarūnas Sauka - kaime gyvena, bet jis tikrai ne kaimietis. Arba Šliogeris - kaimu kliedi, žeme, bulve, bet ne kaimietis jis, nors jūs ką... Pilnas Vilnius kaimiečių, čia jūs teisus. Pilnas Seimas su visokiomis ministerijomis. Bet ir kaime daug ne kaimiečių.

      Panaikinti
    4. "kokie juokingi esate. Lyg pasivadinimas kokiu nors skapenu, kukučiu, budučiu-geručiu ar linučiu-piktučiu panaikina anonimiškumą :))" jūsų citata.
      - Nepanaikina, bet parodo: 1 Kad žmogus sugeba tai padaryti. 2 Nėra bailys. 3. Prisistatyti yra tiesiog mandagu.
      "O dar juokingesnis tas amžinas kaimiečio noras, kad visi aplink būtų tokie pat sermėginiai kaimiečiai, šiukštu neišsišokantys." jūsų citata.
      Na vokietijoje atsirado nemaža dalis neKAIMIEČIŲ kurie priėmė neSERMEGUOTUS, kurie mėgsta "išsisokti" ir jau, atrodo, pradeda gailėtis.
      "Tokia laikysena, jūsų galvose įrašyta į idealaus lietuvio kaimiečio kodą (neturintį nieko bendrą su tikrove, nes lietuviai buvo labai visokie), puikiai derėjo su sovietiniu kolektyviškumo reikalavimu." jūsų citatos pabaiga.
      -"lietuviškų kaimiečių bijojimą išsišokti" paprastai ir lengvai paneigia partizaninis judėjimas, kai intelegentijos paklydimus būtent jūsų niekinami kaimiečiai savo krauju "plovė" visą dešimtmetį.
      "Žiūrėkim, ką tokie aiškina - jeigu kalbi prieš mane, jeigu nesutinki su tuo, ką sakau, o ypač - jeigu mano protavimus verti tauškalais, tai nebūk čia ir nenervink manęs savo kitokiu buvimu, nes čia renkasi tik mano pilkumo klonai." citatos pabaiga.
      - Jūs galite prieštarauti ir nesutikti su čia dėstomomis pažiūromis, bet 1. Tai reiktų daryti mandagiai, neklijuojant nepagarbių etikečių ir neužgauliojant. 2. Pageidautina argumentuot. 3. Ir diskutuoti ne su savo psichinem projekcijom, o konkrečiais oponentais ir jų realiai išsakytais teiginiais. Beje žinant jūsų neigiamą nusistatymą tinklapio propaguojamoms vertybėms jūsų toks pastovus "budėjimas" tinklapyje, švelniai tariant, sunkiai suprantamas.
      "Štai kur labiausiai apgailėtina jūsų dalis. Nemokėjimas būti tarp kitokių. citatos pabaiga.
      -Ačiū už šitą sakinį. O žinot "Nemokėjimas būti tarp kitokių" leido 1918 sukurti ir apginti Lietuvos respubliką, pokaryje - partizaninį judėjimą, 1988 Sąjūdį, 1991 Sausio 13ąją ir dabartinę (ne idealią) bet Lietuvos valstybę.
      "Todėl sėdite savo rezervatuose, ten ir nunyksite, tykiai, be galimybės, kad jus kas prisimins." citatos pabaiga.
      Ne, tai ne rezervatas, o Lietuvių tautos kultūros, istorijos ir politinės valios DRAUSTINIS, mes - tie kurie rūpinasi tą turtą perduoti ateities kartoms (nesujaudinant ar mus kas atsimins), o jūs tiesiog eilinis draustinio brakonierėlis.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2016-03-13 21:32

      anoniminiam 16:01: nenunyksime, tikrai nenunyksime. Žmonės nėra tokie idiotai, kaip jums atrodo. Pažiūrėk, kas atsitiko Lenkijoj. Politkorektiškus liberastus nušlavė nuo lovio, ką ten nuo lovio, nušlavė iš visų televizijų, ekranų, eterių. Jūsų era baigėsi Lenkijoj, baigsis ir Lietuvoj.

      Panaikinti
  7. Anonimusui 16:01
    Pala pala, neįsibėgėk. Stabdyk demagogiją. O ar tamstos ir tamstos sėbrai eurovatnikai/homjaunuoliai- ar jūs ne labiau esate nepakantūs kitokiai nuomonei?
    Juk ar ne apie jus V. Bukovskis yra pasakęs- agresyvusis politkorektiškumas ir represyvi tolerastija? A? Manau, kad būtent, apie tamstas.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2016-03-13 16:35

    Bukovskis - puikus vyras. Jo valdomame tinklapyje gali apie save ir savo marcinkevičius susirasti daug info - bukovsky-archives.net
    Labiausiai artimi Bukovskio kritikuojamiems veikejams yra tie, kurie maitinosi is dosnios sovietu rankos gudziais breznevu laikais - nuo dabartiniu Prancuzijos intelektualu iki visiskai neintelektualiu lietuvisku premjeru. Tavo isvirkstiniai broliai, tsakant.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-03-13 16:41

      Bukovskio "herojai" pasižymi ta pačia savybe - nemokėjimu būti tarp kitokių ir nesiskaitymas su tikrove. Todėl išvirkštinės brolybės giminystė čia visiškai tinka. Esate visiškai toks pat. Du tokie patys vieno medžio vaisiai, na ir kas, kad ant tolimiausių šakų augantys. Visvien pasaulis arba tik juodai baltas arba tik be juodos ir baltos spalvų.

      Panaikinti
  9. ..."ten ir nunyksite, tykiai, be galimybės, kad jus kas prisimins."
    Tamstą, užtat šlovins ateities kartos. Lukiškių aikštėj, exIljičiaus vietoj - kaip užvakarykščiam "Tobulam piliečiui"...

    AtsakytiPanaikinti
  10. Geriau būti juodai baltu nei raudonu ar žydrai ružavu.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Bene aiškiaregis esi, Rename- 15:28?
    Ar į veidrodį pasižiūrėjai?
    Juk niekaip negali žinoti, kaip atrodau...
    Tuo labiau kvapas. Eik, kol ne vėlu, vonion. Jei tokią turi...

    AtsakytiPanaikinti
  12. Nepaliauju gěrėtis demagogų įžūlumu.
    Miela žiūrėti, kaip eurovatnikai ir homjaunuoliai bei kontoriniai agentėliai uoliai brukasi į tokį jiems ideologiškai nemalonų portalą. Sveikos psichikos žmogus niekada nelenda ten kur jam ne prie širdies. Pavyzdžiui man net košmariškame sapne nekilo idėjų eiti komentuoti į pedrytį. Nes nemalonu būtų. Atgrąsu.
    Gal "mūsiškiai" anonimiškieji oponentai yra kokie nors iškrypėliai sadomazochistai?
    O jeigu rimčiau norěčiau paklausti tų ponų europrogresyvtolerastų:
    ponai, kodėl jūs nuolat besipiktindami propatrijos šalininkų "nepakantumu kitokiai nuomonei", kodėl tamstos taip "kukliai" nutylite savo agresyviosios tolerastijos siautėjimą, a?
    Kodėl ponai tolerast-vatnikai bezda ir tyli, kuomet dori krikščionys yra persekiojami tolerastų už neigiamus pasisakymus apie sadomijas?
    Kodėl tolerastai nesipiktina kai katalikė municipaliteto tarnautoja nesutinka tuokti safomitų, nes tai prieštarauja jos krikščioniškai moralei?
    Kodėl pidarai neįsisteigia pederastų "šventyklos"- tuoktų pedikus pederastinio kulto žydras tarnas, nebūtų problemų niekam. Bet juk ne, jums tolerastams būtina lipti ant mūsų altorių!
    Na, jeigu lipate- na tai ir gaunate. Ir gausite!
    Nesitikėkite jog liausimės priešintis.

    AtsakytiPanaikinti
  13. "siekis pagraužti kertinius mūsų kultūros, istorijos, valstybingumo stulpus"
    Kaip įmanoma žmogų, kuris rašė Leniną šlovinančius eilėraščius, laikyti "Lietuvos valstybingumo stulpu"?? Kokio marazmo ir mentalinės akrobatikos tam reikia?
    Kokio valstybingumo stulpas yra ilgametis komunistas, šlovinęs milijonų žmonių žudiką-sifiletiką?

    AtsakytiPanaikinti
  14. Anonimiškas2016-03-13 20:28

    Studente ,nuvažiuok į ISIS ir parašyk apie meilę Charlie H. redakcijai , pamatysi ,kas bus...

    AtsakytiPanaikinti
  15. Na štai, pasigrožėkime- tipiškas manipuliacijos pavyzdėlis.
    "Studentu" pasivadinęs asmuo gudriai bando imituoti "pažangios liaudies" balsą.
    Tipiškas gebistinis/kontorinis elgesys.
    Kita gudrybė: trolis teigia - "rašė Leniną šlovinančius eilėraščius".
    Pateikta taip kad būtų suponuojama lyg tai J.Marcinkevičius tiesiog konvejeriu kepė tas leninijanos tiradas, tarsi atseit tuo J.M. propagandiniu spamu biuvo užversta visa viešoji erdvė.
    Bet tikrovė juk buvo kitokia.
    Marcinkevičiaus duoklės režimui dalis labai menka ir plačiajai visuomenei praktiškai nežinoma, tad bliauti apie poeto atseit žalingą veiklą yra gryna veidmainystė.
    Bliovimas yra grynai demagoginis. Visas tas sliekų subinėje ieškojimas yra tiesiog lengvai įzžiūrimos pastangos griauti Lietuvoje bet kokias lietuviškumo, patriotizmo atramas.
    O kam naudinga tokia veikla?
    O naudinga tai tiems kas svajoja jog Lietuvos, mūsų tautos neliktų.
    To siekia ruskijos ordos emisarai, to siekia eurofederalizmo homjaunuoliški tolerastai.
    Tokie padarai ir yra šio straipsnio autoriaus paminėti utėlės.

    AtsakytiPanaikinti
  16. Kaimo žmogus2016-03-13 21:45

    Man ne rodiklis nei rytai,nei vakarai, nei pietūs, nei šiaurė. Stoviu ant lietuviškos žemės ir gyvenu pagal šio krašto žmonių taisykles. Man vienodai šlykštūs visokie europiniai junkeriai su merkelienėm ar vietiniai parsidavėliai nutautėliai,kurie kabina runkelių, kaimiečių,putinistų ir kitokias patyčių etiketes.
    Džiaugiuosi,kad šiame portale yra stiprių ir gražių skaitytojų, garbingai ir argumentuotai ginančių Lietuvybę ir nuo ryto iki vakaro menkinamą,į ožio ragą riečiamą savo Tautietį. Ačiū Ainiui, Kukučiui, Skapenui.

    AtsakytiPanaikinti
  17. Anonimiškas2016-03-14 09:31

    Va tie kurie balvonus sukūrė ir pastatė ant žaliojo tilto tikrai koloboravo su tarybų valdžia,o tie kurie nori jas išsaugot tai Lietuvos patriotai :) tie kurie iš tarybų valdžios gavo kolektyvinius sodus ir graužė morką , dabar vegetarai ir žmogienos neėda :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-03-14 09:47

      norėjote pasauliui priminti apie save?

      Panaikinti
  18. Anonimiškas2016-03-14 13:48

    Kad įsisiautėjo dvikojai, geriau pastudijuotų krikščionišką šventą raštą, ten viskas pasakyta apie,vadinamo žmogaus, Dievo kūrinio paklydimus, nuopolius, aišku ir prisikėlimą, tik prisikelia nedaug, bet puolusiu aibės, todėl geriau keltis nei prapulti.

    AtsakytiPanaikinti
  19. Anonimiškas2016-03-29 10:48

    Kriminalinei struktūrai, t.y. komunistų partijai ir jos jaunimo departamentui priklausė ir Andrius Kubilius (2 metus buvo mokyklos komjaunimo organizacijos sekretorius), ir Irena Degutienė (ilgametė ligoninės Raudonasis kryžius komjaunimo organizacijos sekretorė), ir Česlovas Stankevičius (Kauno projektavimo instituto partinės organizacijos sekretorius), ir Vidmantas Žiemelis (advokatūros partinės organizacijos sekretorius) ir dar visa eilė V.Lansbergio bendražygių, o pats V.Lansbergis profesoriavo kriminalinės struktūros lizde - Konservatorijos marksizmo ir leninizmo katedroje. Net prezidentė priklausė kriminalinei struktūrai ir dirbo viena iš vadovių jos aukščiausioje kadrų kalvėje - aukštojoje partinėje mokykloje Gal pasmerkime visus be išimties kriminalinius elementus?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item