Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjimo renginys „Dėl ko aukotųsi šiandienos Lietuvos didvyris?“
Kviečiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną 11 val. atvykti į Lietuvos nacionalinio muziejaus Senąjį arsenalą (Arsenalo g. 3, Vi...
https://www.propatria.lt/2016/03/lietuvos-nepriklausomybes-atkurimo.html
Kviečiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną 11 val. atvykti į Lietuvos nacionalinio muziejaus Senąjį arsenalą (Arsenalo g. 3, Vilnius) ir sutikti ją kartu su jaunimo sambūriu „Pro Patria“!
Istorija mini didvyrius ir tai, ką jie padarė. Tiksliau, ji visuomet didvyrį ir jo darbą mini drauge.
Pernai minėję 25 Nepriklausomybės metines, šiemet lietuviai kviečiami prisiminti Nepriklausomybės aukas 1991 metais, ypač žuvusiuosius Sausio 13-ąją Vilniuje ir Liepos 31-ąją Medininkuose. Vadindami šiuos žmones didvyriais, matome šalia jų nesuskaičiuojamą gretą vyrų ir moterų, pasiaukojusių dėl Lietuvos.
Galime suprasti, kad žmonės aukojasi dėl skirtingų motyvų. Jie gali aukotis iš noro apsaugoti savo artimuosius, apsaugoti garbę ar turtą, apsaugoti valstybę. Tačiau dar svarbiau, kad net aukodamiesi dėl, atrodytų, to paties tikslo, jie iš tiesų aukojasi dėl nevienodų to tikslo versijų. Kaip nutinka pilietinio karo atveju, priešingų pusių kovotojai kaunasi dėl tos pačios šalies, bet skirtingų jos formų, o kiekviena forma turi savo didvyrius. Kai kurie Lietuvos išdavikai dar prieš 30 metų buvo laikomi didvyriais.
Apie tai savo mintis rašiniuose išdėstyti buvo kviečiami 11-12 klasių moksleiviai jaunimo sambūrio „Pro Patria“, Lietuvos mokinių parlamento ir Lietuvos kariuomenės organizuotame rašinių konkurse „Dėl ko aukotųsi šiandienos Lietuvos didvyris?“
Konkursui skirtus rašinius vertino kompetentinga valstybės, kultūros bei švietimo veikėjų komisija. Atrinktų geriausiųjų rašinių autoriai skaitys savo tekstus ir bus apdovanojami Lietuvos nacionaliniame muziejuje per pačią Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Renginį dainomis papuoš dainininkas Jokūbas Giedraitis, pranešimus skaitys Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys prof. Vytautas Radžvilas bei sambūrio „Pro Patria“ atstovas, sveikinimo žodį tars konkurso organizatorių bei vertinimo komisijos atstovai,
Renginio pradžia: Kovo 11 d., 11 val.
Renginio vieta: Lietuvos nacionalinio muziejaus Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3, Vilnius).
Maloniai kviečiame dalyvauti!
14 komentarų
Bijau, kad šiandien mažai būtų besiaukojančių, o ir dėl ko aukotis-dėl į Europą plūstančių azijatų ir afrikiečių, dėl genderio programų mokyklose, dėl gėjų galimybės įsivaikinti vaikus,dėl surogatinių motinų, kurios nuomoja savo gimdas, ar dėl Lietuvos žemės, kurią pasirodo, PRIVALU parduoti užsieniečiams, na pagal stojimo į ES sutartį.Atsiprašau, kad aš čia taip pesimistiškai, bet kai susumuoji visas, tas taip vadinamas europines vertybes tai pradedi galvoti-ar tikrai, tie žmonės, savo krauju mums iškovoję laisve,būtų už TOKIĄ LAISVĘ aukoję savo gyvenimus.
Išties, įdomu būtų pamatyti tų žmonių reakciją, pamačius, UŽ KOKIĄ ateitį jie aukojosi. Bet jei rimtai, tai per žiauru jų atžvilgiu būtų.
Tie žmonės ir dabar aukotųsi. Tik, aišku, klausimas, kokion pusėn jie stotų, išlieka atviras. :) Man norėtųsi tikėti, kad jie stotų dešiniųjų pusėn, nes tada jie kovėsi prieš komuniagų diktatūrą, tad tikriausiai ir dabar kovotų prieš leftistines užmačias.
P.S. Cit.: "dėl Lietuvos žemės, kurią pasirodo, PRIVALU parduoti užsieniečiams, na pagal stojimo į ES sutartį."
Būkime tikslūs. Žeme prekiaujame laisvai. T.y., jei kai kurie ūkininkai nenori parduoti savo turimos žemės, tai jie savo žemių parduoti tikrai NEPRIVALO. Kas kita yra tada, kai ūkininkas PATS NORI parduoti savo žemę kam nors kitam. Bet netgi ir tada ūkininkas turi teisę pasirinkti žemės pirkėją, t.y., užsieniečiui žemės gali (t.y., turi teisę) ir neparduoti, o parduoti tik Lietuvos pilietybę turinčiam asmeniui.
P.S.2. Surogatinė motinystė Lietuvoje yra, kaip supratau, uždrausta. Ir ES nesikiša į tai iš viso. Kas kita yra tai, kad Lietuvoje mes turim bėdą - Vakarų autoritetu manipuliuojančius "buvusius" komuniagas ir kitus leftistus. Tai jie, remdamiesi Vakarų autoritetu, bando prastumti nuosavus projektus, kurie su tais Vakarais beveik neturi nieko bendro.
"Tai jie, remdamiesi Vakarų autoritetu, bando prastumti nuosavus projektus, kurie su tais Vakarais beveik neturi nieko bendro." - na dėl šito punkto niekaip negaliu sutikti, nes a) vyraujanti ideologija Vakaruose ir yra leftistinė (iš esmės, neomarksizmo diktatas) ir b) praktiškai visi tie projektai yra ne "nuosavi" o importuoti iš Vakarų, kurie dosniai finansuoja ir jų įgyvendinimą. Įtariu, kad dalis tų "Vakarų autoritetu manipuliuojančių" yra visai ne "idėjiniai leftistai", o paprasčiausi fondačiulpiai-oportunistai, užuodę spenį su gausiomis finansinėmis išskyromis.
Augustinui. Dėl žemės pardavimo. Mano galva turėtų būt taip: galima parduot viską, ką pats sukuri - daiktus, kūrinius, idėjas, programas ir t.t., arba tai, kas gamtoje įprastai savaime atsinaujina - miškas, vanduo ir pnš. Žemė - vienintelė tokia, priem kurios atsiradimo žmogus neprisidėjo. Lai ji ir lieka Dievo ir mūsų visų. Daugiau jos būt negali ir todėl ji neturi būti pardavimo objektu. O kad dešiniems (liberalams) ir kairiems (social, žaliems ir kt.) veikėjams nėra nieko švento, tai ... mes patys kalti.
Mieli bičiuliai, labai ačiū už puikią iniciatyvą bei gražius žodžius, tik noriu pastebėti, kad kalbant apie Nepriklausomybę nereiktų taip dažnai ir pabrėžtinai kalbėti apie auką.
Aukojimasis yra vergo pozicija. Nepriklausomybė įpareigoja būti kovotoju, o ne vergu, nors aukos kovoje visada neišvengiamos ir jas reikia deramai paminėti. Geriausias paminėjimas ir jų pagerbimas yra laisvas ir nepriklausomas gyvenimas. Nepamirškime orumo. Kovotojai žuvo oriai laukdami to ir iš mūsų.
Su artėjančiomis šventėmis!
P.S.
Nustokime verkšlenti bei vergauti okupantams, saviems ir svetimiems. Mes pasirengę savo laisvą ir nepriklausomą Tėvynę ginti, o ne jai ir ją užgrobusioms gaujoms vergauti. Tėvynė nėra aukuras - ji mūsų bendras kūrinys, tai bendromis jėgomis ir kurkime ją, o ne tąsykime ją po partijas, besivaikydami asmeninės ar grupinės naudos.
Dabar dažnai susidaro įspūdis, kad kiekvienas verslininkas ar politikas Tėvynę nori, pasikišęs po apsiausto skvernu, parsinešti namo, pasikabinti ją ant sienos ar garbingoje vietoje virš namų židinio, kad tik jam vienam būtų jauku...
Jokių žemės pardavinėjimų užsieniečiams. Lietuviai nėra turtingi, todėl parduotų šią žemę labai pigiai. O užsieniečiai, tikriau įvairios kompanijos pusvelčiui galėtų ją supirkti ir nebūtinai tam kad verslą kurtų, vargu ar užsenietis čia verslą kurs, nes daug labiau apsimoka Azijoje ar Afrikoje įmonę statyti, nei Lietuvoje (klimatas, darbo jėgos kaina), užtat labai apsimokėtų steigti aikšteles PVZ.: radioaktyvioms ir kitokioms pavojingoms atliekoms saugoti. Antras dalykas, į kieno rankas pateko žemė. Ar kiekvienas lietuvis jos gavo... Todėl, manau, kad Lietuvos žemė išimtinai turi priklausyti Lietuvos piliečiams.
Buvau renginyje ir likau sužavėtas - koks puikus auga atžalynas. Dar moksleiviai, o jau aukščiausios brandos asmenybės! Kaip visada preciziškai tiksli Vytauto Radžvilo kalba įvardinant tikrovę. Tačiau cituojant paties Vytauto žodžius, kad visada pirma yra žodis, norisi pastebėti politologams gerai žinomą faktą, kad žmogus yra ne tik mąstanti būtybė, jis dar yra ir emocionalus, todėl įtaigus ir savotiškai programuojamas, sugestionuojamas. Todėl man kartais kyla klausimas ar dažnai konstatuodami akivaizdžius negatyvius faktus, mes taip nesėjame nusivylimo, neryžtingumo ir pragaištingumo jausmus? Juk tikra asmenybė Pasaulyje yra dar silpnesnė nei Tauta, bet neretai, ypač jaunystėje, ji savyje randa ryžto kovoti ir netapti auka, nors visi žinome, kad žmogaus gyvenimas yra įgimta, paveldima mirtina "liga". Tačiau tai netrukdo asmenybei pasiekti aukštumų, kurių istorijoje niekas nėra pasiekęs. Nežiūrint to, kad jo kūryba galiausiai virsta tokios asmenybės gyvenimo auką, mes prisimename ne auką, o laimėjimus. Taip ir Tauta, net būdama neskaitlinga ir net susiskaldžiusi, jei išsikelia didį tikslą, jį pasiekia. Mielas Vytautai, niekas už Jus geriau nemoka kelti tikslus, tetrūksta tik, kad jie pagautų sielas. Su Nepriklausomybės atstatymo paminėjimu...
Geros Jūsų pastabos, gerb. Pikc. Truputį išleidęau iš akių tą faktą, kad Vakaruose dabar dominuoja leftistinė ideologija. O dėl iš Vakarų importuojamų projektų, tai norisi čia truputį paprieštarauti. Tie importuoti projektai nebūtų importuoti, jei Lietuvos visuomenėje ir valdžioje nebūtų gausių tų leftistinių projektų šalininkų. T.y., tarp Vakaruose sukuriamų projektų yra ir gerų, Lietuvai naudingų projektų, tačiau importuojami kažkodėl daugiausia tie projektai, kurie siejami su leftistine ideologija.
P.S. Dėl fondačiulpių, tai manau, kad jų yra kur kas didesnė dalis negu taip vadinamieji idėjiniai leftistai. Ir tai, mano nuomone, Lietuvą kol kas dar gelbsti nuo didesnių leftistinių nesąmonių. Žinoma, tuo džiaugtis tikrai nereikėtų, bet bent jau reiktų pagalvoti, ar juos įmanoma patraukti į dešiniųjų pusę.
Na, dėl pirmojo dalyko, t.y., aikštelių kenksmingoms atliekoms saugoti, tai galima ir išsisukti vien su Lietuvos pilietybę turinčiais asmenimis. Užtenka tik sumokėti atitinkamą sumą pinigų, ir Lietuvos Respublikos pilietybę turintis žemės savininkas PATS įregistruoja kokių nors kenksmingų atliekų saugojimo aikštelę. Gi Lietuvoje girtuoklių ar šiaip nesąžiningų asmenų, kurie už pinigus padarytų daug ką, tarp žemės savininkų pilna. :) Nereikia būt naiviam, gerb. Vincentai.
Rašyti komentarą