Glen Howard. Trys silpniausios Lietuvos gynybos vietos

Lietuva pastaruoju metu ypač stiprina savo gynybinius pajėgumus, tačiau vien šauktinių kariuomenės bei įsigijimų neužteks, siekiant atgra...

Lietuva pastaruoju metu ypač stiprina savo gynybinius pajėgumus, tačiau vien šauktinių kariuomenės bei įsigijimų neužteks, siekiant atgrasyti Rusiją nuo galimos konfrontacijos. O norint, kad amerikiečiai galėtų laiku ir efektyviai padėti lietuviams gintis, būtent Lietuvos valdžia jau dabar turėtų imtis kelių priemonių.

Tokia žinią Lietuvai pasiuntė į Seime rengiamą tarptautinę konferenciją „„Hibridinės grėsmės Baltijos jūros regione: visuomenės atsparumo didinimas“ atvykstantis vienas žymiausių JAV karo analitikų, Jamestown Foundation prezidentas Glenas Howardas.

Tai, jog po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Baltijos šalys pasijuto nesaugiai ir įvardijamos kitais realiais taikiniais, kalba vis daugiau analitikų, aukštų kariškių. Bet staiga visuotinai priimtinu tapęs suvokimas, jog Baltijos jūros regione gali kilti hibridinis, konvencinis ar netgi branduolinis konfliktas, neturėtų kelti nuostabos.

Anot G. Howardo, karinės strategijos ir doktrinos įtaka politinei ir karinei geografijai Baltijos regione nėra jokia naujiena.

„Dar 1918-siais, Pirmojo pasaulinio karo metais, Vokietijos generolas Oskaras von Hutieras išbandė naują taktiką, kurią panaudojus, iš rusų rankų buvo perimta Ryga.

Ši taktika tapo žinoma, kaip „Hutierio taktika“, o vėliau ją per pavasario puolimą Vakarų fronte panaudojo generolas Erichas Ludendorffas ir tokiu būdu beveik „išjungė“ sąjungininkus iš karo. 1939 metais Lenkijoje vokiečiai dar kartą pakeitė karo sampratą ir panaudoją blickrygo – žaibiško karo koncepciją.

2014 metų vasarį Vladimiras Putinas užėmė Krymą panaudojęs žaliųjų žmogeliukų taktiką, kurią dabar vadiname hibridiniu karu.

Po kelių mėnesiu tokios pat priemonės panaudotos Rytų Ukrainoje, parodant, kaip karinė taktika ir strategija gali pakeisti karo veidą Europoje. Dėl šių priežasčių politikos formuotojai JAV ir Baltijos šalyse privalo suprasti karinę strategiją, nes tai atsiliepia sąjungininkų bendradarbiavimui ir planavimui“, - priminė G. Howardas.

Kuo svarbus Lietuvos vaidmuo?

Anot analitiko, Lietuvai tenka ypatingas vaidmuo dėl artumo su Kaliningrado sritimi, kurioje dislokuota dešimtys tūkstančių Rusijos karių.

„Kaliningradas tam tikra prasme tapo Rusijos „Gibraltaru“, mat ten yra daugiau pajėgų, nei visose Baltijos šalyse kartu sudėjus. Vienas svarbiausių elementų Kaliningrade – priešlėktuvinės gynybos sistema S-400, kurios nuotolis siekia 400 km. Maskva taip pat yra dislokavusi balistines raketas „Točka“ ir V. Putino mylimas „Iskander“, kurios gali nešti konvencinį arba branduolinį užtaisą 500 km spinduliu ir pasiekti Varšuvą arba Berlyną.

Rusijos gynybos strategija Baltijos jūroje paremta A2/AD (angl. anti-access and area denial) koncepcija – tai atgrasymo priemonė prieš priešininką, kad jam būtų pernelyg pavojinga dislokuoti savo pajėgas vietovėje, kurią gina.

Unikali Baltijos jūros geografija ypač tinka tokiam karui, ypač dėl seklumo. Vidutinis Baltijos jūros gylis – 53 metrai, o tai riboja didelių laivų, pavyzdžiui JAV lėktuvnešio grupių operacijas jūroje.

Prieš bet kokį NATO bandymą sutrukdyti Rusijos puolimui arba pastiprinimams oru, sausuma arba jūra reikėtų įveikti Kaliningradą – Baltijos bastioną ir Rusijos A2/AD koridorių“, - pabrėžė analitikas.

Anot eksperto, vienas didžiausių Lietuvos iššūkių – galimybė uždelsti arba sutrukdyti Rusijos sausumos pajėgoms užimti teritoriją iš Kaliningrado arba Baltarusijos pusės.

“Pentagono planuotojų skaičiavimu, JAV reikėtų iki 72 valandų, norint atgabenti 82-ąją desantininkų diviziją. Kitas būdas – aktyvuoti NATO ypač greitojo reagavimo pajėgas, žinomas kaip „ieties smaigalio“ divizija, kurią sudaro 5 tūkst. karių.

Tačiau pastarosios dislokavimas priklauso nuo politinės valios NATO viduje, ypač nuo Vokietijos nenoro pykdyti V. Putino. Bet kokia NATO intervencija susidurtų su Aljanso valios klausimu bei A2/AD iššūkiu Kaliningrade.

Turėtų prisiminti Suomijos pavyzdį

Būtent dėl šių priežasčių, strateginiai laiko ir erdvės faktoriai yra patys svarbiausi, su kuriais susiduria NATO planuotojai, galvodami apie Baltijos šalių poreikius“, - pabrėžė G. Howardas.

Neseniai paviešinta JAV analitinio centro RAND ataskaita apie galimą konflikto scenarijų parodė, kad Rusijos pajėgos įveiktų Baltijos šalis per 36 valandas, o tai, anot G. Howardo, ne itin guodžia JAV ir NATO politikos formuotojus.

Todėl, anot analitiko, JAV ir Lietuva turėtų viešai bei privačiai imtis kelių priemonių.

Pirmiausiai, turi būti siekiama NATO „ieties smaigalio“ divizijos dislokavimo Baltijos šalyse, taip parodant NATO politinę valią atsakyti į netikėtus Rusijos karinius mokymus regione. Savo ruožtu, staigus NATO junginio dislokavimas ne tik parodytų Aljanso ryžtą atgrasyti Rusiją, bet ir patvirtintų NATO pasiryžimą realiai ginti savo sąjungininkus.

„Antra, Lietuva ir visa NATO turėtų sustiprinti savo šiaurinę A2/AD koridoriaus pusę. Regioninės gynybos Achilo kulnas yra Lietuvos sausumos pajėgų dydis. Lietuva turi per mažai pajėgų, galinčių atlaikyti Rusijos invaziją tiek iš Kaliningrado, tiek iš kaimyninės Baltarusijos“, - pabrėžė Jamestown foundation vadovas.

Jis priminė, kad Lietuva turi 10 tūkst. reguliariosios kariuomenės ir 4,5 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Tuo tarpu vien 2013 metais Rusija pratybose „Zapad“ Baltarusijoje, Kaliningrade ir Baltijos jūros regione sutelkė 75 tūkst. karių, imituodama Baltijos šalių puolimą ir strategiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus užėmimą, taip atkertant vienintelį sausumos koridorių į Baltijos šalis.

“Viena pagrindinių priežasčių, kodėl 3,7 mln. gyventojų 1939 metais turėjusi Suomija sugebėjo atsilaikyti prieš Sovietų sąjungos invaziją buvo ta, jog suomiai turėjo dideles rezervo pajėgas.
Pavyzdžiui, palyginus su Lietuva, Suomija šiandien turi 5 mln. gyventojų ir 35 tūkst. žmonių reguliariąją kariuomenę, tačiau rezerve yra 355 tūkst. žmonių – savaime tai yra ypač svarbi atgrasymo priemonė“, - teigė G. Howardas.

Jo manymu, beveik 3 mln. gyventojų turinčios Lietuvos kariuomenė turėtų siekti bent 20 tūkst. žmonių. Krašto apsaugos sistemos planuose iki 2020 metų numatyta turėti ribinį karių skaičių, kuris siektų 20260 karių, iš jų 6,3 tūkst būtų kariai savanoriai bei kiti aktyviojo rezervo kariai. Tuo tarpu G. Howrado nuomone, Lietuva privalo sukurti 200 tūkst. rezervą.

„Dar 2008 m. panaikinta ir pernai atnaujinta šaukimo sistema. Lietuvoje yra beveik milijonas 18-55 metų vyrų iš kurių galima sukurti tokį ginkluotųjų pajėgų rezervą, kuris galėtų sukruvinti V. Putinui nosį taip, kaip 1939 m. padarė suomiai su Stalinu.

Dar daugiau, 200 tūkst. ar net 100 tūkst. žmonių rezervas taptų signalu tiek Maskvai, tiek NATO, kad Vilnius nekristų per 36 valandas, kaip prognozuojama RAND tyrime“, - siūlė ekspertas.

Anot jo, milžiniškas rezervas Lietuvą paverstų pajėgia šalimi, galinčia ginti šiaurinę dalį nuo A2/AD bastiono Kaliningrade. NATO gynybos laikysena artimiausioje ateityje tikrai įtrauks A2/AD faktorių, todėl tą patį esą turėtų daryti ir Lietuva.

„Lenkija yra pietinė A2/AD bastioną pažaboti galintis faktorius. Tuo tarpu silpnoji NATO gynybos nuo Kaliningrado dalis yra būtent Lietuva“, - pabrėžė G. Howardas.

Būtent todėl, Lietuvos lyderiai turėtų atkreipti dėmesį į Rusijos keliamą A2/AD iššūkį ir suprasti, ką jis reiškia saugumui. O taip pat Lietuva turi pasirūpinti, kad JAV galėtų būti vietoje, padėtų lietuviams bei NATO sustiprinti šiaurinį sparną.

Lietuviams būtina labiau pasistengti

G. Howardas priminė apie JAV planuojamas 3,4 mlrd. dolerių vertės išlaidas, siekiant sustiprinti dėl Rusijos nerimaujančių šalių gynybą. Tiesa, siekiant šiuos pinigus paversti realiomis gynybinėmis priemonės, Lietuvai teks parodyti savo iniciatyvą ir pasistengti labiau, nei iki šiol.

„JAV Kongreso Ginkluotųjų pajėgų komitetas vaidins labai svarbų vaidmenį, kaip tie pinigai bus išleisti Baltijos šalyse ir kitur Europoje.

Todėl Lietuva turėtų sustiprinti pastangas ir investuoti į savo karines pajėgas ne tik sugrąžinant šauktinius. Lietuva turi investuoti į gynybos strategiją, kuri prisidėtų prie NATO galimybių apginti Baltijos šalis ir priešintis Rusijos puolimui“, - teigė G. Howardas.

Be gausaus rezervo sukūrimo ir investicijų į karinę infrastruktūrą svarbus ir kitas žingsnis – gaunant finansinę paramą iš NATO infrastruktūros komiteto investuoti būtent į karinę infrastruktūrą.

„Investavimas į tokius paprastus dalykus, kaip Lietuvoje esančių buvusių sovietinių aerodromų modernizavimą suteiktų NATO pajėgoms permesti pajėgumus į daugelį vietovių Lietuvoje. O tai kartu ypač apsunkintų Rusijos planavimą ir taikinių parinkimą“, - teigė analitikas.

G. Howardo nuomone, Vilnius netgi turėtų spausti JAV, kad amerikiečiai Lietuvoje laikinai dislokuotų priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ baterijas, kurias valdyti išmoktų ir patys lietuvių kariai.

Ekspertas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas "Stinger" ir "Grom" (o taip pat RBS-70). Taip pat planuojama įsigyti vidutinio nuotolio priešlėktuvines sistemas NASAMS iš JAV bei Norvegijos.

„NATO ir JAV turėtų padėti Lietuvai įsigyti šių sistemų, kuriomis būtų galima sustiprinti šiaurinį A2/AD koridoriaus sparną ir pridengti sausumos pajėgas“, - siūlė G. Howardas.

Tai, jog lietuviai dažnai prašo paramos iš NATO, ypač iš amerikiečių, Briuselyje ir Vašingtone žinoma jau senokai. Tačiau G. Howardo manymu, būtent Lietuvos politikos formuotojai turėtų daugiau galvoti, kaip kartu su NATO sąjungininkėmis reaguoti į Rusijos keliamą A2/AD iššūkį bei užtikrinti Lietuvos gynybą iki tol, kol kilus krizei į pagalbą atvyks JAV 82-oji desantininkų diviziją.

Susiję straipsniai

Politika 7433729089678344610

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-03-04 00:34

    Beda ta, kad Lietuvos zmones yra nusivyle ir nustekenti sunkaus egzistavimo. Kas jiems ipus noro kovoti su valdzios isivaizduojamu priesu? Zmones taip pavarge ir nusivyle, kad ziurek dar supainos barikados puses.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "valdzios isivaizduojamu priesu" - šitas pralinksmino. :) Dėl likusios komentaro dalies - tiesos yra. Dar pridėčiau,kad ne tik sunkaus egzistavimo nustekenti, bet ir iš esmės įtikinti, kad jie nieko negali padaryti, nuo jų niekas nepriklauso, tad neverta net pradėti.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2016-03-04 11:38

    Sunku skaityti šio „eksperto“ fantazijas – 82 divizija, ieties smaigalys, tai panašūs svaičiojimai buvo ir pokariu – jūs kaukitės, o mes ateisim ir padėsim. Taip ir neatėjo, o dabar jau viešai aiškina kad jie taip nesakė, kad tai rusų propoganda ir panašiai. Fantazuotojas labai įdomiai prisimena Suomiją, aiškina apie mobilizacines pajėgas, bet kažkodėl tai pamiršta valdžios ryžtą priešintis. Aš beveik įsitikinęs kad mūsų valdžia – socdemai ar konservatnikai ar įvairių veislių liberastai patys pirmi vėliavėles paskeistų, tuo labai jie dar ir sovietinio himno nepamiršę. O paprastiems žmonėms išskyrus meilę tėvynei už ką kovoti? Už maximas? Už pavogtas paežeres? Už išvogtas gamyklas ir panieką paprastam žmogui? O mūsų sąjungininkai tai ko verti? Jei vokietija turi mažiau tankų nei Donbasas? Taip taip užsienis mums padės!!!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2016-03-04 14:40

    " O norint, kad amerikiečiai galėtų laiku ir efektyviai padėti lietuviams gintis, būtent Lietuvos valdžia jau dabar turėtų imtis kelių priemonių."

    - Ale ot nachalas, net nerausta. Matai, amerikonamas rūpi tik ginti kažkokius lietuvius, tuo tarpu aniems - knieti okupuoti.., nors, anie tik ką pasitraukė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sakot, gal padėką reiktų nusiųsti, kad tokie susipratę buvo ir pasitraukė? Tuo pačiu galima būtų paklausti, gal norėtų grįžti ir nuo amerikosų imperialistų okupacijos išvaduoti? ;)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-03-06 12:44

      Padėka reikalų, kaip ir sviestu košės, niekaip nepagadintum. O štai neapykanta, ir nesvarbu į ką ji būtų nukreipta, visada veda tik link nesusipratimų ir tragedijų. Tamsta esi viskam abejingas parsidavėlis išdavikas, tikėdamasis visus įtikinti, neva, laimė galima tik po amerikonišku batu, ir jokiu būdu ne padoriai elgiantis su kaimynais. O jau rusai.., pagal tamstos gilų supratimą, iš tiesų gali užkrėsti žmones žmoniškumo supratimu. Kitaip, kam gi reiktų demonstruoti kiekviename žingsnyje, neva, kokie jie pavojingi?

      Panaikinti
    3. "Padėka reikalų, kaip ir sviestu košės, niekaip nepagadintum." - užskaitau šitą! :D
      Beje, pagal stilių, tai iš pradžių pagalvojau, kad čia homjaunuolis persikvalifikavo - stebėtinas panašumas! :D

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2016-03-06 18:41

    Cia verta paklausti ar si kompanija Lietuvai ir Baltijos valstybems aplamai ginti nera susiijusi su "patriot" komplekso garbingu amziumi ir poreikiu sukurti naujos kartos ginklus. Zinia, tokia kuryba kazkas turetu apmoketi.Kas kitas tai darytu jei neibauginti ir bejegiai patys, kokios ir yra Baltijos valstybes." Tuo labiau kad tokia iniciatyva sukuria didele rdve privaciai ekspertu brrolijai gerokai pasipelnyti.Ir visiems be galo gera , isskyrus mokesciu moketojus ir valstybes biudzeta.
    Skaitytojo nuomone , tik pamastymui.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Užskaitau "įžvalgą" apie Baltijos valstybes, apmokančias amerikonų išlaidas, kuriant naujas raketas! :D
      Beje, pagal šitą "logiką", rasieja yra amerikonų verslo partneriai, nes juk būtent rusai ir baugina Baltijos valstybes, taip jas motyvuodami amerikonų sąskaitas apmokėti. Tskant, įžvalgaus skaitytojo dėka išlindo yla iš maišo, atsiskleidė globalus sąmokslas. :D

      Panaikinti
  5. Raketos, raketos, raketos... Naujesnės ar nelabai- mūsų atveju, koks skirtumas?
    Na tarkim, nusiperkam kalnus pačių pačiausių raketų, tomahawkų, stelsų ir pan. Dar lėktuvnešį nusipirkim. Ir kas iš to? Mūsų situacijoje, kokia yra de facto tie visi ginklai yra, būtų tik krūva beverčių geležgalių. Nes, ...
    Nes ginklai yra verti kažko tik tuomet kai jais kažkas naudojasi, t.y. ginasi, kovoja.
    Pats svarbiausias klausimas yra toks- kiek realiai norės ginti šią šalį klaikiai demotyvuota, o tai reiškia demoralizuota visuomenė?
    Žmogus pasiruošęs ginti savo šalį tuomet kai yra apsisprendęs dėl jos aukotis.
    Ar šiandien galime tvirtinti jog piliečiai yra pasirengę aukotis? Nedidelė dalis gal būt. Bet tikrai ne dauguma.
    Mat aukotis žmogus rįžtasi arba dėl kažko itin vertingo, arba įvarytas į kampą ir nebeturėdamas ką prarasti.
    Ar šiuo metu dauguma visuomenės galvoja apie valstybę kaip apie kažką labai jiems brangaus? Drîstu galvoti jog deja, ne.
    Šiuo metu valstybė savo piliečiams yra tikrai ne Motina. Geriausiu atveju pamotė.
    O tikrąjį Lietuvos kaip valstybės veidą norintys pamatyti , tai gali padaryti nesunkiai. Surinkite google anstolės wckauskienės vardą ir pareigas ir tą veidą pamatysite.
    Ir net ne Garliavos pagrome esmė. Anstolis šiuo atveju yra daugiau simbolis, metafora.
    Nes valstybė su žmonėmis kalba "drakono vardu", liepiamąja nuosaka su vėzdu vienoje rankoje ir sureplėmis kitoje.
    Iššieptos iltys, šaltos kaip žuvies-žopienės akys, dvarponio/tijūno poza ir užkalniška "nx/px" leksika- toks šiandien yra daugumos lietuvių galvose tėvynės Lietuvos paveikslas.
    Tikrai neasocijuojasi su motinos paveikslu.
    Todėl kalbos apie raketas ar gynybos planus yra šūdo vertos.
    Nes Tėvynė ginama ir apginama visų pirma Meilės auka.
    Galime kartu su marijonais traukti daineles "aštikrasimyliulietuvą" ar plėšti tuos "3 mln". Bet karo atveju bus fiasko.
    Nes šiandien žmonėms jau beveik neliko jokio skirtumo kas bus okupantai kai žmonės ir taip jaučiasi gyveną okupacijos sąlygomis.
    Aš taip rašydamas tikrai nesijaučiu gerai. Jaučiuosi labai blogai. Bet padėtis yra kokia yra. Esame lengvas grobis visiems kas sumanytų užgrobti. Nes ne karine prasme mes jau seniai esame praradę suverenitetą. Blogiausia jog okupantų yra daug. Lietuva didele dalimi yra vakarų protektoratas ir tuo pačiu Lietuvoje labai daug kas priklauso kremlinams. Daugybė agentų, parsidavėlių, išfavikų diena dienon dirba ruskijos naudai.
    Karo atveju vadovybėje sėdintys išdavikai tiesiog parduos mus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-03-07 11:18

      Taip, kažkas panašaus tikrovėje ir dedasi, kaip čia gerbiamas Skapenas rašote. Bet kodėl taip yra? Arba. Kodėl žmonės (atskiros žmonių grupės) elgiasi taip, kad rezultate tokie absurdai gaunasi?

      Panaikinti
  6. Bevardžiui 11:18:
    Yra keli pagrindiniai veiksniai KODĖL yra asmenų/grupių pasirenkančių išdavikų kelią.
    a) dėl kvailumo, naivumo, bukumo, vienu žodžiu - asilai;
    b) dar sovietmečiu "pakabinti" - užkonservuoti ir vėl aktyvuoti buvę agentėliai, stukačėliai + jų palikuonys bijantys dėl savo karjeros tėvų nuodėmių jeigu jos iškiltų viešumon;
    "žydros" ir "ružavos" mažumos, pedofilai ir kiti iškrypėliai seniau arba dabar pakabinti ant kompromatų kablio;
    c) įvairaus kalibro vagys, valstybės, ES lėšų grobstytojai prieš kuriuos kažkas turi kompromatų;
    d) godūs pinigams, moralinių stabdžių neturintys tipai;
    e)užsislaptinę sąmoningi priešai;
    Mūsų saugumiečiai visas jėgas yra nukreipę į valdžią sic. teisėtai kritikuojančius piliečius, todėl realiai svarbi prevencija nevyksta. Bet didžioji problema yra net ne tame. Mūsų spec.tarnybose taip pat knibžda išdavikai. Išdavikai išdavikų negaudo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-03-08 21:04

      Pabandom kritiškai įvertinti tas iš pirmo žvilgsnio skirtingas kategorijas.
      Tokių kaip a) visada buvo ir bus, bet jie patys iš savęs nieko lemti negali.
      b), c), d), jei nebūtų e), kurie turi tikslą parsiduodančiais pasinaudoti, nepasiektų savo tikslų. Todėl tai tik įrankiai sukčių e) rankose. Reziumė: be sąmoningai veikiančių sukčių liktų tik nieko nereiškiantys a).

      Panaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item