Baltijos šalyse JAV ekspertai vertino pasiruošimą gintis

Neseniai JAV analitinio centro RAND paviešinta ataskaita apie NATO galimybes apginti Baltijos šalis nuo žaibiškos Rusijos invazijos nedž...


Neseniai JAV analitinio centro RAND paviešinta ataskaita apie NATO galimybes apginti Baltijos šalis nuo žaibiškos Rusijos invazijos nedžiugino.

Analitikai teigė, kad su esamais pajėgumais Aljansas Lietuvą, Latviją ir Estiją prarastų labai greitai, bet pateiktas scenarijus bei pasiūlymai, kaip to išvengti daug kam pasirodė aptakūs, tad amerikiečių kariškiai paprašė dar vieno tyrimo.

Susidomėjimas Baltijos šalių apginamumu pastaraisiais metais – kaip niekada didelis. Įvairios analizės, tokios, kaip RAND studija – tik vienas pavyzdžių.

Karo simuliaciją atlikusių RAND ekspertų skaičiavimais, po 36-60 valandų nuo Rusijos sausumos pajėgų invazijos pradžios NATO pajėgos Baltijos šalyse būtų įveiktos, o atkovoti prarastą teritoriją būtų itin sudėtinga.

RAND ekspertai pagal senąjį Šaltojo karo laikų modelį paskaičiavo, kad norėdamos užtikrinti Baltijos šalių gynybą, vien JAV šiame regione turėtų dislokuoti maždaug 7 brigados, įskaitant šarvuotuosius dalinius, palaikomus aviacijos ir artilerijos. Vieną brigados kovinę grupę sudaro nuo 3 iki 6 tūkst. karių. Tokia programa, anot ekspertų, kainuotų apie 2,7 mlrd. dolerių per metus.

Tačiau JAV Kongresui rengiantis patvirtinti 2017-ųjų biudžete numatytų lėšų (3,4 mlrd. dolerių) skyrimą amerikiečių pajėgoms Europoje sustiprinti, rengiama nauja ataskaita.

Po Lenkiją ir Baltijos šalis dvi savaites keliavę Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ekspertai jau parengė pirmąją naujo tyrimo dalį. Vienas Vašingtone įsikūrusio prestižinio analitinio centro tyrėjų, ilgametę diplomatinę patirtį sukaupęs Jeffrey Rathke atskleidė, kokias išvadas su kolegomis pateiks JAV armijos vadovybei.

Vietoje trijų brigadų siūlo 8

Šiuo metu Europoje yra dislokuotos dvi JAV brigados – viena Italijoje ir viena Vokietijoje, tačiau jas dažnai iš vėžių išmuša nuolatinė sąjungininkų pajėgų rotacija. Naujasis 3,4 mlrd. dolerių planas numato dar vieną papildomą brigadą, kurią sudarytų išskirtinai JAV kariai ir kurie būtų dislokuoti Rytų bei Vidurio Europos šalyse.

Tačiau J. Rathke teigimu, jau pirmoje jo ataskaitos dalyje JAV armijai pateikta aiški rekomendacija: taikos metu Rusijai atgrasyti Europoje reikės 13 brigadų, iš jų 8 būtų amerikiečių. Ir tai - tik taikos metu, mat, karo atveju amerikiečiai galėtų mobilizuoti gerokai daugiau pajėgų.

„Mes rekomenduojame taikyti laipsnišką gynybą: turėti iš anksto dislokuotas pajėgas, greitojo reagavimo pajėgas bei numatyti tuos pajėgumus, kurie galėtų atvykti labai greitai ir naudotis iš anksto jau paruošta įranga.

Be dviejų Europoje jau esančių brigadų siūlome permesti dar dvi rotacines brigadas, kurių įranga jau būtų iš anksto dislokuota Rytų ir Vidurio Europoje. Be to, siūlome dislokuoti visą reikiamą įrangą 4 brigadoms, kurių kariams tereikėtų patiems atskristi“, – sakė J. Rathke.

Anot eksperto, likusiomis 5 brigadomis bei papildomais pajėgumais turėtų pasirūpinti pačios Baltijos šalys bei kitos sąjungininkės iš NATO. Šiuo metu Lietuva, Latvija ir Estija turi po vieną mechanizuotąją brigadą, o latviai ir estai sparčiai vysto po antrąją brigadą.

Pasak J. Rathke, JAV armijai ruošiantis argumentuoti Kongresui, kokių pajėgumų bei lėšų jų išlaikymui reikės, CSIS rengia ir antrąją ataskaitos dalį, kurioje numatyti konkretūs daliniai, dislokacijos vietos bei ilgalaikis jų išlaikymo planas.

„Pentagonas planuoja bent 5 metus į priekį, o neretai ir dešimtmetį, tad turime pagalvoti ne tik apie šiuos, 2017-uosius metus, bet ir ateitį“, – sakė J. Rathke.

Kongrese vertins Europos norą gintis

JAV neretai pabrėžiama, kad amerikiečiams pabodo vieniems rūpintis Europos gynyba.

Ir nors dažnai teigiama, kad net ir keičiantis JAV prezidento administracijoms strateginis Vašingtono požiūris nesikeičia, daugelis paprieštarautų tokiam teiginiui, rodydamas į Baracko Obamos dviejų kadencijų laikotarpį.

Jo metu itin nevykusiai pristatyta JAV raketinės gynybos skydo reforma, sukėlusį sąmyšį Europoje. Taip pat dažnai minimas ir B. Obamos neryžtingumas dėl Sirijos, iš pradžių nubrėžiant raudonąsias linijas, grasinant bombarduoti, o paskutinę minutę atsitraukiant.

Be to, teigiamų ženklų, kad Vašingtono požiūris keisis, nėra daug. Kandidatų dėl JAV prezidento posto debatuose užsienio politika nėra svarbiausias klausimas, abejonės, kad Amerika po rinkimų gali nusisukti nuo Europos netyla.

Tuo tarpu ekspertai pabrėžia, kad JAV dėl lėšų varžosi ne tik skirtingos ginkluotųjų pajėgų šakos – JAV armija, laivynas, jūrų pėstininkai, oro pajėgos, bet ir vadavietės.

Pavyzdžiui, abejojama, kad Pchenjanui ne prasčiau už Maskvą svaidantis tulžingais pareiškimais JAV pajėgų Pietų Korėjoje vadovybė bus linkusi aukoti savo biudžetą bei pajėgumus Europos sąskaita.

2009 metais prasidėjęs JAV pajėgų perkėlimas iš Europos į Aziją taip pat nėra sustojęs, o JAV šiuo metu teturi 9 brigados kovines grupes – tikėtis, kad trečdalis jų būtų dislokuotos Baltijos šalyse, siekiant atgrasyti Rusiją nėra realu.

„Reikia atkreipti į kelis dalykus. Pirma, pasibaigus Šaltajam karui mūsų pajėgos sumažėjo, ypač Europoje. O įsipareigojimai – ar tai būtų Pietų Korėjai, Japonijai ar Artimųjų Rytų šalims išliko. Todėl reikia išlaikyti pusiausvyrą.

Antra, JAV gynybos biudžetas negali pūstis, tad ir finansiniai ištekliai yra riboti. Tad Kongrese, prieš tvirtinant pajėgumų bei jiems numatytų lėšų skyrimą, visuomet bus pirmiausiai klausima: o ką daro sąjungininkai? Kaip jie patys rūpinasi savo gynyba?

Taip, lietuviai, latviai, estai yra pastebimi, juda į priekį, didina biudžetus. Bet ar tai daro visi sąjungininkai?“, – itin populiarią dvejonę Amerikoje priminė J. Rathke. Jo teigimu, klausimas dėl nepakankamo finansavimo bei neproporcingai didelio JAV vaidmens Europos gynybos reikaluose kildavo ir Pirmojo šaltojo karo laikais, tad tokios kalbos – ne naujos.

„Daug kas pamiršta, kad anksčiau 3 proc. nuo BVP gynybai buvo normali prkatika, tik vėliau šis skaičius sumažintas iki 2 proc.. o ir to daug kas neskiria, tad JAV padengia apie 75 proc. visų NATO išlaidų gynybai“, – sakė J. Rathke.

Dėl Rusijos abejonių neliko

Vis dėlto, eksperto teigimu, abejoti JAV ryžtu išties neverta, mat Amerika savo lyderyste 2014-siais jau įrodė, kad gali pirmoji permesti pastiprinimus, jų rasti dar daugiau ir stiprinti savo karinį matomumą Europoje.

„Kryptis yra aiški. O mūsų rekomendacija yra racionali. Pirmojoje ataskaitos dalyje mes konstatuojame, kokios yra potencialios grėsmės, kokie yra potencialūs konfliktų scenarijai, kokie yra esami pajėgumai ir kokių pajėgumų reikia, norint turėti efektyvią atgrasymo politiką“, – atskleidė J. Rathke.

Jis neslėpė, kad JAV jau susitaikyta su mintimi, jog Rusija pasitikėti nebegalima ir Kremlius kelia aiškią grėsmę savo kaimynėms. Tai esą ypač aiškiai parodė Ukrainos įvykiai. Todėl nėra jokių abejonių dėl to, ką atgrasyti Europoje siektų JAV kariai.

Būtent todėl be numatytų skaičių, CSIS ataskaitoje paminėtos ir kai kurios priemonės, kurias JAV armijai rekomenduojama dislokuoti Europoje.

Pirmosios fazės išvadose pabrėžiama, kad JAV armijai būtina stiprinti artimojo bei vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas – „Stinger“ bei „Patriot“. Pastarąsias rotaciniu principu siūloma dislokuoti Rytų ir Vidurio Europos šalyse.

Taip pat rekomenduojama stiprinti žvalgybinius pajėgumus – tiek pačias platformas, t. y. orlaivius, laivus, tiek žmogiškųjų išteklių potencialą. Potencialių priešininkų veiksmus analizuojančių ekspertų poreikis JAV armijai taps kritiniu, stengiantis kuo greičiau sureaguoti į grėsmę ir jai užkirsti kelią.

„Taip pat reikia nepamiršti logistikos, artilerijos, elektroninės, kibernetinės kovos priemonių stiprinimo bei naujų štabų kūrimo – reikės mažiausiai 1 tūkst. karininkų“, – pridūrė J. Rathke.

Analitiko teigimu, dabartinė padėtis skiriasi nuo tos, kuri buvo susiklosčiusi Pirmojo šaltojo karo metais.

„Anuomet valstybių vadovai, net ministrų kabineto lygmens politikai diskutuodavo su kariškiais itin jautriais klausimais, buvo aptariamos ypač smulkios detalės.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius tuo rūpintis tarsi nereikėjo, nes aplinka buvo kita, bet dabar grįžtama prie patikrinto modelio“, – apie Šaltojo karo dvasia padvelkusią atmosferą kalbėjo J. Rathke.

Susiję

Politika 490572968432399116
item