Vytautas Landsbergis. Mėginu suvokti

Portalas ir judėjimas „Pro Patria“ susilaukė pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo prof. Vytauto Landsbergio dėmesio...


Portalas ir judėjimas „Pro Patria“ susilaukė pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo prof. Vytauto Landsbergio dėmesio. Negalėdami sutikti su dauguma autoriaus teiginių, kviečiame portalo skaitytojus susipažinti su profesoriaus pozicija ir argumentacija. 

„Pro Patria“: regis, tai organizacija, kurios tikslas yra visuomenės politinis ugdymas, kad nedalyvautų politikoje. (Iš pasisakymų viešojoje erdvėje).

Ypač rūpi, kad nedalyvautų jaunimas, ir būtent partijų veikloje, partinėje ir visuomeninėje demokratijoje, o susitelktų į savo atskirą tobulėjimą. Prakeiktos politikos tobulinti ir taisyti nereikia. Beviltiška. Reikia ugdyti geresnę visuomenę atmetant politiką. Tad visuomenę - nepolitinę. Apolitinę. Taip, draugai. Bevalstybinę. Parengtą smegplovėms. Kitai valstybei.

Valdžia – išties blogas dalykas, ją dera palikti netobuliems ir netobulėjantiems.  Beviltiškiems. Tegul sau valdo, kol viskas supus. Ar tai tu, Patria?

Valstybė ir valdžia (institucijos) tebūnie sau, o „laisva visuomenė“ – sau.

Pro visą tą konstrukciją šmėkšo doktrina, jau anonsuota ūkininko mąstytojo Pranciškaus Šliužo. Tai vienas vadų, kurių vardu prieš porą metų Lietuvai siūlyta referenduminis perversmas.

Žemės gynimo pretekstu atvėrus vartus lengviems populistiniams referendumams, būtų buvę galima eiti net į „Šliužo konstituciją“, pagal kurią visa valdžia ir pats šalies suverenitetas priklausytų mistinei Laisvųjų žmonių bendruomenei. (Iš p. Šliužo doktrinos).

Sėkmės atveju, šiuo burbulu prisidengę valdytų vieningos visaliaudinės laisvųjų bendruomenės „atstovai“ – vadovai, nušlavę dabartines, dar šiek tiek viena kitą kontroliuojančias, valdžios struktūras. Naujųjų vadovų mandatas būtų prigimtinės apsišaukėlių teisės. Ir valdyti, ir teisėjauti.

Jokių partijų, jokių varžybų rinkimuose („jaunime, neik!“ – kviesdavo nuo seno V. Radžvilas), tik pasikliovimas likiminiu pribaigiamuoju referendumu, kuris visai sugriuvusioje šalyje, dar tauškiančioje apie „patriją“, atiduos valdžią laisviesiems, kad šie valdytų nelaisvuosius. Paprastas fašizmas – buvo toks filmas.

Leiskite pasidomėti, ar V. Sinica skaitė p. Šliužo konstituciją? Ar V. Radžvilas nepridėjo pirštų prie anos bei kurios naujos antieuropinės doktrinos?

Verta tuos daiktus diskutuoti, tik ar ne per brangus laikas, kai Hanibalas už vartų.

Net Astravo grabui pasipriešinti turėtume būti ypač vieningi.


Susiję

Vytautas Landsbergis 302910332913473990
item