Prancūzijoje prekybos centrams uždrausta išmesti maistą

Pagal vienbalsiai Prancūzijos senate priimtą įstatymą nuo vasario 3 d. maisto prekių parduotuvėm...


Pagal vienbalsiai Prancūzijos senate priimtą įstatymą nuo vasario 3 d. maisto prekių parduotuvėms nebeleidžiama šiukšlėmis paversti geros kokybės maisto, kurio galiojimo terminas dar nepasibaigęs, rašo „The Guardian“.

Toks senato sprendimas reiškia, kad labdaros organizacijos kasmet skurstantiesiems galės papildomai išdalinti milijonus maisto prekių. Įstatymas priimtas po pirkėjų bei kovos su skurdu ir maisto eikvojimo priešininkais surengtos kampanijos Prancūzijoje, pasibaigusios peticijos pasirašymu. Kampanijos iniciatorius – Kurbevua miesto tarybos narys Arashas Derambarshas.

Gruodžio mėn. įstatymo projektas atsidūrė Nacionalinėje Asamblėjoje, jį pristatė buvęs maisto pramonės ministras Guillaume’as Garotas.

Dabar aktyvistai viliasi įtikinti Europos Sąjungą (ES), kad panašūs teisės aktai būtų priimti visose ES šalyse narėse. Naująjį įstatymą teigiamai įvertino maisto bankai, kuriems teks ieškoti papildomų savanorių, vilkikų, sandėlių ir šaldytuvų, kur bus galima laikyti didesnį iš parduotuvių ir maisto įmonių gauto maisto kiekį.

Prekybos centrams taip pat bus draudžiama tyčia gadinti maistą, kad jo nevartotų šiukšlių konteineriuose besirausiantys asmenys. Pastaraisiais metais Prancūzijoje auga šeimų, studentų, bedarbių ir benamių asmenų, besirausiančių prekybos centrų konteineriuose, skaičius. Išmesto maisto ieškoma nakties metu. Prekybininkų išmestą maistą valgantys žmonės tikina dažnai randantys produktų, kurių galiojimas greitai baigsis.

Dalis prekybos centrų užpila į šiukšlių konteinerį išmetamą maistą balikliu teigdami, kad taip siekia užkirsti kelią apsinuodijimams maisto produktais, ištrauktais iš konteinerių. Kiti prekybos centrai tyčia laiko išmestą maistą rakinamuose sandėliuose, iš kurių jį surenka šiukšliavežiai.

Nuo šiol prekybos centrų vadovai, kurių vadovaujamos parduotuvės plotas siekia 400 kv. metrų ar daugiau, turės pasirašyti aukojimo sutartis su labdaros organizacijomis, nes kitokiu atveju jiems grės baudos iki 75 tūkst. eurų arba net dviejų metų įkalinimas.

Prancūzijoje veikiančių maisto bankų tinklo „Banques Alimentaires“ vadovas Jacquesas Bailet vadina naująjį įstatymą teigiamu ir turinčiu labai svarbios simbolinės reikšmės. Jo manymu, šis įstatymas reikšmingai padidins jau dabar ryškėjančią tendenciją, kai prekybos centrai aukoja produktus maisto bankams.

„Svarbiausia, kad prekybos centrai bus įpareigoti pasirašyti aukojimo sutartį su labdaros organizacijomis, taigi šios organizacijos galės didinti gaunamo ir paskirstomo maisto kokybę ir įvairovę“, – patikino jis. „Kalbant apie balansą, šiuo metu mums trūksta mėsos, vaisių ir daržovių, taigi dėl šio įstatymo mes turbūt gausime daugiau šių produktų“, – vylėsi J. Bailet.

Iki šiol Prancūzijos maisto bankų gautų paaukotų maisto produktų kiekis siekia 100 tūkst. tonų, o 35 tūkst. tonų iš šio kiekio gauta iš prekybos centrų. Net jei iš prekybos centrų gaunamo maisto kiekis padidės 15 proc., papildomas 10 mln. produktų kiekis kasmet pasieks skurdžiausius Prancūzijos gyventojus.

Maisto bankai ir labdaros organizacijos savo ruožtu įsipareigos surinkti ir sandėliuoti maistą higienos reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis ir skirstyti šiuos produktus oriai, t.y. maistas turi būti dalinamas atitinkamuose maisto bankuose arba centruose, užmezgant tinkamą žmogiškąjį kontaktą ir kalbant su atvykusiuoju, o ne, pavyzdžiui, paprasčiausiai išdalijant maistą gatvėje.

Šis įstatymas taip pat supaprastins tvarką, pagal kurią maisto pramonė perteklinę produkciją galės tiesiogiai perduoti maisto bankams iš fabrikų. Iki šiol, jei pieno produktų gamykloje buvo pagaminti jogurtai, ant kurių uždėtas prekybos centro pavadinimas, galimybė paaukoti tokią perteklinę produkciją tapdavo ilgu ir komplikuotu procesu, kuris nuo šiol bus kur kas greitesnis ir paprastesnis.

„Tai labai svarbu maisto bankams, nes fabrikai yra realus kokybiškų tiesiai iš gamyklos atkeliaujančių produktų šaltinis“, – pabrėžė J. Bailet. „Kitas žingsnis – kreiptis į prezidentą Francois Hollande’ą, kad šis darytų spaudimą Jeanui Claude’ui Junckeriui, ir šis įstatymas pasiektų visą ES“, – planais dalijosi A. Derambarshas. Jo teigimu, mūšis tik prasidėjo, dabar kovojama su maisto švaistymu restoranuose, kepyklose, mokyklų ir įmonių valgyklose.

Didžiausias Prancūzijos prekybos centrų tinklas „Carrefour“ tikina teigiamai vertinantis naująjį įstatymą, kurio pagrindas – maisto aukojimas, kuris šio tinklo prekybos centruose vykdomas jau ir dabar.

Prancūzija žengė toliau nei Jungtinė Karalystė (JK), kur vyriausybė su maisto prekių parduotuvėmis sudaro sutartį savanorišku pagrindu dėl išmetamų maisto prekių ir pakuočių kiekio mažinimo, tačiau šios sutartys nėra privalomos. Vis dėlto JK jau paruošė įstatymo projektą, kuriame numatomos panašios sąlygos. Šį įstatymo projektą Bendruomenių rūmuose 2015 m. rugsėjo mėn. pristatė parlamento narė leiboristė Kerry McCarthy.

67 proc. bendro 7,1 mln. kasmet Prancūzijoje išmetamo maisto kiekio į atliekų konteinerius išmeta vartotojai, 15 proc. restoranai ir 11 proc. parduotuvės. Visame pasaulyje kasmet išmetama 1,3 mlrd. tonų maisto produktų.

2015 m. paskelbta ataskaita rodo, kad 2012 m. JK gyventojai išmetė 7 mln. tonų maisto, o šio kiekio pakaktų devynis kartu pripildyti garsųjį Londono Vemblio stadioną. Išvengiamas maisto švaistymas namų ūkiuose JK siejamas su kasmet išskiriamu 17 mln. tonų anglies dioksido kiekiu.


Susiję straipsniai

Ekonomika 6935979049664015524

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item