Laurynas Kasčiūnas. „ES institucijos pasiduoda atskirų politikų manipuliacijoms“

www.bernardinai.lt   Rytų Europos studijų centro direktorius, VU TSPMI dėstytojas dr. Laurynas Kasčiūnas teigia, jog tikroji padėtis ...


Rytų Europos studijų centro direktorius, VU TSPMI dėstytojas dr. Laurynas Kasčiūnas teigia, jog tikroji padėtis Lenkijoje ir kitose regiono šalyse gerokai dramatizuojama. Lenkijos atveju prie to prisideda valdžią praradusios Piliečių platformos siekis vidaus politikos kovas perkelti į europinį lygmenį ir tarptautinės žiniasklaidos liberalumas. Visgi L. Kasčiūnas pabrėžia, kad valdžios pasikeitimo procesas vyksta labai greitai ir keletas sprendimų kelia nerimą dėl naujosios Lenkijos vyriausybės piktnaudžiavimo galiomis.

- Procesai Vidurio Europoje, kurioje įsitvirtina vienpartinės, savo valdžią keičiant įstatymus siekiančios įtvirtinti vyriausybės, įvardijami labai įvairiai („orbanizacija“, valstybės užgrobimas, smūgis demokratijai, demokratijos triumfas etc.). Kaip apibrėžtumėte tai, kas vyksta regione?

- Šiuo metu vyksta Teisės ir teisingumo įsitvirtinimo valdžioje procesas. „Orbanizacijos“ terminą atmesčiau vien dėl to, kad Orbano užsienio politika – flirtas su Putino Rusija – kertasi su autentiška Kaczynskio partijos geopolitine vizija. 

Politiniai įvykiai Lenkijoje dažnai apipinami tam tikrais mitais ar klišėmis. Tai, kas šiuo metu vyksta, yra valdžios pasikeitimas ir kai kurioms interesų grupėms (bankams ir užsienio prekybos tinklams) nepalankios reformos. Vadinamoji kadrų politika visada yra susijusi su nepasitenkinimu, ypač kai pareigų netenka aukšto rango valdininkai. Šurmulys aplink šiuos procesus įsiveržia į tarptautinę spaudą, kuri dažnai paviršutiniškai aprašo situaciją, kas sudaro įspūdį, kad valstybėje vyksta koks nors „valdžios užgrobimas“.

Be abejo, valdžios koncentracija vienos politinės jėgos rankose kelia riziką dėl galimo piktnaudžiavimo valdžios svertais. Ypač stebint tam tikrus sprendimus, susijusius su Lenkijos nacionaliniu transliuotoju. Visgi Lenkiją norisi ginti vien dėl Europos kairiųjų ir liberalų išpuolių, neva dabartinė Lenkija tampa Putino Rusija. Tai ypač neatsakinga retorika, ypač turint omenyje, kad ši partija turi šaknis Solidarumo judėjime, istoriškai laikėsi griežtos laikysenos Rusijos atžvilgiu, o jos lyderis Jaroslavas Kaczynskis viešai kaltina Rusiją dėl tragiškos brolio mirties.

Lenkija yra mūsų strateginis partneris, todėl joje vykstančius procesus turime vertinti ypač atsakingai.

- Padėtis Lenkijoje vertinama labai skirtingai. Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad valstybės užvaldymą pradėjo Piliečių platforma, o dabar vyksta tik Teisės ir teisingumo revanšas. Kiek dabartinės Lenkijos valdančiųjų politiką galima sieti su Piliečių platformos palikimu?

- Vienareikšmiškai. Skirtumas tarp dabartinės Teisės ir teisingumo partijos vykdomos kadrų politikos ir Piliečių platformos veiksmų yra tik diegiamų pokyčių greitis. Ankstesnė Donaldo Tusko vyriausybė savo partijai artimus žmones į visas valstybines pareigas paskyrė per daugmaž 3 metus. Dabartinė vyriausybė siekia tai padaryti per 3 mėnesius.

Turiu pabrėžti, kad būtent prieš tai Lenkiją valdžiusios daugumos sprendimai įtvirtino daug pavojingų precedentų, erzinančių dabartinius valdančiuosius, kurie vos tik gavę valdžią pradėjo jais naudotis. Puikus pavyzdys yra bene daugiausia pasipiktinimo Europoje sukėlęs Konstitucinio tribunolo teisėjų paskyrimas. Ankstesnė vyriausybė, nujausdama artėjantį pralaimėjimą ir siekdama išlaikyti savo įtaką šalies politikoje, anksčiau nei tai buvo numatyta pakeitė KT įstatymą ir paskyrė 5 naujus teisėjus, kurių prezidentas nepatvirtino. Tačiau aprašant situaciją dažniausiai buvo pabrėžiama, kad tik dabartinė valdžia savavališkai pakeitė KT įstatymą ir paskyrė savo teisėjus, o faktas, kad tokį precedentą vos prieš kelis mėnesius pažeisdama įstatymus įtvirtino senoji valdžia, buvo nutylimas.

- Britų The Economist tekste apie Vidurio Europą pabrėžia, kad šalys yra neliberalios. Ar dabartinės Lenkijos ir Vengrijos kontekste reikėtų kalbėti apie neliberalius, ar apie nedemokratiškus režimus?

- Aiškiai liberalią kryptį demonstruojančiam savaitraščiui turbūt bet koks konservatyvių ar krikdemiškų jėgų atėjimas į valdžią reikštų nusisukimą nuo liberalios demokratijos. Šiuo atveju nesiūlau atkartoti populiarioje spaudoje vartojamų klišių. Kaip matome, šalies opozicijos ar bet kokių kitokių organizacijų veikimo laisvė nėra kaip nors ribojama. Turiu paminėti, kad TT partija, nepaisant didelio spaudimo iš išorės, nuo pat rinkimų išlaiko aukštą piliečių palaikymą. Taip pat į valdžią ši partija atėjo demokratiškai. Kaip jau minėjau, Europos spauda dažnai aprašo įtakingų oponentų skleidžiamas klišes, o ne patį reformų turinį ar aplinkybes.

Problema ta, kad dalis Europoje dominuojančio liberalių pažiūrų politinio elito – tiek centro dešiniųjų, tiek centro kairiųjų, – taip pat didžioji žiniasklaida kritiškus Lenkijos valdžiai argumentus įvelka į grėsmės demokratijai rūbą. Tokiu būdu visi, kurie nepritaria šiai sąlyginai siaurai ideologijos krypčiai, yra viešojoje erdvėje tarsi išstumiami iš liberalios demokratijos normos lauko. Nematau jokio pagrindo teigti, kad Lenkija, išskyrus kelis kritikuotinus sprendimus, tampa ne liberalia demokratija, o dirbtinis Varšuvos ir Kremliaus lyginimas tą tik patvirtina.

- Europos Parlamentas anksčiau yra svarstęs padėtį Vengrijoje, sausio 13-ąją vyko diskusijos apie Lenkijos ateitį. Nors realių sankcijų ir nesitikima, kaip apskritai reikėtų vertinti tai, kad Europos Parlamentui suteikti įgaliojimai vertinti šalių demokratijos ir teisės viršenybės būklę?

- Ne paslaptis, kad šie procesai buvo iniciuoti Piliečių platformos politikų pastangomis. Kiek žinau, šiuo klausimų išsiskyrė nuomonės netgi partijos viduje. Naujasis partijos pirmininkas Grzegorzas Schetyna tuo metu teigė, kad visų pirma turi būti išnaudotos vidinės opozicijos galimybės pareikšti protestą valdantiesiems. Tačiau galiausiai buvo pasielgta labai neatsakingai, ir vidinės Lenkijos politikos kovos buvo perkeltos į ES institucijas, kur patyrė visišką fiasko. PP atstovai net nedalyvavo posėdyje. Tai, kad Lenkijos klausimas neapgrįstai pateko į ES institucijų darbotvarkę, kelia nerimą, nes, viena vertus, tokiu būdu yra kurstomas piliečių nepasitenkinimas ES institucijomis, o kita vertus, parodo ES institucijų pasidavimą atskirų politikų manipuliacijoms. Juo labiau kad pačios ES institucijos yra neišsprendusios demokratijos deficito dilemos.

- Lenkija yra Lietuvos kaimynė. Kaip Teisės ir teisingumo valdymas lems santykius su Lietuva?

- Daug priklausys nuo to, kiek naujo turinio norėsime pertekti mūsų santykiams. Istoriškai TT partija buvo palankesnė geriems Lenkijos ir Lietuvos santykiams. Nors partijos užsienio politikos formuotojai pasikeitė, tačiau jie vadovaujasi ta pačia dar a. a. prezidento Lecho Kaczynskio suformuota „Lenkijos regiono lyderės“ vizija. Šios partijos atstovai aiškiai pabrėžia, kad juos domina konkretūs darbai, o ne ceremonijos. Todėl viskas priklausys nuo to, ar sugebėsime pasiūlyti principinę ir Lenkijos politikus dominančią dvišalio bendradarbiavimo strategiją. Be to, situacija regione skatina bendradarbiavimą: Rusijos agresija Ukrainoje bei Višegrado valstybių nestabilumas Rusijos klausimu lemia tai, kad Lenkija yra priversta atsisukti į patikimus partnerius – Baltijos valstybes. Be to, abi šalis vienija siekis sustiprinti NATO karinį matomumą regione.

- Kaip vienpartinių vyriausybių tendencijos gali lemti Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos politinę ateitį?

- Parlamentinė dauguma praplečia manevro laisvę ir suteikia galimybes netrukdomai vykdyti partijos politinę programą. Be abejo, tai taip pat gali sukelti politikams pagundą plėsti savo įtaką. Vis dėlto visos išvardytos šalys yra demokratiškos, dėl ko bet kuri valdininkų vykdoma politika yra vertinama rinkėjų, kurių nuomonė gali greitai keistis. Ir vėl pavyzdinis atvejis yra Lenkija – dar lygiai prieš metus aukšto Piliečių platformos populiarumo kontekste visi laidojo šiuo metu parlamentinę daugumą užsitikrinusią partiją, o dabartinį prezidentą galėjo atpažinti tik kas trečias rinkėjas. Per ne visą pusmetį TT triuškinančiai laimėjo rinkimus į visas svarbiausias valstybės institucijas. Taigi, visų šalių visuomenės yra pakankamai brandžios įvertinti vykdomą politiką, dėl ko dabartinių valdančiųjų politinė ateitis priklausys tik nuo to, kaip veiksmingai jie sugebės užtikrinti piliečių interesus.

Kalbino Matas Baltrukevičius


Susiję

Laurynas Kasčiūnas 3770109520184116637
item