Latvija atsisakė pasirašyti Stambulo konvenciją

Vadinamosios Stambulo Konvencijos, pagal kurią Europos Sąjungos narės turėtų stengtis riboti smurtą prieš moteris, kelias per Europą darosi duobėtas – kaimyninėje Latvijoje nuspręsta jos nepasirašyti. Toks žingsnis žengtas dėl to, kad Latvijos prisijungimui prie Stambulo Konvencijos prieštaravo Latvijos Teisingumo ministras. Jis paprašė ekspertų peržiūrėti Konvencijos tekstą. Jo manymu, nors 99% nuostatų Konvencijoje yra priimtinos, kai kurios, susijusios su šeimos ir lyties samprata, turi būti analizuojamos iš esmės.

Tam, kad dokumentas nebūtų pasirašytas, įtakos turėjo asociacija „Gimene“ (lat. Šeima), kuri, kaip ir Teisingumo ministro vadovaujama Nacionalinė Asociacija, entuziastingai kovoja, kad įstatymai neprasilenktų su morale. Manytina, kad atsisakymui pasirašyti Konvenciją didelę įtaką turėjo asociacijos „Gimene“ išreikšta nuomonė, jog Stambulo Konvencijos pasirašymas atvertų duris poligamijai ir įvestų tokį reiškinio, kaip socialinė lytis, gynimą įstatymu.

Kuo Lietuvai svarbus šis pavyzdys iš kaimynės? Latvijos pavyzdys tik patvirtina, kad mūsų valstybė turėtų su ypatingu atsargumu svarstyti Konvencijos ratifikavimą, tada,  kai kaimynai apskritai atsisakė pasirašyti Konvencijos tekstą. Juolab, kad ratifikavimas yra paskutinis žingsnis Konvencijos įsigaliojimo linkme.

• Ratifikavusi Konvenciją, Lietuva būtų priversta įteisinti lyties sampratą, kuri prigimtinę biologinę vyro ir moters lytį paliktų nesvarbia apibrėžiant lytį.
• Ratifikuota Konvencija turėtų pirmenybę prieš Lietuvos nacionalinius įstatymus, o tai reikštų, jog visi nacionaliniai teisės aktai, apibrėžiantys lytis pagal jų biologinę prigimtį, prarastų reikšmę.
• Konvencijoje vartojama „socialinės lyties sąvoka“ ir draudimas diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės“ reiškia, kad diskriminavimu galėtų būti laikomas atsisakymas pripažinti asmens pageidaujamą „socialinę lyties tapatybę“ tiek privačioje, tiek viešoje srityse. Nesutinkantys galėtų būti persekiojami „dėl diskriminacijos“.
• Ypatingą susirūpinimą kelia Konvencijos 14 straipsnio nuostatos, įpareigojančios ją pasirašiusias šalis „įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“. Tai reikštų, jog nuo pat mažens būtų formuojama socialinei lyties sampratai palanki pasaulėžiūra, o taip pat iš tėvų atimta galimybė ir pareiga rūpintis savo vaikų ugdymu bei dorumu.
• Akivaizdu, kad šios kontraversiškos Konvencijos nuostatos neturi nieko bendro su kova su smurtu prieš moteris, o tai reiškia, kad pats pavadinimas – „kovos prieš smurtą prieš moteris“ – jau yra klaidinantis.

Konvencija, įsigilinant į sunkiai atrandamas, tačiau į akis krentančias jos nuostatas, nors yra pavadinta labai kilniai, prisidengiant kovos su smurtu prieš moteris (o tai iš tiesų yra problema, kurios svarbos tikrai nevertėtų pamiršti) idealu, yra tarsi vilkas avies kailyje. Tačiau kaimynų latvių pavyzdys tik parodo, kad patys renkamės, kaip atrodys mūsų rytojus, o tylus Konvencijos slinkimas valdžios koridoriais link ratifikavimo gali būti sustabdytas.