Kun. Benedict Kiely. Jie buvo nužudyti, nes buvo krikščionys

Šilti Viduržemio jūros vandenys skalauja skaidraus smėlio paplūdimį, vietą, kur paprastai maudosi ir poilsiauja turistai. Čia lygiai pri...


Šilti Viduržemio jūros vandenys skalauja skaidraus smėlio paplūdimį, vietą, kur paprastai maudosi ir poilsiauja turistai. Čia lygiai prieš metus dvidešimt koptų krikščionių ir vienas žmogus iš Ganos buvo nukankinti žiaurių Mahometo pasekėjų, žinomų kaip ISIS arba Islamo valstybė, rankomis.

Koptai, visi egiptiečiai, buvo neturtingi darbininkai. Kaip ir daugelis Artimųjų Rytų žmonių, jie buvo priversti palikti savo šalį ir vykti ieškoti darbo ‒ šiuo atveju, į anarchijoje paskendusią Libijos valstybę, ‒ kad galėtų išlaikyti namuose likusias šeimas. Juos ISIS pagrobė dėl vienos priežasties: jie buvo krikščionys. Jiems buvo įvykdyta egzekucija dėl vienos priežasties: jie buvo krikščionys.

Pasak liudijimų, ISIS demonai, įsiveržę į koptų apgyvendintą centrą, reikalavo pasakyti, kur apsistojo „kryžiaus sekėjai“.

Islamo valstybė, pasinaudodama tuo, ką didysis istorikas Christopheris Dawsonas pavadino „juoduoju masinės propagandos ir įtaigos menu“, sukūrė įtaigų, holivudinio stiliaus vaizdo įrašą apie koptų egzekuciją. Aprengti oranžiniais kombinezonais, koptai buvo suklupdyti ant skaidraus smėlio. Už kiekvieno iš jų stovėjo juodai apsirengęs ISIS budelis uždengtu veidu, nes velnias negali parodyti veido.

Vienas iš jų, kalbėdamas Londono gatvės žargonu su gomuriniu akcentu, tyčiojosi iš Vakarų, nukreipęs savo peilį per vandenyną į Italijos pakrantę. Naujausiais statistikos duomenimis, dabar Europoje yra apie 16 000 atsidavusių džihadistų, įsimaišiusių tarp tūkstančių migrantų, kurie per atviras sienas užplūdo Europą. Taigi jų grasinimai atrodo realesni nei kada nors anksčiau.

Kad ir kaip nepakeliama ir nepriimtina būtų stebėti galvos nupjovimo akimirką, šis šėtoniškas veiksmas nepasiekė tikslo. Jis dar kartą atskleidė tikrąjį blogio veidą, blogio, kurį daugelis pranašo Mahometo pasekėjų priima kaip gėrį. Paaiškėjo, kad ši septintajam amžiui būdinga Korano interpretacijos išraiška nėra, kaip pasakytų daugelis naivių liberalų, „niekaip nesusijusi su islamu“.

Priešingai, ji glaudžiai susijusi su islamu. Bet svarbiausia ir nuostabiausia yra tai, kad ji, kaip Islamo valstybės propagandos ir žmonių įbauginimo priemonė, davė priešingą efektą, parodydama kankinių tikėjimą.

Dvidešimt kankinių, kaip žinome, buvo Egipto koptų krikščionys. Vieno iš nužudytųjų, afrikiečio, tautybė ir tikėjimas kurį laiką buvo nežinomi. Vėliau paaiškėjo, kad šis jaunuolis vardu Matthew Ayairga kilęs iš Ganos, nors kai kas sakė, kad jis atvyko iš Čado. Jis buvo ne krikščionis, bet egzekucijos metu vienas iš žudikų pareikalavo išsižadėti Jėzaus.

Jis pasisuko į kartu su juo buvusius krikščionis ir tarė: „Jų Dievas yra mano Dievas“.

Nuo pat didžiųjų Bažnyčios persekiojimų pirmaisiais amžiais nematėme tokio liudytojo. Visi koptai buvo pastebėti tariant Jėzaus vardą: „Jėzus yra Viešpats“. Jie buvo ir yra kankiniai ‒ Bažnyčios tikėjimo liudytojai, šlovingi liudytojai.

Minint pirmąsias „Libijos šventųjų“ kankinystės metines mus turėtų sustiprinti šių vyrų mirties akimirką parodyta stiprybė ir tikėjimas. Mūsų kultūrai vis giliau grimztant į lėkštumą ir nuodėmingumą, šių neturtingų vyrų, popiežiaus Pranciškaus pripažintų tikrais kankiniais, pavyzdys turėtų įkvėpti visus tuos, kurie teigia, kad krikščionio vardas reikalauja didesnės drąsos ir tvirtybės.

Jis taip pat turėtų įpareigoti Vakarų valstybių vadovus ne tik nugalėti Islamo tamsos blogio jėgas, vykdančias tokius nusikaltimus, bet ir padėti mūsų krikščioniškiems broliams ir seserims Artimuosiuose Rytuose, patiriantiems tikrą genocidą.

Susiję

Straipsniai 3351419759139318294
item