Emilija Karčevska. Ar rastume tikrą Lietuvos patriotą Šalčininkuose?

Kalbėti apie patriotizmą nėra lengva. Matyt klausimas, kada mūsų valstybė išugdys patriotiškai nu...

Kalbėti apie patriotizmą nėra lengva. Matyt klausimas, kada mūsų valstybė išugdys patriotiškai nusiteikusius žmones, visada liks aktualus. Dar sunkiau nagrinėti patriotizmo klausimą, kai gyveni Šalčininkuose. Ypatingai dėl mitų, kurie yra apipynę šį Lietuvos Babilonu, Lietuvos Šveicarija vadinamą miestelį. Gal įmanoma juos sugriauti ir pasvarstyti, ar įmanomas pilietinis ir patriotinis ugdymas šiame krašte?

Susitarimas dėl sąvokų – kelias susikalbėjimo link 

Patriotas yra savo valstybe suinteresuotas ir ja besirūpinantis žmogus. Drįstu teigti, kad būtent suinteresuotų ir neabejingų žmonių dabar labiausiai trūksta. Žmonių, kurie neabejingi ne tik Vasario 16 d., ar giedant himną Liepos 6-ąją, bet ir kiekvieną dieną kovojančių su neteisybe tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Žmonių saugančių tiek savo namų kiemą, tiek valstybės teritoriją, ginančių tiek savo asmenines, tiek bendras demokratines vertybes. 

Šalčininkus reikia apibrėžti, nes tai nėra tik savivaldybė netoli Vilniaus. Kartu tai yra vienintelis rajoninis centras, kuriame lietuvių tautybės gyventojai sudaro mažumą (10,8 proc.). Galbūt tai lemia, kad Šalčininkai apipinti mitais, tačiau čia esanti tautinė įvairovė yra nemažiau žavi ir bijoti jos nereikia. Šalčininkai kartais laikomi grėsme Lietuvai, kartais net valstybės vadovų vadinami „ne Lietuva“. Esą būtent ten gyvena mažiausiai valstybei lojalūs žmonės, žiūrintys rusiškus kanalus, tamsūs ir atsilikę. Tai nėra teisinga. 

Šio krašto lenkakalbiai ir rusakalbiai gyventojai myli savo kraštą, savo kaimą, savo gatvę ir kaimyną, jie susitelkę. Tą rodo ne tik pastarųjų rinkimų aktyvumas, kuriuose Šalčininkų regionas dažniausiai būna aktyviausiųjų apygardų penketuke, bet ir žmones suburiantys renginiai, festivaliai, pavasarinės talkos. Žmonės tikrai susitelkę, neabejingi, jie nėra politiškai apatiški. Bėda ta, kad jų suinteresuotumas baigiasi ties rajono riba, su paskutiniu lenkakalbiu ar tuteišiškai kalbančiu kaimu. Dažnai jiems pritrūksta savęs, kaip būtent Lietuvos valstybės gyventojo, supratimo. Čia kyla didysis iššūkis – ar įmanoma, kad lenkų ar rusų tautybės Lietuvos gyventojas būtų Lietuvos patriotas? Kaip ugdyti jo rūpestį Lietuva? 

Lenkas – Lietuvos patriotas? 

Išlaikyti savo tautinę tapatybę ir būti savo tėvynės patriotu – įmanoma, tik tam reikia bent kelių sąlygų. Visų pirma, svarbu aiškiai suvokti, kad valstybė ir tauta yra dvi skirtingos, o ne tapačios sąvokos. Etninė tauta ne visada sukuria savo valstybę, bet politinė bendruomenė, dažnai apimanti etnine priklausomybe besiskiriančius, visada gali kurti ir prisidėti prie savo valstybės kūrimo. Galima išlikti vienos etninės tautos nariu, bet aktyviai propaguoti politinės tautos idėją ir kurti bendrą valstybės ateitį. Labai svarbu, kad būtų aiškiai apibrėžtos etninės ir politinės tautos ribos ir nedaroma grėsmė nė vienos pusės egzistavimui. 

Kartais atrodo, kad aktyvus veikimas su politine tauta užgožia priklausomybę su ja nesutampančiai etninei bendruomenei. Visgi ar tai, kad giedu Lietuvos himną ir dalyvauju Sausio 13-osios aukų atminimo bėgime rodo, kad nesu geras lenkas? Dalyvaujant pilietinėse akcijose, švenčiant valstybines šventes, ar net balsuojant ne už lenkišką partiją, nesi mažesnis lenkas. Esi subalansuotas, turintis etninę ir pilietinę poziciją, gerbi valstybę, kurioje gyveni, ją brangini ir dalyvauji jos gyvenime. Tokiu atveju esi toks lenkas, kokius siekia ugdyti pati Lenkija, nes ne tik suvoki savo etninę tapatybę, bet, kas svarbiausia, uoliai laikaisi ištikimybės savo valstybei.

Kitas dalykas – svarbu nebandyti visokiais būdais lenko sulietuvinti. Galima leisti žmonėms kalbėti, kurti, skaityti, melstis ta kalba, kuri jų širdžiai mieliausia, puoselėti savo kultūrą, nes kuo labiau norėsi lenką sulietuvinti, tuo labiau jis priešinsis.

Galimos priemonės tikslui pasiekti 

Atsakius, kad tikrai įmanoma suformuoti ir atrasti Lietuvos patriotą net ir tokiame krašte kaip Šalčininkai, nemažiau svarbus klausimas – kaip? Ne tik lietuviška mokykla ugdo tave kaip valstybės pilietį ir patriotą. Baigusieji lenkiškas mokyklas nebūtinai yra mažiau patriotiški nei baigę lietuvių mokyklas. Nors didžioji dalis renginių, susijusių su valstybinių švenčių minėjimais, yra siejami tik su miestelio lietuviškąja gimnazija, tai nėra visiška tiesa. Regionų metams paminėti skirtame koncerte savivaldybės aikštėje ar Mindaugo karūnavimo dieną vykusiame himno giedojime dalyvavo visi norintys, dažnai ir kitakalbių mokyklų moksleiviai. Ir lenkiška mokykla padeda įprasminti, o ne riboja pilietinį ugdymą. 

Anksčiau Šalčininkuose gyvavo graži tradicija mokykloms vienai dienai apsikeisti vyresnių klasių moksleiviais. Mainuose dalyvaudavo lietuviškoji ir lenkiškoji miestelio gimnazijos. Tai tapdavo iššūkiu abiem grupėms, ypač lietuviškos gimnazijos moksleiviams, kuriems lenkų kalba nėra kasdienė. Tokia praktika nėra grynas pilietiškumo įrodymas, bet rodo apie galimą toleranciją, draugystę, susikalbėjimą, bendradarbiavimą, kurio trūksta, tačiau jis yra įmanomas. Tik atsirandančiame betarpiško bendravimo santykyje gali gimti pasitikėjimas net tarp tų, kurie yra kitokie. Tik panaikinus negatyvias prasmes ir mitus, kurių tiek daug priviso Lietuvos santykiuose su savo Šalčininkuose gyvenančiais piliečiais, o ne priverstinai norint lenkus sulietuvinti, galima kalbėti apie patriotinį ugdymą bei meilės Lietuvai sklaidą. 

Jei lietuvį sunku išugdyti doru ir lojaliu, valstybe besirūpinančiu piliečiu, ką kalbėti apie kitatautį. Svarbu parodyti, kad Lietuvos lenkai irgi svarbūs savo valstybei, reikalingi realūs bandymai, padedantys užmegzti kalbą ir suprasti kitą. Būtina vėl atrasti, aktualizuoti ir Lietuvos lenkams jau mokykloje atskleisti gausų būtent Lietuvos lenkų kultūros lobyną, ypač literatūrinį paveldą. Lietuvos lenkų proza, socialinė ir politinė mintis, sudėtingas ir reikšmingas krajovcų (XX a. pr. Vilniaus krašte gyvenusių lenkų elito suburto politinio judėjimo) vaidmuo Lietuvos valstybingumo kovoje, yra atramos taškai Lietuvos lenko tapatybei formuoti. Esame tos pačios valstybės gyventojai. Belieka viltis, kad vieną dieną visi tapsime ir jos šeimininkais.


Susiję straipsniai

Įžvalgos 6359268579208370909

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-02-22 13:00

    Jei labai ieškosi tikrai kokį rasi.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2016-02-22 13:32

    Tautinis tapatumas arba tikliau priklausimas atskirai tautinei grupei pasireiškia, visų pirma, kaip tam tikros "tautinių naratyvų" pažinimo privelegijos. Pradžioje tai gali būti labai banalūs dalykai, tik vienai ar kitai tautinei grupei būdingi bruožai, jos kultūra, ir tai yra normalu. Tačiau, kai tos privilegijos keliamos į politinį lygmenį ir tik jų pagrindų yra kuriamas valstybingumas susiduriame su hegemonija. Ar taip turi būti ir tai yra "savaime suprantama" - yra vertybių ir valstybę sudarančių tautinių grupių (ypač dominuojančios) brandumo klausymas.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2016-02-22 14:06

    deja, dauguma Šalčininkų rajono gyventojų ištikimi ne Lietuvai, bet Lenkijai. Juk LLRA vykdo Varšuvos politiką, ir net blogiau, kartais ir Maskvos. Tai nekvepia ne tik patriotizmu, bet ir pilietiškumu. Aišku, galima naiviai įrodinėti, kas myli savo namą ar gatvę (geriausiai, kad būtų lenkiškai užrašyta), tas esą myli ir savo valstybę. Rusas Kryme irgi dėl 'savo' gatvių kovoja

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-02-22 14:30

      Ištikimi jie savo valstybei ar ne, myli ją ar jos nemyli, atsakyti gali tik jie patys ir tai kiekvienas už save. Kitu atveju atveju sekdamas jūsų logika matau būtinybę atskirti ištikima dali nuo neištikimos, pasidalyti valstybę, dalį skirti dašiniesiems, dalį kairiesiems, dalį liberalams ir, ko gero, didžiausią dalį, ačiū Dievui, tiems, kurie niekam neprisiskiria (aš aišku juokauju). Tačiau esu įsitikinės, kad valstybę kuria kai kas daugiau nei vien tik tauta.
      Linkėjimai straipsnio autorei.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-02-22 18:30

      ar jūsų replika taikytina ir tiems su Georgijaus juostelėmis?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2016-02-22 20:58

      Matot, tvarką valstybėje apibrėžia įstatymai, jeigu žmonės veikia tų įstatymų ribose, jie viso labo naudodamiesi savo teisiemis dalyvauja valstybės gyvenime.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2016-02-22 21:43

      taip, tik tada negali būti kalbų apie patriotizmą. Nebent tai kažkokia liberalų išgalvoto "pilietiškumo' forma. Kai Lietuvos pilietis nešioja Georgijaus juostelę ir puikiai suvokia, dėl ko, arba sąmoningai garbina Želigovskį, ir Pilsudskį tai apie kokį patriotizmą kalbame? Bumblauskinį?

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2016-02-22 22:37

      Kodėl negalima tokiu atveju kalbėti apie patriotizmą? Jeigu neklystu, gyvename tokioje valstybėje, tokioje santvarkoje, kurioje sveikintina yra diskusija, ne teiginiai. Bet kalbėdamas ape patriotizmą, ko gero, būsite kažką supainiojęs, nes "Patriotizmas (iš lot. patria 'tėvynė') – reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei kartais - aukštinama sava šalis ar regionas, tauta, kalba, kultūra". Tačiau, cituoju: "Patriotizmu nelaikomas toks savo šalies aukštinimas, kai žeminamos kitos tautos ar jų tėvynės, - tuomet tai laikytina šovinizmu. Patriotizmo apraiškos išryškėja kylant tautiniams, teritoriniams konfliktams, ginant savo kraštą ir valstybę. Tokiose situacijose puolančio priešo sutapatinimas su visa jo tauta virsta nacionalizmu." Pasižiūrėkite į šią citatą kaip į vedrodį, kurioje jo pusėje esate?

      Panaikinti
    6. Norėčiau pasitikslinti - ar tamsta teigiate, kad PRIEŠ savo šalį nukreiptos ideologijos arba ją užgrobti bandžiusių veikėjų garbinimas irgi laikytinas tos šalies patriotizmu? Ir kur oponento komentare įžvelgėte šovinizmą?
      Ir dar - kad išvengtume nesusikalbėjimo, "apsibrėžkim, kolegos, definicijas": kai čia kalbame apie patriotizmą, kalbame apie santykį su LIETUVOS valstybe - NE Žečpospolita, SSRS, "Litva šriudkova", Lenkija, Rusija, eurosajūzu, pasauliu ir pan. Straipsnis apie tai - tad apie tai ir kalbėkim.
      P.S. Vikipedija - itin patikimas šaltinis. ;) Beje, dėl nacionalizmo - grynai smalsumo dėlei: http://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Nacionalizmas arba http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/n/nacionalizmas. Juk nėra taip sunku "pasigūglinti". :)

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2016-02-22 21:54

    kas ir kada nori(norėjo) jus sulietuvinti?Kad siekiama , jau tiek metų nesėkmingai, suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą, tai vadini 'sulietuvinimu'?Kartoji LLRA demagogiją. Arba, kaip sako patarlė, ta pati mergelė (Tomaševskis), tik kita suknelė

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš nebūčiau linkęs skubėtu su išvadomis - ji konkrečiai nepasakė, ką turėjo omenyje. Ji teisi, kad prievartinis lietuvinimas, ypač atsižvelgiant į esamą situaciją, sukeltų tik dar daugiau problemų. Be abejo, vietovių ir pavardžių užrašymas valstybine kalba NIEKAIP nelaikytinas "lietuvinimu" - nebent žiūrėtume iš separatistų pozicijos. Faktas, kad problema egzistuoja, kad kalbėtis reikia, bet tam yra, mano galva, trijų rūšių kliūtys:
      a) (svarbiausia) mūsų valdžios "grindų skuduro" lygio laikysena - maždaug "kad tik strateginis partneris neįsižeistų". Po velnių, net baltų stovyklą Dieveniškėse surengusiam jaunimui iš aukštų tribūnų grūmota "ko jūs lendat į JŲ teritoriją". Susidaro įspūdis, kad valdžiagyviams dumbabvės ir lugandono pavyzdžiai Ukrainoje visiškai "negroja"; b) tuose rajonuose absoliučią monopoliją turinti neojedinstva (LLRA). Šitos koloradinių separatistų šutvės ambicijos niekur nedingo, o savo veiklai jie turi itin palankias sąlygas - palaikymą iš Maskvos ir Varšuvos Lietuvos valdžios impotencijos kontekste; c) svetimų valstybių (Lenkijos ir Rusijos) kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus. Apskritai, b) ir c) problemos gali būti išspręstos daugiau ar mažiau veiksmingai, pakeitus sąlygos punktą a). Priešingu atveju - jokių prošvaisčių, situacija tik blogės. O dabar įsivaizduokim Rusijos agresijos scenarijų... ;)

      Panaikinti
    2. Dar negirdėjau, kad lietuviai siektų keisti lenkišką raidyną, kaip to siekia LLRA. Tai gal kalbėkime ne apie siekį sulietuvnti, o siekį sulenkinti? Ir ne šios dienos, o amžiną siekį? Be to, kalbėkime ir apie žmogaus apsisprendimo teisę. Jei lenkas ar "tuteišis" sumąstė, kad nori lankyti lietuvišką mokyklą, ar tai jo teisė? Manau, kad taip.Tai kodėl jis vadinamas "zdrajca"? Kodėl jam trukdoma apsispręsti, kodėl jis, o ir lietuvis Vilnijoje, verčiamas lankyti lenkišką grupę, nes kitaip ji bus pustuštė? Tai labiau kvepia lenkinimu. Nereikia veidmainiauti. Jei priešinatės valstyvinei kalbai, tai tylėkite apie savo patriotizmą Lietuvai ir savo pilietiškumą.

      Panaikinti
    3. Tai ta ir bėda, kad apsispręsti žmonėms "aktyviai padeda" neojedinstvininkų šutvė. Šito pūlinio neišvalius, kokių nors pokyčių tikėtis net ne naivu, o tiesiog kvaila.

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2016-02-22 22:20

    Įdomu, koks drąsus vyras slepiasi už šios mergaitės "savarankiškų" minčių.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-02-22 22:48

      Baigėsi argumentai? Jūsų atveju labai nevyriška įžeidinėti autorę abejojant jos savarankiškumu. Skirtingai negu jums, jai pakako drąsos ir pilietinės valios išreikšti savo teigiamą požiūrį į problemą.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-02-23 09:42

      nieko nauja čia neparašyta, gi šitai visada tvirtino į atlapą įsisegęs Georgijaus juostelę Tomaševskis- kad jis yra Lietuvos patriotas. Ir kiti LLRA veikėjai, skųsdami Lietuvą Maskvai, Varšavai ar Briuseliui. Beje, labai įdomu tai palyginti su dabartinės lenkijos situacija- kai Kačinskio partiją rinkimus pralaimėjusi Piliečių Platforma paskundė Briuseliui dėl esą nedemokratiškų sprendimų, kilo baisus pasipiktinimas, kad išdavikiška yra, kai piliečiai savo šalį skundžia svetimiesiems.
      O LLRA daro tai visą laiką .
      Tad naivu abstrakčiai rašinėti, esą, balsavimas už tautiniu pagrindu sukurtą partiją irgi yra patriotizmo apraiška. teoriškai gal ir taip, bet visi žinome, kokia ta "tautiniu pagrindu " sudaryta partija,

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2016-02-23 13:02

    Geras tekstas. Nesuprantu tik tos neapykantos ir izeidinejimu komentaruose. Autore isskleide savo nuomone. Ji, kaip as suprantu kilusi is Salcininku, tai kodel Jus kometaruose dristate tvirtinti, kad Ji nepazista savo zmoniu, kaiminu, kad nesupranta politines ir kulturines situacijos savo kraste. Ar Jus buvote Salcininkuose? Ar bandete susitikti nors su vienu lenku is Lietuvos ir paklausti ar jis yra Lietuvos patriotas? Kodel tvirtinate, kad lenkas nera Lietuvos patriotas? Ar pazistate nors viena lenka ar tik skaitote ziniasklaida ir kartojate ta ka sako desineji politikai? Ar tikrai norite Lietuvos, kur patriotizmas yra matuojamas neapykanta kitiems tautoms o tikras patriotas tai tas kuris rekia "Lietuva lietuviams"? Jeigu tokios Lietuvos norite, tai tikrai nepazistate savo salies istorijos. Lietuva niekada nebuvo vienos tauto ar religijos salys ir tai musu lobis. Dar pabaigai, noreciau tik prideti, kad ta ka Jus vadinate patriotizmu yra nacionalizmas, kitaip tautiskumas. Nes patriotizmas tai meile zemei, teviniai, o NE tautai. Meile tautai tai nacionalizmas (tautiskumas). Tik nezinia kodel zmones pamirso kad nacionalizmas=nacizmui. Taip. Visi tris zodziai turi ta pati sakti nacionalizmas kilus is lotiniskos savokos meile tautai o nacizmas is to pates saknio tik vokiskos kalbos, taipat tautiskumas turi savo sakni is liet. zodzio tauta. Istorija parode, kad vienos tautos valstybes kurimas, pakaite vokisko zodzio prasme, kuria mes priskiriame tik vienam zmogui. Tad nerekia kurti tautiskos tik patriotiska Lietuva - kur visos jos, gimtosios ir ne, tautos galetu gyventi ir kurti Musu visu Lietuva.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-02-23 15:16

      labai prastas valstybinės kalbos lygis lenkiškose mokyklose, sprendžiant iš jūsų komentaro.
      Šiaip man patriotizmo pavyzdys yra Lenkija. Ten joks tautiniu (ne lenkų) pagrindu sukurtas getas neįmanomas

      Panaikinti
    2. "Tik nezinia kodel zmones pamirso kad nacionalizmas=nacizmui." A, tai štai, kaip lenkai supranta nacionalizmą! Ką gi - tai paaiškina jų elgesį. :D

      Panaikinti
  7. Visi turi teise reiksti savo nuomone, bet skelbent ja viešai teikėtų laikytis kažkokios jau aprobotos terminologijos. Arba gičioti nustonėjusia terminologija. Kas yra tauta? Nuo kada Lietuvos lenkai (lenkakalbiai lietuviai) yra atskira tauta? Teisingai, kad reikia pazinti sukurta Lietuvoje literatura lenkų kalbą. Bet tam priešinosi riboto mastymo polonistai. Jie net raštu apie tai parašė SMM. Jiems net Jozefas Mackevič - antraeilis rašytojas.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2016-02-24 10:43

    Stai kur atsiskleidzia kaimiskojo tik tautiskojo ir nepilietinio patriotizmo supratimo ydingumas. Lietuviai neturetu pykti ant Salcininku lenku uz ju lenkiskaji vien tautini patriotizma savo kaimo ribose, nes lietuviai patys tokie.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Žiū, homsomolcas vis nerimsta, negali savo kliedesių nepropaguoti netgi pajuokos objektu tapęs. Sunku tiems fanatikams... :D

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-02-24 21:00

      Hi, pikc


      Tavo ir tokiu kaip tu nuomone nera nei idomi, nei svarbi, nei ka nors apskritai reiskia. Tai tik atlieka seniai pasibaigusiu gincu, kuriuos bando is pripelijusiu kampu iskrapstyti tokie pat pripelije save Lietuvos patriotais isivaizduojantys sovietu ilgai prievartauti vargsai. Jau dabar gyvenanti jaunoji karta i tokiu kaip tu sapaliojimus ziuri kaip i beprociu vapejima. Net tie, po kuriu mintimis cia paploji katuciu, tokiu kompromituojancia draugija, manau, slykstetusi, nes tie zmones turi savigarbos. Nera labiau paniekinancio Tauta, patriotizma ir pilietiskuma budo, negu stoti greta tokiu kaip tu.

      Panaikinti
  9. Meldžiamasis, o aš juk Jūsų labai prašiau - Anonimusui Poligrafovičiui alaus geriau nesiūlyti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Priimu pastabą, profesoriau - daugiau nepasikartos. ;)

      Panaikinti

emo-but-icon

item