Rima Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?

Seime neseniai vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba vals...

Seime neseniai vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ išsakiau pagiriamuosius žodžius Latvijos atstovams. Kai mes Lietuvoje pešamės dėl vardų ir pavardžių rašybos, Latvijoje puikiai įgyvendinami teisės aktai, sudarantys galimybę saugoti valstybinę kalbą, o paso savininkui pageidaujant, pavardę ir vardą rašyti jo gimtąja kalba lotyniškais simboliais antrajame paso puslapyje.

Konferencijoje kalbėję Latvijos mokslininkai, politikai prof. dr. Ina Druvietė ir prof. dr. Maris Baltinis pateikė nenuginčijamus argumentus apie būtinybę ne tik saugoti savo valstybinę kalbą, neleisti jos sudarkyti kitais simboliais, bet ir ragino Lietuvos politikus pasinaudoti jų patirtimi ir neiti valstybinės kalbos menkinimo keliu.

Galime sakyti, kad sumaištį Lietuvoje įnešė socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo pateiktas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, kuriame siūloma pagrindiniame paso puslapyje įteisinti originalią pavardės rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant tris papildomus simbolius – w, q, x.

Pasak konferencijos dalyvių, akivaizdu, kad minėtų trijų simbolių nepakaks, nes nelietuviškose pavardėse jų yra žymiai daugiau. Privalėsime leisti šiuos simbolius naudoti ir asmens dokumentų registruose. O jeigu savo reikalavimus ims kelti kitos, kitokius rašybos simbolius turinčios tautos? Negi atidarysime Pandoros skrynią? Įdomi detalė, kad Seimo posėdžių sekretoriate šis įstatymo projektas buvo įregistruotas Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikimo su tuometiniu Lenkijos premjeru Donaldu Tusku išvakarėse.

Grupė Seimo narių užregistravome analogišką Latvijos įstatymui variantą ir jis galėjo tapti kompromisu, sprendžiant nelietuviškų pavardžių rašymo problemą, tačiau mūsų įstatymo projektui, manau, dėl politinių interesų, nebuvo pritarta Seimo Teisės teisėtvarkos komitete.

Pasas yra išskirtinis dokumentas, visi įrašai jame, pirmame ar antrame puslapyje, yra vienodai svarbūs, tačiau politinės ambicijos ar kažkieno pažadai kažkam tampa svarbiau už valstybinę lietuvių kalbą. Konferencijoje priminiau labai teisingus Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius, kad „lietuvių kalba negali būti politinių sandorių, sandėrių objektu.“

Į pagalbą atėjo piliečių iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“. Tai buvo labai reikšminga akcija, raginanti saugoti savo kalbą. 69 234 Lietuvos žmonės parašais parėmė Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektą – analogišką mūsų teiktajam, kuriame siūloma, kad piliečio vardas ir pavardė būtų įrašomi tik valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą.

Piliečio pageidavimu jo vardas ir pavardė galėtų būti užrašyti ir kita kalba lotyniškais rašmenimis paso antrame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje jos pusėje. Tai būtų puikus problemos sprendimas. 2015 m. lapkričio 19 d. įvyko šio įstatymo pateikimas Seime. Tik keliais balsais pavyko nulemti, kad jo svarstymas būtų atiduotas ne tam pačiam, mūsų projektui nepritarusiam, Teisės ir teisėtvarkos, o Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

Sausio 6 d. žiniasklaidoje pasirodė premjero Algirdo Butkevičiaus teiginys, kad lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį ir kad, anot jo, toks „trypčiojimas“ ir negalėjimas priimti sprendimų, Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. „Žadėjau (kad sprendimas bus priimtas 2015 m. rudenį. – ELTA), bet tikiuosi, kad jau pavasarį bus išspręsta, nes mes frakcijoje priėmėme sprendimą…“ interviu radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė A. Butkevičius. Ar tai reiškia, kad Seime socialdemokratai ir vėl uždegs žalią šviesą I. Šiaulienės ir G. Kirkilo įstatymui?

Tikiu, kad visi pritaria gražiam bendradarbiavimui su Lenkijos valstybe, tačiau, kad ir svarbių ekonominių klausimų sprendimui neturėtų būti naudojamas mūsų tautos išlikimo garantas – valstybinė kalba. Manau, kad Lietuvos piliečių inicijuotas įstatymo projektas, kurį pasirašė ne vienas ar keli Seimo nariai, o beveik 70 tūkstančių Lietuvos piliečių, yra rimtas kvietimas puoselėti ir išsaugoti protėvių visada gintą lietuvių kalbą. Ir tai suprasti turime visi.

Susiję straipsniai

Rima Baškienė 1404056856324890730

Rašyti komentarą

  1. Sodininkas Antaninis2016-01-31 21:24

    Latviai neturi Kirkilo anei Šiaulienės ir kuriems dar vadovauja ''socialdemokratas'' Butkevičius, atvirai stojęs antilietuviško klano pusėn.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item