Lenkijos prezidentas: pasitraukus Jungtinei Karalystei, gali žlugti ES

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) įspėjo, kad Europos Sąjunga gali žlugti, jei Ju...

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) įspėjo, kad Europos Sąjunga gali žlugti, jei Jungtinė Karalystė nuspręs iš jos pasitraukti, skelbia naujienų agentūra AP.

Pranešama, kad referendumas dėl Jungtinės Karalystės narystės ES gali būti surengtas net šią vasarą.

Iš 28 narių sudaryta ES derasi dėl galimų sąjungos taisyklių reformų, paskatinsiančių Jungtinę Karalystę likti. Tikimasi sumažinti biurokratizmą ir daugiau įtakos priimant sprendimus perleisti pačioms šalims.

Jei Jungtinės Karalystės premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) išsireikalaus norimų reformų, manoma, kad šalis balsuos už tolesnę narystę ES. Į laisvą rinką orientuota Jungtinė Karalystė, pasižyminti dideliu branduoliniu pajėgumu ir stipria užsienio politika, visada buvo svarbi sąjungos narė. Anot A. Dudos, jos pasitraukimas padarytų didelės žalos.

"Jungtinės Karalystės pasitraukimas sukeltų didžiulę krizę, o gal net ir ES žlugimą", - savo mintimis dalinosi A. Duda.

A.Duda: migracijos problemos šaltinis - ne Europa

Pirmadienį Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) pareiškė, kad jų požiūriai į Europos Sąjungos strateginius uždavinius, ES energetinį saugumą ir būtinybę imtis veiksmų dėl galimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES yra panašūs.

"ES ir Lenkija yra suinteresuotos, kad Didžioji Britanija liktų ES nare, dėl to nė vienas iš mūsų neabejoja", - pažymėjo D. Tuskas per bendrą spaudos konferenciją.

Savo ruožtu A. Duda pareiškė, jog Lenkija pasirengusi padėti kovoje su migracijos krize, bet mano, kad šią problemą reikia spręsti pirmiausia už ES ribų.

"Mes pasirengę teikti pabėgėliams humanitarinę pagalbą, - pareiškė jis. - Mes suprantame situaciją, prisimename savo praeitį ir esame atviri kiekvienam žmogui, kuris ieškos Lenkijoje pagalbos".

Tačiau Lenkijos vadovas pabrėžė, kad "migracijos problemos šaltinis - ne Europa, o tai, kas vyksta už jos ribų". "Kaip tik į šių problemų sprendimą ir reikia sutelkti dėmesį", - sakė A. Duda. Jis paragino imtis veiksmų, kurie leistų užbaigti karinį konfliktą ir sudarytų pabėgėliams galimybę grįžti į savo namus.

Prezidentas priminė, kad Lenkija atsakingai saugo kelis tūkstančius kilometrų ES sienos. Jo manymu, esant dabartinei situacijai, vienas svarbiausių uždavinių - stiprinti ES išorinę sieną. "Tai - Šengeno zonos išsaugojimo ir migracijos politikos realizavimo garantija", - pabrėžė A. Duda.

Lenkijos prezidentas suabejojo „Nord Stream 2“ projekto ekonominiu pobūdžiu

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) pareiškė, kad dujotiekio "Nord Stream 2", kuriuo tiekiami energijos išteklių srautai aplenktų Ukrainą, projektas daugiau sąlygojamas politinių veiksnių nei ekonominių, pirmadienį informuoja "Reuters".

"Mes nesutinkame su tokiomis kapitalo investicijomis", - sakė A. Duda Briuselyje per bendrą su Europos Tarybos pirmininku Donaldu Tusku (Donald Tusk) spaudos konferenciją. Lenkijos lyderio nuomone, "Nord Stream 2" griauna ES vieningumą.

Gruodžio pradžioje Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad tokio dujotiekio statybos prieštarauja ES interesams ir turėtų būti atšauktos. Politiko nuomone, vamzdynas palieka Ukrainą, Lenkiją ir Slovakiją "be milijardų dolerių vertės pajamų" ir daro Europą priklausomą nuo "Gazprom".

Projektą kritikuoja, pirmiausia, Rytų Europos valstybės-ES narės. Lapkričio pabaigoje Slovakijos ekonomikos ministras Vazilas Gudakas pareiškė, kad dėl "Nord Stream-2" projekto šalis patirs 400 mln. dolerių nuostolių per metus (valstybė gauna pajamų nuo rusiškų dujų tranzito į Vakarų Europą).

"Nord Stream-2" planuojama pradėti eksploatuoti ketvirtąjį 2019 metų ketvirtį.

"Nord Stream-2" projekto akcininkų sutartis, pagal kurią ketinama išplėsti "Nord Stream", buvo pasirašyta 2015 m. rugsėjo pradžioje per Rytų ekonomikos forumą Vladivostoke. Naująjį konsorciumą sudarė "Gazprom", E.ON, "Shell", "BASF/Wintershall", OMV ir "Engie". Dvi naujos atšakos, kurių metinis galingumas siektų 55 mlrd. kub. metrų, kaip ir dabartinis vamzdynas, drieksis nuo Rusijos krantų Baltijos jūros dugnu iki Vokietijos. Penkioms užsienio partnerėms priklausys po 10 proc., "Gazprom" - 50 proc.

Dabartinis "Nord Stream" pradėjo veikti 2011 metų pabaigoje. Daugiau nei 1200 km ilgio vamzdynas Baltijos jūros dugnu jungia Rusiją ir Vokietiją, dviejų jo atšakų praleidžiamasis pajėgumas siekia po 27,5 mlrd. kubinių metrų.


Susiję straipsniai

Pasaulis 7307220766979447623

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item