William Kilpatrick. Ar Bažnyčia nukentės nuo augančio neigiamo požiūrio į islamą?

Pasaulį vis drebinant islamistų teroristinėms atakoms, visuomenėje galime pastebėti kylančią rea...


Pasaulį vis drebinant islamistų teroristinėms atakoms, visuomenėje galime pastebėti kylančią reakciją, nukreiptą prieš religiją. Po Rugsėjo 11-osios išpuolio stipriai išaugo garsių ateistų Samo Harriso ir Christopherio Hitchenso knygų pardavimų skaičius. Palaipsnis visuomenės judėjimas link sekuliarizmo po šio įvykio tik dar paspartėjo. Per paskutinius 15 metų stipriai išaugo žmonių, prisistatančių agnostikais, ateistais ar tiesiog netikinčiaisiais, skaičius. Paryžiuje ir San Bernardine vykusios skerdynės tik dar įpylė žibalo į ugnį. Po išpuolio Paryžiuje vienas straipsnis populiariame naujienų portale Huffington Post pakvietė „pašalinti visas pasaulio religijas“.

Argumentuojant atsisakyti visų religijų teigiama, kad visos religijos savo esme yra tokios pačios ir todėl jos visos veda ta pačia kryptimi - prie kraujo praliejimo. Tai yra gerokai supaprastintas žvilgsnis į religiją, bet panašu, kad būtent paprastumas mūsų dienomis valdo. Kita vertus, pastebimas ir priešingas reiškinys - didėja skaičius žmonių, teigiančių, kad visos religijos savo esme yra geros ir turi tuos pačius taikius principus.

Jei norime išsiaiškinti, kaip turėtume reaguoti į religinį terorizmą, šis antrasis požiūris mums taip pat visiškai negelbėja. Nei viena pusė nenori įžvelgti egzistuojančių skirtumų tarp pasaulio religijų. Tad cinikui jos visos yra blogos, o sentimentaliajam - visos geros.

Deja, bet viena iš nedaugelio institucijų, turinčių intelektualinių ir teologinių resursų šiems skirtumams parodyti, pasirinko prisišlieti prie „visos religijos - geros“ stovyklos. Daugybę kartų Katalikų Bažnyčia leido suprasti, kad su islamu viskas gerai - žinoma, ne su terorizmu, tačiau esame patikinami, jog terorizmas jokiu būdu neatspindi tikrojo islamo. Vėl ir vėl iš kunigų, vyskupų, kardinolų ir net paties popiežiaus girdime, kad islamas yra taikos religija, kad musulmonai yra mūsų dvasiniai broliai, garbinantys tą patį Dievą ir turintys tas pačias vertybes.

Bažnyčios vyresnybė teisingai nustatė, jog šiomis dienomis religija yra puolama, tačiau vietoje to, kad kiekvieną atvejį vertintų atskirai, ji tapo „visos religijos - geros“ teiginio skelbėja. To pasekoje Bažnyčios vadovai tapo ir islamo gynėjais bei saugotojais.

Dažniausiai pasitaikanti islamo gynimo linija teigia, jog smurtingi musulmonai nėra tikrieji musulmonai. Net ir popiežius enciklikoje Evangelii Gaudium teigė, jog „autentiškas islamas ir teisingas Korano skaitymas yra priešingas bet kokiai smurto formai“. Tai yra niekas daugiau nei tvirtinimo, jog smurtas neturi nieko bendro su islamu, perfrazavimas. Taip pat tai geras pavyzdys dažnai pasitaikančios loginės klaidos, kartais vadinamos „joks tikras škotas“ argumentu. Pavadinimą sugalvojo filosofas Anthony Flew, pateikdamas tokį šio argumentavimo pavyzdį:

„Škotas skaito straipsnį apie lytinį nusikaltimą, įvykdytą Anglijoje. Jis pareiškia, jog „joks škotas taip nepasielgtų“. Kai galiausiai jam pateikiami įrodymai, kad nusikaltimą atliko škotas, vyras atsako: „joks tikras škotas taip nepasielgtų“.

Trumpai tariant, tai, ką dar reikia įrodyti, paprasčiausiai iš anksto laikoma tiesa. Taip ir islamo gynėjai niekada nepateikia jokio įrodymo, jog islamas yra taikos religija. Kadangi islamas yra religija, tai, pagal juos, ji privalo būti ir taiki. Todėl smurtingi islamistai tiesiog negali būti „tikri“ šios religijos sekėjai. Jie visada apibūdinami kaip „ne taip supratusieji“ savo religiją ir „iškraipantys“ jos tikrąją prasmę.

Šis saugantis požiūris kitų „broliškų“ religijų atžvilgiu matomas ne vien oficialiuose pareiškimuose. Kai popiežius Pranciškus Romoje pasitiko grupę musulmonų pabėgėlių, jis jiems palinkėjo sekti savo tėvų tikėjimu - taip tarsi patvirtindamas, jog islamas taip pat yra vienas iš kelių į išganymą.

Tuo metu katalikų hierarchai JAV ir Europoje atrodo labiau susirūpinę islamofobijos, o ne islamo keliamomis grėsmėmis. Šių metų balandį katalikiškame Džordžtauno universitete buvo surengta konferencija apie „islamofobiją“, kurioje pranešimus skaitė islamo pamokslautojai, visi iki vieno pasakodami apie pavojus, kuriuos kelia prieš musulmonus nukreipta „isterija“. Praėjusiais metais, kylant „Islamo valstybės“ smurto bangai prieš krikščionis ir jazidus, pirmoji mintis, kurią pareiškė vyskupas Denisas Maddenas, JAV vyskupų konferencijos Ekumeninių ir tarpreliginių reikalų komiteto pirmininkas, buvo susirūpinimas „augančia islamofobija“. Tokia praktika įspėti apie kylančią prieš musulmonus nukreiptą reakciją po kokio nors teroristinio išpuolio vyskupams jau tapo įprasta. Prie to dar pridėkime kai kuriuos liūdnai pagarsėjusius tarpreliginius gestus (popiežiaus Korano pabučiavimas ir malda mečetėse) bei jau ilgai trunkančią katalikų kampaniją už musulmonų migrantų ir pabėgėlių įsivežimą į Vakarus, ir štai jau turime pamatus masiniam protrūkiui,  tik šį kartą nukreiptam prieš katalikybę.

Jei Bažnyčia ir toliau nesiliaus identifikavusi savęs kartu su islamu, žmonės pradės ją identifikuoti kartu su viskuo, kas islame blogiausia. Žinoma, toks palyginimas bus visiškai neteisingas, tačiau jei patys Bažnyčios vadovai nesugeba paryškinti katalikybės ir islamo skirtumų, to tikrai nesiims daryti Bažnyčios kritikai. Pirmoji kritikų banga bus ateistai. Bažnyčios vadovybės automatiškas islamo gynimas ateistui atrodo kaip patvirtinimas jo argumento, jog visos religijos yra vienodos. Ateistai teigs, jog Bažnyčia gina islamą todėl, jog remiasi tuo pačiu siauraprotiškumu, yra taip pat kritiškai kaip islamas nusistačiusi moterų ir kitų grupių atžvilgiu. Jau pripratę pabrėžti islamo ir katalikybės panašumus katalikai dabar neišvengiamai turės išgyventi ir nuopolį, kai kiti jų tikėjimą lygins su pačia destruktyviausia ir aršiausia religija pasaulyje.

Tačiau reakciją prieš katalikybę nekils vien ateistų sluoksniuose. Bažnyčios draugiška laikysena islamo atžvilgiu pradės nuo jos tik dar labiau tolinti ir kitus krikščionis (o taip pat ir didelį skaičių pačių katalikų). Jau ne vienas mano draugas, tarp kurių buvo protestantų, stačiatikių bei katalikų, pasidalino su manimi savo nerimu dėl Vatikano laikysenos islamo atžvilgiu. Visai neseniai Ilinojuje esantis Wheatono koledžas, vadinamas „evangelikų Harvardu“, suspendavo profesorių, kuris viešai pareiškė, jog krikščionys ir musulmonai „garbina tą patį Dievą“. Wheatono ir kitų evangelikų koledžų studentai tikrai nėra patenkinti katalikų pareiškimais, jog kartu su musulmonais garbiname tą patį Dievą.

Tačiau vieną atskyrimą, susijusį su religijomis, popiežius Pranciškus vis dėlto daro - jis atskiria autentišką tikėjimą nuo „fundamentalizmo“. Stengdamasis neįžeisti „nuosaikiųjų“ musulmonų, popiežius nerangiai įžeidė krikščionis „fundamentalistus“. Sprendžiant iš šių jo pasisakymų, teroristus ir krikščionis „fundamentalistus“ jis laiko daugiau ar mažiau tos pačios stovyklos atstovais. O sprendžiant iš kitų pasisakymų, popiežius „fundamentalistų“ grupei priskiria ir daugelį tradicinių katalikų.

Vatikano politikos islamo atžvilgiu kritikai nesako, jog Bažnyčia kolaboruoja su islamu, tik teigia, jog ji vis labiau atitrūksta nuo realybės. Dabartinė Bažnyčios laikysena neatitinka įrodymų. Paprasti krikščionys, nejaučią keistos pareigos ginti šio abejotino naratyvo apie islamą, gali pastebėti, jog yra didžiulis skirtumas tarp krikščionių tikėjimo ir islamo. Ir jie žino, jog kalbėjimas apie islamą kaip taikos religiją yra paprasčiausia nesąmonė.

To pasekmė yra ta, kad daug krikščionių, kurie šiaip jau yra artimi Katalikų Bažnyčiai, praranda ja pasitikėjimą - bent jau islamo klausimu. Metu, kai krikščioniškasis pasaulis laukia aiškaus ir tiesaus vadovavimo, Bažnyčios vadovai rizikuoja save diskredituoti ir toliau siedami savo interesus su islamo interesais.

Versta iš Crisismagazine.com

Susiję straipsniai

William Kilpatrick 289179027647110597

Rašyti komentarą

  1. kur gi ne,- „tą patį“ Dievą kartu su antikristais?

    Plg.:
    I Jono 2:22 Kas yra melagis, jeigu ne tas, kuris neigia, kad Jėzus yra Pateptasis? Tas yra antikristas, kuris neigia Tėvą ir Sūnų.

    I Jono 2:23 Kiekvienas, kas neigia Sūnų, neturi ir Tėvo. Kas išpažįsta Sūnų, tas turi ir Tėvą.

    Judo 1:4 Mat vogčiomis įsiskverbė žmonių, kuriems nuo seno surašytas toks pasmerkimas: jie bedieviai, iškreipia mūsų Dievo malonę į palaidumą ir neigia mūsų vienintelį Valdovą Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2015-12-29 14:15

    Straipsnis, kaip pirštu i akį. Aš irgi su nerimu stebiu, dabartinio Popiežiaus, pasisakymų apie musulmonus, viražus.Ir dar-kai Amerikoje kilo skandalas dėl tarnautojos, atsisakiusios, sutuokti gėjų porą Popežius, kažkodėl, nuvyko su ja susitikti SLAPTAI, užuot VIEŠAI PADRĄSINĘS ir PALAIKĘS

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, jis jos viešai NEpalaikė - užtat viešai "padrąsino ir palaikė" pederastų "šeimą". ;)

      Panaikinti
  3. „iš vaisių JUOS pažinsite“,- koks medis, tokie ir jo vaisiai...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2015-12-29 14:21

    lietuvių liaudis yra nuo seno pastebėjusi ir apibendrinusi „nei su velniu obuoliauti,- liksi be nieko...“

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2015-12-30 00:40

    Autorius ...kai kiti jų tikėjimą lygins su pačia destruktyviausia ir aršiausia religija pasaulyje.

    Įdomu būtų pamatyti poną grindžiant tokį teiginį.
    Na, o pono keliama abejonė dėl to paties Dievo garbinimo rodo arba elementariausią nesigaudymą dalyke arba sąmoningą klaidinimą. Nes tiems krikščionims ir musulmonams kurie kažkiek nutuokia ką garbina neturėtų kilti klausimų, kad tai tas pats Dievas.

    Unknown, nedarykit iš savęs juokdario. Kaip jūs galite lyginti krikščionybę su islamu jei jūs, ko gero, neatskirtumėte Korano nuo koano?


    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2015-12-30 05:58

      „lyginti krikščionybę su islamu“ būtų daug naiviau ir paikiau, nei lyginti dieną su naktimi

      Panaikinti
  6. "Sprendžiant iš šių jo pasisakymų, teroristus ir krikščionis „fundamentalistus“ jis laiko daugiau ar mažiau tos pačios stovyklos atstovais."
    Na taip. Skirtumas juk nemažas, švelniai sakant. Pasirinkęs fundamentalizmą krikščionybėje tu neišvengiamai pasuksi į askezę, totalų pacifizmą ir, galop, "dykumą" (tegu ir perkeltine prasme, bet tokį judesį, kokį pasirinkimo pirmieji krikščionys po religijos legalizavimo). Na, o islame fundamentalizmas reiškia aklą sekimą sunomis, kas atves tik prie karo su kitatikiais. Paprasta. Islamas nėra nebuvo ir bebus taikos religija, nes ją įkūrė pirklys-karys, netrukus savo tikėjimą išplėtęs iki valstybės (plg su Jėzaus mokymu ir gyvenimu ir jums nekils jokių klausimų šia tema)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Būtent - įkūrė pirklys karys, o krikščionybę pasauliui kaip išgelbėjimą atnešė Jėzus. "Šiaurės Atėnuose" yra mizernas straipsnis ir komentarai šia tema. Kaip tik to dalyko - kad krikščionybė yra apreikštoji religija ir kad dėl to viskas klostosi kitaip, dažnas ir nesupranta.

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2015-12-31 17:55

    Na, reiškia jūs nepriklausote tai kategorijai krikščionių kurie supranta ką garbina. :)

    Man net neateitų į galvą lyginti radikalių krikščionių su teroristas. Teroristai, mano supratimu, net nėra islamo fundamentalistai ką jums patvirtintų bet kuris islamą išmanantis asmuo.
    Tai yra prievartos ideologija prisidengianti viena islamo atšakų vadinamą vahabizmu, o jei dar tiksliau - iškraipytu vahabizmu.
    Ponas autorius greičiausiai ir kalba apie šią ideologiją prie kurios plėtros labai prisidėjo ir jo gimtinė (apie ką autorius sąmoningai nutyli) ir kurią jis klaidingai ar sąmoningai tapatina su islamu. Šiaip jau Korane aiškiai pasakyta, kad gyvybė yra šventa, todėl vien dėl šio dalyko laikyti teroristus islamo išpažinėjais yra nesąmonė.

    Man patiko jūsų komentaras apie krikščionis, tik norėčiau pridurti, kad tai nemaža dalimi ir sąlygojo islamo atsiradimą. Pasaulis pagal krikščionis rizikavo tapti nepakenčiama gyventi dykyne su kur ne kur išmėtytais vienuolynais ir islamas atsirado kaip atsvara grąžino Dievą į gyvenimą. Tačiau kaip ir krikščionybė islamas patyrė nesėkmę, nes reprezentavo tik dalį tiesos. Krikščionybė atskleidė dieviškąją meilę, o islamas atskleidė dieviškąją jėgą, tačiau atskirai nei viena šių savybių nepajėgi įveikti tamsos.

    O tamstos samprotavimai apie religijos taikumą yra stereotipiniai. Mahometas nebūtų tapęs vienu iškiliausių asmenų žmonijos istorijoje jei nebūtų atmetęs klaidingo pacifizmo kuriuo vadovavosi keliolika metų. Jis paprasčiausiai būtų likęs be galvos.
    O tas jūsų minėtas aklas pažodinis sekimas raštais irgi labiau būdingas vahabistams ir dar ekstremalesniems bepročiams, bet su Dievu tai turi tik tiek bendra, kad jie tai daro neva tai Jo vardu. Beje, hipotezė, kad ankstyvajame islame karai kariauti religiniu pagrindu yra gerokai pabliūškusi, nes šiais istorikai linkę juos labiau sieti su sunkiomis ekonominėmis ir gamtinėmis sąlygomis.
    Tiesa, pamiršau, jums šia tema jokių klausimų nekyla, tad daugiau negaišiu jūsų brangaus laiko savo pamąstymais :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Panasu kad tokiais straipsniais autorius siekia to paties, ko ir islamo valstybe: totalaus karo tarp Vakaru ir islamo. Ka jis siulo tokiais kurstanciais pareiskimais? Eiti krikscionims kariauti su musulmonais? Ar atversti visus musulmonus i krikscioniu tikejima?

    Autorius raso: "Kai popiežius Pranciškus Romoje pasitiko grupę musulmonų pabėgėlių, jis jiems palinkėjo sekti savo tėvų tikėjimu - taip tarsi patvirtindamas, jog islamas taip pat yra vienas iš kelių į išganymą."

    O ka jis turejo siulyt? Atsiversti i krikscionybe arba mirti ir po to amzinai degti smalos katiluose su velniais?

    "evangelikų koledžų studentai tikrai nėra patenkinti katalikų pareiškimais, jog kartu su musulmonais garbiname tą patį Dievą."

    Galbut is tiesu teisus ateistai, kurie teigia, kad abi religijos garbina savo susikurtus dievus (ar Doevo ivaizdzius), kuriu nei vienas nera realus... Kita vertus, jei pripazistame, kad egzistuoja Vienas Absoliutas, Buties Saltinis, Absoliuti Dvasia, kuri yra auksciau uz viska siame pasaulyje, tame tarpe ir uz visus musu susikurtus Jo ivaizdzius ir supratimus, tada absurdiska butu teigti apie "ta pati" ar "ne ta pati" dieva kuri garbina krikscionys ir musulmonai. Tiesiog galima kalbeti apie ivairius Jo ivaizdzius (daugiau ar maziau primityvius), kurie egzistuoja skirtinga dvasinio issivystymo lygi pasiekusiose kulturose, religijose. Sutinku kad islame sis Dievo supratimas yra labai primityvus, taciau ir krikscionybeje jis atvirai sakant nera itin tobulesnis. Krikscionys megsta pabrezti, kad "Dievas yra meile", taciau paskaitykite Se. Testamenta... Prisiminkit ispanu inkvizicija ar ka Kristaus pasekejai isdarinejo musu zemneje pries 700 metu... Ai tiesa, jie nebuvo TIKRI Kristaus pasekejai :))) Kaip byloja gera angliska patarle "people who live in glass houses should not throw styones"

    AtsakytiPanaikinti
  9. Anonimiškas2016-01-04 20:12

    Frodo Baggins: Panasu kad tokiais straipsniais autorius siekia to paties, ko ir islamo valstybe: totalaus karo tarp Vakaru ir islamo. Ka jis siulo tokiais kurstanciais pareiskimais? Eiti krikscionims kariauti su musulmonais? Ar atversti visus musulmonus i krikscioniu tikejima?

    Su šituo veikėju viskas aišku, nes čia ne pirmas jo straipsnis parašytas panašia gaida. Įdomiau būtų sužinoti ko siekia portalo žmonės dėdami šį ir panašius kiršinančius ir demagogiškus tekstus.

    Frodo Baggins: Sutinku kad islame sis Dievo supratimas yra labai primityvus, taciau ir krikscionybeje jis atvirai sakant nera itin tobulesnis.

    Sakoma, kad maža pašauktų, o dar mažiau išrinktų. Tie išrinktieji randa kelią bet kurioje religinėje terpėje, bet jokiu būdu ne dėl to, kad religija yra vienokia ar kitokia, o dėl to , kad jų sielos jau subrendę Dievui.
    O likusi žmonių masė yra vienoda visur nepriklausomai nuo kontinento, religijos ir kultūros.
    Apskritai religija yra degradavęs dvasinis mokymas aplipdytas politiniais, socialiniais ir kultūriniais dalykais ir jos sekėjams dažniausiai ne iki Absoliuto. Daugeliui pakanka pigaus išganymo pažado mainais į reguliarų lankymasi mečetėje ar bažnyčioje.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Anonimiškas2016-01-04 23:06

    Frodo Baggins: Panasu kad tokiais straipsniais autorius siekia to paties, ko ir islamo valstybe: totalaus karo tarp Vakaru ir islamo. Ka jis siulo tokiais kurstanciais pareiskimais? Eiti krikscionims kariauti su musulmonais? Ar atversti visus musulmonus i krikscioniu tikejima?

    Su šituo veikėju viskas aišku, nes čia ne pirmas jo straipsnis parašytas panašia gaida. Įdomiau būtų sužinoti ko siekia portalo žmonės dėdami šį ir panašius kiršinančius ir demagogiškus tekstus.

    Frodo Baggins: Sutinku kad islame sis Dievo supratimas yra labai primityvus, taciau ir krikscionybeje jis atvirai sakant nera itin tobulesnis.

    Sakoma, kad maža pašauktų, o dar mažiau išrinktų. Tie išrinktieji randa kelią bet kurioje religinėje terpėje, bet jokiu būdu ne dėl to, kad religija yra vienokia ar kitokia, o dėl to , kad jų sielos jau subrendę Dievui.
    O likusi žmonių masė yra vienoda visur nepriklausomai nuo kontinento, religijos ir kultūros.
    Apskritai religiją galima būtų pavadinti laipsniškai degradavusiu dvasiniu mokymu aplipdytu politiniais, socialiniais ir kultūriniais dalykais. Dažniausiai religijos sekėjams Absoliutas būna nė motais. Daugeliui pakanka pigaus išganymo pažado mainais į reguliarų lankymasi mečetėje ar bažnyčioje.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item