Tyrimas atskleidė sistemines skurdo priežastis Lietuvoje

Nevyriausybinė organizacija „Lietuvos Caritas“ lapkričio 27 d. Seime organizavo nacionalinę mokslinę – praktinę konferenciją „Skurdo apr...


Nevyriausybinė organizacija „Lietuvos Caritas“ lapkričio 27 d. Seime organizavo nacionalinę mokslinę – praktinę konferenciją „Skurdo apraiškos ir socialinės paramos tobulinimo perspektyvos Lietuvoje“.

Konferencijoje pristatytas 2014 m. gegužės–gruodžio mėn. „Lietuvos Carito“ užsakymu Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto mokslininkų atliktas „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“. Jo pagrindinis tikslas buvo įvertinti skurdo paplitimą Lietuvoje ir parengti rekomendacijas skurdo ir socialinės atskirties mažinimui.

2015 m. buvo numatyta aplankyti 14–15 savivaldybių, pristatyti tyrimo rezultatus bei rekomendacijas ir aptarti su vietos specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais bei socialiniais partneriais socialinės paramos tobulinimo galimybes vietos lygmenyje. Tyrimo tikslo buvo siekiama projekto veiklas organizuojant trimis pagrindinėmis kryptimis: per skurdo ir socialinės atskirties rodiklių Lietuvoje analizę (kartu išryškinant ir jų silpnąsias metodologiniu požiūriu vietas), kiekybinį bei kokybinį skurdo tyrimą.

Konferencijoje „Caritas“ l.e.p. direktorė Deimantė Bukeikaitė džiaugiasi, jog pirmą kartą per „Caritas“ veikimo metus atliktas toks tyrimas, inicijuotos diskusijos politiniame lygmenyje ir imtasi kurti rekomendacijas ir priemones skurdo mažinimui Lietuvoje.

Konferencijoje profesorius Boguslavas Gruževskis apžvelgė tyrimo rezultatus. Jo metu nustatyta, jog skurdą ar socialinę atskirtį patirti rizikuoja asmenys, pasižymintys šiomis socialinėmis-ekonominėmis charakteristikomis, pirmiausia, yra bedarbiai ar priklauso kitų ekonomiškai neaktyvių asmenų grupei. Tarp tokių asmenų skurstantieji ar patiriantys socialinę riziką 2012 metais Lietuvoje sudarė atitinkamai 72.7 proc. ir 48.4 proc.

Lietuva patenka tarp šalių, kuriose bedarbiai ir kiti ekonomiškai neaktyvūs asmenys susiduria su itin didele skurdo rizika. 2012 m. didesnė nei Lietuvoje bedarbių, susiduriančių su skurdo rizika ar socialine atskirtimi, dalis buvo tik Vkietijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje (Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 67.1 proc.).

Antra, Lietuvoje skurdą ar socialinę atskirtį patirti rizikuoja asmenys, kurie neturi pradinio arba turi tik žemesnį vidurinį išsilavinimą. Tarp tokių asmenų skurstantieji ar patiriantys socialinę riziką 2012 m. sudarė apytiksliai du trečdalius (61 proc.). Nors ES rodiklis minėtoje asmenų grupėje taip pat yra aukščiausias, tačiau lyginant su Lietuva, ES jis yra gerokai žemesnis (sudaro 41.5 proc.).

Trečia, skurdą ar socialinę atskirtį patirti rizikuoja asmenys,  kurie yra vieniši asmenys ar vieniši asmenys su vaikais. Minėtose grupėse skurstančių ar patiriančių socialinę riziką namų ūkių dalis 2012 m. Lietuvoje sudarė atitinkamai 49.5 proc. ir 51.8 proc.  Svarbu pažymėti, kad vienišų asmenų skurdo lygis Lietuvoje ES vidurkį (34.2 proc.) viršijo apytiksliai 15 proc.

2014 m. skurdo rizikos lygis prieš socialines išmokas (senatvės pensijos priskirtos prie socialinių išmokų) Lietuvoje sudarė 43,5 proc. (ES – 44,6 proc.) ir nuo 2011 m. sumažėjo 5,5 proc. punkto (vienišam asmeniui tai mažiau nei 2894 euro per metus, o keturių asmenų šeimai – 6077 euro per metus). Po socialinių išmokų skurdo rizikos lygis 2014 m. Lietuvoje sudarė 19,1 proc. (ES šis rodiklis sudarė 17,2 proc.), t.y. apie 564 tūkst. žmonių.

Tyrime taip pat suformuoti pasiūlymai ir rekomendacijos skurdo ir socialinės atskirties politikos tobulinimui nacionaliniame, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų  lygmenyje. Pabrėžiamas visapusiškas bendradarbiavimas, vietos bendruomenių įtraukimas, padedant skurstantiems, supaprastintos profesijų įgijimo programos. Siūloma užtikrinti teritorinėms darbo biržoms didesnes galimybes laisviau disponuoti įdarbinimo priemonių finansavimo lėšomis ir esant poreikiui integruoti juos su vietos savivaldos lėšomis. Savivaldybės lygmenyje įgyvendinami ES struktūrinės paramos projektai turėtų būti derinami su socialinės atskirties mažinimo tikslais ir kt.

Visą tyrimą galite rasti čia.

Susiję straipsniai

Ekonomika 815346549262169810

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item