Kun. Robertas Urbonavičius. Didieji O priegiesmiai paskutinėms Advento dienoms (II)

Paskutinės Advento dienos (nuo gruodžio 17 iki gruodžio 23 d.) turi savitą ir ypatingai gražią b...


Paskutinės Advento dienos (nuo gruodžio 17 iki gruodžio 23 d.) turi savitą ir ypatingai gražią bei turtingą liturginę praktiką – tai taip vadinamieji didieji O priegiesmiai – tai yra Vakarinės liturginės valandos (Vesperes) Švč. Mergelės Marijos giesmės (Magnificat) antifonos. Kiekvieną vakarą, ši antifona, visada prasidedanti kreipiniu O, šaukiasi ateinančio Viešpaties vis skirtingu titulu.

Šios liturginės praktikos ištakos yra judėjų liturgijoje, kur į Viešpatį  kasdien kreipiamasi 18 O priegiesmių malda. Krikščioniškoje liturgijoje šie priegiesmiai atsirado turbūt V–VI a., Romos liturgijoje. Juos mini penktasis Toledo susirinkimas (636 m.). Priegiesmiai buvo giedami per Apreiškimo Mergelei Marijai oktavą, kuri tuo metu buvo švenčiama 8 dienos prieš Kalėdas. Maždaug VIII a. jie pasiekė Milaną, vėliau Galiją. Nuo XI a. juos giedoti jau privaloma Magnificat metu.

Gruodžio 21 d.


O Oriens, splendor lucis aeternae, et sol justitiae: veni, et illumina sedentes in tenebris, et umbra mortis.

„O patekanti aušra, amžinosios šviesos spindesy ir teisingumo saule! Ateik ir apšviesk einančius tamsoje, mirties ūksmėje.“

Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė. (Iz 9,1)

Kelkis, nušviski! Tavoji šviesa atėjo, VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito. Nors žemę štai sutemos gaubia ir tautas tamsybės dengia, bet virš tavęs VIEŠPATS šviečia, virš tavęs jo šlovė apsireiškia. (Iz 60, 1-2)

Bet jums, bijantiems mano vardo, patekės teisumo saulė su gydančiais spinduliais. (Mal 3,20)

„Aš, Jėzus, pasiunčiau savo angelą jums tai paliudyti apie bendrijas. Aš esu Dovydo atžala ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė! (Apr 22,16)

Klausimas sau: ar stengiuosi gyventi Dievo Šviesoje, būti atviru Jo Akivaizdoje ? Kur manyje trūksta šviesos?

Jėzau Kristau, Tu esi neprieinama šviesa – apšviesk mano tamsybes.

Jėzau Kristau, Tu esi dieviška visagalybė – sustiprink mane silpną.

Jėzau Kristau, Tu esi bedugnis gailestingumas – ateik man į pagalbą.

Jėzau Kristau, Tu esi neišsemiamas turtas – pripildyk mano skurdą.

Jėzau Kristau, Tu esi tikrasis gyvenimas – padovanok man save.

Jėzau Kristau, Tu esi gryna tiesa – apšviesk mano širdį.

Jėzau Kristau, Tu esi beribė meilė – uždek visą mano būtį.

Jėzau Kristau, Tu esi vienintelis kelias – leisk man nueiti pas Tėvą.

Jėzau Kristau, Tu esi neprarandama tėvynė – leisk man gyventi Tavo apkabintam.

Jėzau Kristau, Tu esi amžina ramybė – leisk man pasiilsėti Tavyje.

Jėzau Kristau, Tu esi visų palaimų palaima – suteik man dievišką laimę. Amen.

Gruodžio 22 d.


O Rex gentium, et desideratus earum, lapisque angularis, qui facis utraque unum : veni, et salva hominem, quem de limo formasti.

„O trokštamasis tautų Karaliau, kertinis akmenie, jungiantis tai, kas buvo išskirta! Ateik ir išgelbėk žmogų, kurį sukūrei iš žemės molio.“

Nes kūdikis mums gimė! Sūnus duotas mums! Jis bus mums valdovas. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“. Jo viešpatavimas be ribų, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę. (Iz 9,5-6)

„Dėl to Viešpats DIEVAS šitaip sako: „Štai ant Ziono dedu aš akmenį, išmėgintą akmenį, brangų kertinį akmenį, kaip tvirtą pamatą: 'Kas pasitiki juo, nedreba iš baimės“ (Iz 28,16)

Bet dabar Kristuje Jėzuje jūs, kadaise buvusieji toli, esate tapę artimi dėlei Kristaus kraujo.  Jis yra mūsų sutaikinimas, iš abejų padaręs viena, sugriovęs viduryje stovinčią pertvarą, savo kūnu panaikinęs priešybę.

Klausimas sau: ar esu Kristaus Taikos Karaliaus atspindys, ar siekiu nešti taiką ir susitaikymą savo aplinkoje?

Viešpatie Jėzau Kristau, išpažįstu, kad esi Visatos Karalius. Visa, kas sutverta – Tau sutverta. Naudokis visomis savo teisėmis į mane. Aš atnaujinu Krikšto pažadus ir išsižadu šėtono, jo vilionių ir darbų, bei pasižadu gyventi kaip geras krikščionis. Įsipareigoju dirbti, kiek nuo manęs priklauso, kad triumfuotų Dievo ir Tavosios Bažnyčios teisės. Dieviškoji Jėzaus Širdie, aukoju Tau savo menkus darbus, norėdamas pasiekti, kad visos širdys pažintų Tavo šventą karališkumą, ir kad Tavo taikos karalystė įsitvirtintų visoje žemėje. Amen.

Gruodžio 23 d.


O Emmanuel, Rex et legifer noster, exspectatio Gentium, et Salvator earum: veni ad salvandum nos, Domine, Deus noster.

„O Emanueli, mūsų Karaliau ir įstatymų leidėjau, tautų viltie ir jų Gelbėtojau! Ateik ir išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve.“

Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: Štai ta mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu. (Iz 7,14)

Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.  Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“. (Mt 1,21-23)

Klausimas sau: Kad Dievas įžengtų į žmonijos istoriją, Jam reikėjo ištarto Marijos „Tebūnie“, kad Dievas įžengtų į mano ir kitų gyvenimus, reikia ir manojo „Tebūnie“. Ar leidžiu Dievui veikti manyje ir per mane?

O Jėzau, gyvenantis Marijoje, ateik ir apsigyvenk Tavo tarnuose savo šventumo dvasia, savo galybės pilnatve, savo kelių tobulybe, savo dorybių tikrumu, savo paslapčių bendryste. Suvaldyk visas priešiškas jėgas, savo Dvasioje Tėvo garbei. Amen.

Susiję straipsniai

Religija 2257560990855221609

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item