Edvardas Šiugžda. Krikščionių persekiojimas terorizmo ir karų židiniuose

Egipto riaušių malšinimo pajėgos, apsupusios taikiai prieš krikščionių persekiojimą susirinkusius protestuoti krikščionis Praėjusią sa...

Egipto riaušių malšinimo pajėgos, apsupusios taikiai prieš
krikščionių persekiojimą susirinkusius protestuoti krikščionis
Praėjusią savaitę Seimas priėmė rezoliuciją, kuria paskelbė, kad krikščionių persekiojimas Artimuosiuose Rytuose gali būti laikomas genocidu. Seimas gana vieningai pritarė Manto Adomėno pasiūlytam rezoliucijos tekstui, kuriame rašoma, kad „žiaurumai prieš krikščionis ir kitų religinių mažumų atstovus, į kuriuos Artimuosiuose Rytuose, ypač Irake ir Sirijoje, bei Šiaurės Afrikoje nusitaikyta tik dėl religinių priežasčių, gali būti laikomi genocidu, ir šia rezoliucija prilyginti genocido nusikaltimui pagal tarptautinę teisę“. Rezoliucija ragina Jungtines Tautas (JT) prisiimti aiškią politinę lyderystę ir įvardyti Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje vykdomus žiaurumus kaip prilygstančius genocidui, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams. Rezoliucijos tekstą pasiūlęs Seimo narys aiškina, kad Lietuva pirmoji krikščionių persekiojimą pavadino genocidu. Būtų labai gerai, kad pagal Lietuvos Seimo priimtą rezoliuciją JT ir jai priklausančios šalys imtųsi pasiūlytų priemonių stabdyti krikščionių persekiojimą, kuris pasiekė neregėtų žiaurumo pavyzdžių. Tačiau rezoliucijos nėra pats svarbiausias politinis veiksmas, panaikinantis nurodytas blogybes. Netgi dar blogiau, labiau yra tikėtina, kad ši rezoliucija liks net nepastebėta ir Jungtinėse Tautose, ir apskritai pasaulyje. Agresorius ir teroristus sustabdyti labiau gali, kaip nebūtų gaila, tik jėgos panaudojimas prieš juos. Tai ir daro besiformuojanti koalicija prieš islamistinius džihadistus. Tačiau toks kelias irgi pareikalauja naujų aukų.

Pasaulyje jau yra apie 1,6 mlrd. musulmonų ir ši religija tampa antrąja pagal pasekėjų skaičių po krikščionybės. Tai vyksta ir dėl didesnio jų gimstamumo lygio, ir dėl stiprios jų misionieriškos veiklos. Musulmonų misionierių pastangomis net dešimtys tūkstančių europiečių atsivertė į islamą. Tačiau yra daug pavyzdžių, kai į krikščionybę atsiverčia netgi musulmoniškuose kraštuose gyvenantys musulmonai, kurie krikštijasi nepaisydami to, kad tai – labai pavojinga. Tad musulmoniškuose kraštuose gyvena ne tik musulmonai. Sirijoje, Irake, Libane, Jordanijoje, Turkijoje nuo apaštalų laikų gyvena įvairių denominacijų krikščionys: sirų rytų apeigų katalikai, rytų apeigų armėnai, maronitai. Jie jau pusantro tūkstančio metų patiria persekiojimus Islamo pasaulyje. Ir tas ypač sustiprėjo atsiradus kol kas efemeriškoje, bet jau realius horizontus įgaunančioje „Islamo valstybėje“ Sirijoje ir Irake jos užimtose teritorijose. Šio darinio sekėjai žudo ir musulmonus sunitus, ir krikščionis, ir kitų religijų tikinčiuosius. 

Nuo šių metų pradžios iki paskutinių dienų pasaulio žiniasklaida pilna žinių apie vykdomus žiaurumus „Islamo valstybės“ (IS) vardu. Balandžio viduryje džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, jos teigimu, užfiksuotos 30-ies Etiopijos krikščionių, pagrobtų Libijoje, egzekucijos. Internete pasirodžiusiame vaizdo įraše matyti, kaip kovotojai viename paplūdimyje nurėžia galvas maždaug 12 vyrų. Kita mažiausiai 16 vyrų grupė išžudoma šūviais į galvas kažkokioje dykumų vietovėje. Tekstas ekrane teigia, kad šie vyrai yra „kryžiaus sekėjai iš Etiopijos Bažnyčios priešų“.

Vasario 15 dieną teroristinė organizacija IS paskelbė vaizdo įrašą, kuriame nužudomi pagrobti koptų krikščionys. Vaizdo įrašas, manoma, yra padarytas Libijoje. Penkių minučių įraše matyti, kaip juodais rūbais vilkintys kovotojai veda prie pakrantės oranžiniais kombinezonais vilkinčias aukas. Čia jos parklupdomos ir nukirsdinamos. Egzekucijos metu nužudomas 21 koptų krikščionis. Dažnai Libijoje gyvenantys krikščionys yra atvykę į šią šalį iš Egipto. Atsakydamas į žiaurią egzekuciją Egiptas surengė antskrydį prieš grupuotės „Islamo valstybė“ objektus Libijoje.

Prieš Velykų šventę kraupios skerdynės Kenijos studentų bendrabučiuose – nužudyti 147 žmonės. Tai buvo ginkluotas išpuolis, kurį Somalio islamistų judėjimo „Al Shebab“ kovotojai surengė Garisos universitete, per kurį kovotojai paėmė įkaitais nemusulmonus. Liudininkai sakė, kad teroristai  krikščionis iškart nušaudavo. Popiežius Pranciškus pasmerkė 147 studentų nužudymą Kenijoje per išpuolį, kurio metu krikščionys patyrė „beprasmišką žiaurumą“, sakydamas, jog melsis, kad tokių atakų vykdytojai pasikeistų. Pontifikas savo jausmus išsakė telegramoje, kurią Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas išsiuntė Kenijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkui kardinolui Johnui Njue Didįjį penktadienį. „Giliai nuliūdintas šios didžiulės tragedijos ir tragiškos gyvybių netekties, sukeltos pastarosios atakos Garisos universiteto koledže, Šventasis Tėvas siunčia padrąsinimą savo maldomis ir dvasiniu artumu su aukų šeimomis bei visais Kenijos žmonėmis šiuo skausmingu metu“, – buvo sakoma telegramoje.

Gegužės pabaigoje IS kovotojai Sirijos senoviniame Palmyros mieste nužudė mažiausiai 400 žmonių, daugiausia – moterų ir vaikų. Šiame mieste išsilaikę garsieji romėnų laikų miesto likučiai buvo sugriauti, o miesto gatvėse gulėjo šimtai lavonų.

Vasario 21 dieną „Islamo valstybės“ grupuotės smogikai Irako vakaruose esančioje Anbaro provincijoje sudegino gyvus 43 žmones. Visi nužudytieji buvo vietos policijos darbuotojai ir provyriausybinės ginkluotos „Al Sahwa“ formuotės nariai, kilę iš vienos sunitų genties. Jie buvo paimti įkaitais Al Bagdadžio mieste, kuris yra už 200 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Bagdado, ir pervežti į smogikų užimtą Hito miestą. Pasak šaltinių, islamistai uždarė belaisvius į geležinius narvus, o paskui sudegino juos gyvus. 

Daugelio islamo tyrinėtojų nuomone, išsiplėtusi po sunitiškąjį islamo pasaulį IS yra didesnė grėsmė, nei kadaise buvo „al Qaeda“. JAV žvalgybos tarnybų pateikiamais duomenimis, į „Islamo valstybės“ gretas stojo apie 30 tūkst. asmenų iš apytiksliai 100 valstybių. Šie žmonės papildė nemažas pastaruosius kelis dešimtmečius kovojusių senesnių islamo ekstremistų grupuočių gretas. Vien Afganistane 1996-2001 metais džihadistų mokymuose dalyvavo apie 10-20 tūkst. asmenų, o didžiajai šių mokymų daliai vadovavo pats Osama Bin Ladenas. Griuvus Talibano režimui daugelis šių kovotojų pasklido po visą pasaulį, jame išnešiodami ir radikalią ideologiją.

Reikia atskirti karines islamistų grupuotes nuo politinių islamistų grupuočių, tokių kaip „Musulmonų Brolija“ Egipte. Afrikoje veikia trys didžiausios karinės islamistų grupuotės – Nigerijos „Boko Haram“, Somalio „Al Shabaab“ ir „Al Qaeda“. „Boko Haram“ siekia įvesti jų įsivaizduojamą šariato teisę Šiaurėje. O Somalio „Al Shabaab“ grupuotė vykdydama išpuolius Kenijoje siekia įvesti permainų kaimyninėje šalyje ir priversti vietos valdžią keisti politiką Somalio atžvilgiu. „Al Qaeda“ yra daug globalesnė organizacija, kuri veikia įvairiose šalyse dažnai jos veikla nėra nukreipta prieš vidinę šalių politiką. „Al Qaeda“ aktyviausia Alžyre ir jo pasienio ruožuose, kai kuriose Libijos, Malio ir Tuniso vietose.

Laikraščio „XXI amžius“ priedas „XXI amžiaus horizontai“

Susiję straipsniai

Straipsniai 2195443752014545392

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item