Mokytojų kongresas: vieningi ir nusiteikę streikuoti

Spalio 28 d. įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų kongresas „Švietimo politika – socialinio sprogimo link“, kurią surengė šešios profesinė...


Spalio 28 d. įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų kongresas „Švietimo politika – socialinio sprogimo link“, kurią surengė šešios profesinės sąjungos: Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS), Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS), Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir Švietimo profesinė sąjunga „Solidarumas“.

Kongresą, į kurį atvyko apie 500 švietimo darbuotojų, vedė LŠĮPS pirmininko pavaduotoja Laimutė Juknienė ir LŠPS pirmininko pavaduotojas Egidijus Milešinas.

Svečių teisėmis renginyje dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Rima Baškienė, Valentinas Stundys, Seimo Darbo frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, viceministrė Genoveita Krasauskienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė Ramutė Mečkauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.

LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius pranešime „Ar mokytojų kantrybės taurė turi dugną?“ teigė, jog Lietuvos švietimo sistema pūva ir didžiausias puvinys yra melas, kartais vadinamas statistika. Meluojama dėl atlyginimų, meluojama ir veidmainiaujama dėl mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų bei mokinių santykio, kuris, anot statistikos, yra vienas prasčiausių Europoje ar net pasaulyje. Meluojama dėl vis gerinamų mokytojų darbo sąlygų, dėl Lietuvoje „juoduoju humoru“ tampančio švietimo prioriteto, dėl to, kad švietime nuolat trūksta pinigų, meluojama dėl Vyriausybės programos švietimo dalies vykdymo ir dėl daugelio kitų dalykų. LŠPS pirmininkas kongreso dalyvių paklausė – „ar mus tenkina tai, ką su mumis daro valdžia? Ar dar yra vietos mokytojų kantrybės taurėje naujiems melams ir veidmainystėms? O gal ši taurė iš tiesų, kaip galvoja mūsų valdžia, yra bedugnė?“.
  
Žinios iš ministerijos

Po šio pranešimo daugiau nei pusvalandžiui į tribūną kalbėti išėjo ministrė A. Pitrėnienė. Ji informavo, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. didės visų mokytojų atlyginimai, toliau bus finansuojamas neformalusis švietimo krepšelis bei fondas pedagogams, dėl pensinio amžiaus paliekantiems švietimo sistemą, o penkiose savivaldybėse bus išbandoma eksperimentinė Mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Ji apgailestavo, kad mokytojai negali susikalbėti ir pabrėžė, jog dialogas su socialiniais partneriais jai esąs „pagrindų pagrindas“.

Ministrė paragino profesines sąjungas orientuotis ne tik į vieną Lietuvos švietimo šakos kolektyvinę sutartį, bet ir sudaryti teritorines kolektyvines sutartis su savivaldybėmis. „Pavyzdžiui, direktorių pamokų atidavimas mokytojams arba apmokėjimas už mokytojų pavadavimą. Tai yra rekomendacijos, mes negalime niekam įsakyti jų vykdyti. Ministerija įrašė į dokumentus, kad, mokytojui išvykus į kursus, olimpiadas ar kitur, jo kolegai už pavadavimą turi būti mokama. Tam papildomai pinigų nebuvo skirta, tačiau yra tie 7 proc., kuriuos perskirsto savivaldybės. Tačiau jos tuos pinigus perskirsto kam nori, o ministerija neturi svertų bausti to nesilaikančias savivaldybes“, - atkreipė dėmesį A. Pitrėnienė.

Konstituciniam Teismui konstatavus, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, minėtoji tvarka iki 2017 metų sausio 1 dienos turės būti pakeista. „Siūlau profesinėms sąjungoms įrašyti į Lietuvos švietimo šakos kolektyvinę sutartį, kokios atlyginimo skaičiavimo metodikos mokytojai nori. Jei sakysite, kad norite valandinio atlyginimo, už tokį mes ir kovosime“, - susirinkusiems mokytojams sakė ministrė.

Ji informavo, kad valstybės išlaidos švietimui 2015 m. sudarė 4,7 proc. BVP, kitąmet finansavimas mažės iki 4,2 proc. Taip esą nutiko dėl to, kad mažėja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o į mokyklas kasmet ateina vis mažiau mokinių - per pastaruosius metus jų sumažėjo 9561. Tačiau kitąmet iš valstybės biudžeto švietimui bus skirta daugiau – 36,1 mln. eurų.

Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų mokyklų pažangos konkursams bus skiriama 17,3 mln. eurų, mokytojų kvalifikacijai tobulinti – apie 9 mln. eurų, bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo erdvėms modernizuoti – per 37 mln. eurų, dar 20 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokykloms modernizuoti. Planuojama, kad tiesiogiai mokyklas pasieks apie 20 proc. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Visos profsąjungos – vienoje salėje

LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas, kalbėdamas apie Seime svarstomą naują Darbo kodekso projektą, ironizavo, jog profesinių sąjungų greitai iš viso neliks, nes vienas socialinio modelio rengėjų yra atvirai pripažinęs, jog šio modelio tikslas esąs liberalizuoti darbo santykius ir sumažinti profesinių sąjungų įtaką. A. Černiauskas pasidžiaugė, kad švietimo sektoriaus žmonės yra patys aktyviausi, ir esąs didelis pasiekimas, kad šešios profesinės sąjungos „sėdi vienoje salėje“.

Kadangi šio renginio iniciatorių LŠĮPS pirmininką Eugenijų Jesiną „dėl įtampos pakirto liga“, jo pranešimą „Vyriausybės švietimo programa – ateities miražas“ perskaitė LŠĮPS Telšių rajono susivienijimo vadovė Zofija Jesinienė.

LAMPSS ekspertas prof. Gedinimas Merkys pranešime „Aukštųjų mokyklų autonomija ir demokratija“ informavo, jog aukštasis mokslas yra atsidūręs ant griūties ribos. Anot jo, nieko nedarant po 1,5-2 metų įvyksiąs socialinis sprogimas, kai reiks atleisti tūkstančius akademinį darbą dirbančių žmonių.

Kvietė į vieną valtį

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas pranešime „Kelias į pedagogų profesijos prestižą“ pabrėžė profesinių sąjungų vienijimosi būtinybę, kas buvo itin palankiai sutikta publikos. „Žiūriu optimistiškai į šios dienos renginį, galbūt tai yra bandymas sulipti į vieną valtį ir kartu irkluoti, užuot stačius daug mažų laivelių. Iki šiol mes visi žinojom geriau už kitus, kaip ir ką reikia daryti, o tai reikėtų keisti“, - sakė A. Navickas.

Jo manymu, reikia kelti tokius reikalavimus, kurių įgyvendinimas spręstų problemas iš esmės, kardinaliai keistų situaciją. „Derybos prasideda tada, kai sustabdomas darbas, tuomet visos pusės yra suinteresuotos ieškoti sprendimo, nes nevyksta ugdymo procesas. Streikas – vienintelis teisėtas būdas sustabdyti ugdymo procesą ir sėsti prie derybų stalo. Jeigu mes visi kartu tai darysim, tai tikrai mums gali pavykti“, - dėstė LŠDPS pirmininkas. Jis kvietė nekaltinti politikų, ministrų, nes visos partijos atstovaujančios darbdaviui ir jos negali kitaip elgtis. „Ieškokime būdų, pirmiausia patys susitarę ko norime, eiti į derybas. Bet derybos turi būti tik streiko pagrindu, kito būdo tikrai nėra“, - kalbėjo pranešėjas.

LŠDPS pirmininkas pabrėžė, jog konfliktų nereikia bijoti, nes jie yra dialogo pradžia, „be konflikto nėra vystymosi“, - sakė jis. Baigdamas pranešimą A. Navickas pridūrė, jog demokratiją, socialinį teisingumą turime išsikovoti patys.

Nutraukti derybas ir streikuoti

LŠDPS atstovė Aušra Krištapavičienė pakvietė nebūti vilkų ruja ir keisti klaidingą subordinacijos nuostatą – nepaklusti vadovaujančiam elitui. Ji pritarė A. Navicko kvietimui susivienyti.

Į dažną politikų klausimą, iš kur paimti lėšų švietimui, atsakė LŠDPS pirmininko pavaduotojas Vytautas  Silvanavičius: „Iš ten, kur jas, laikinai paimtas, buvote padėję“. Jo teigimu, derybos dėl šakos kolektyvinės sutarties laukiamo rezultato neduoda, todėl likęs tik vienas kelias - nutraukti derybas ir streikuoti.

LŠDPS Švenčionių rajono susivienijimo pirmininkė Snieguolė Veličkienė taip pat replikavo, jog gana verkšlenti ir pasakoti tai, kas visiems žinoma. „Atėjo laikas radikaliems žingsniams“, - teigė ji.

Labai šiltai buvo sutiktas kaip visada šmaikštus LŠĮPS pirmininko pavaduotojos Judytos Čejauskienės pranešimas „Viltys ir nusivylimai Lietuvos švietimo sistema“.

Vėliau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu kalbėjęs  V. Stundys dėl esamos švietimo situacijos kaltino dabartinę Vyriausybę, kad ši niekaip nesugebama apibrėžti valstybės raidos prioritetų. Seimo opozicijos atstovo teigimu, pinigų yra, tačiau už tai, kaip jie paskirstomi, atsakomybė tenka Vyriausybei.

Jo kolega Darbo partijos atstovas V.Bukauskas kritikavo prieš tai kalbėjusįjį dėl esą jau prasidėjusių rinkimų, kvietė susirinkusiuosius „jausti pagarbą“ parlamentiniam valstybės valdymui ir pagyrė profsąjungas už tai, kad ketinama „sulipti į vieną valtį“. Anot jo, profsąjungų susiskaldymą sėkmingai išnaudoja politikai siekdami jas sukiršinti.

Profsąjungų vienijimosi būtinybę pabrėžė ir LSA atstovas Jonas Mickus.

Vėliau susirinkusiesiems buvo perskaitytas kongreso manifesto projektas. Kadangi reikalavimus pasiūlyta keisti, manifesto tekstas per savaitę bus suderintas, tačiau pagrindinė jo nuostata išlieka: „Neįvykdžius bent vieno iš pateiktų reikalavimų, vadovaujantis LR Darbo kodekso X skyriaus nuostatomis, šalies švietimo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos pradės pasiruošimo švietimo šakos darbuotojų streikui procedūras“. 

Susiję straipsniai

Ugdymo politika 7972181562613669119

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item