JAV karo strategas: reikia naujos Baltijos šalių gynybos strategijos

Įsivaizduokite situaciją: Baltijos šalių pasienyje augant įtampai Kremlius nusprendžia peržengti NATO nubrėžtą raudonąją liniją – Rusijo...


Įsivaizduokite situaciją: Baltijos šalių pasienyje augant įtampai Kremlius nusprendžia peržengti NATO nubrėžtą raudonąją liniją – Rusijos tankų brigados iš neseniai atgaivintos 1-osios tankų armijos pajuda į Lietuvą. NATO susiskaldžiusi, skęsta ginčuose ir dvejonėse, ką daryti, bet iniciatyvos imasi amerikiečiai.

JAV pareigūnų nuolat lietuviams kartoti ir žodžiai „neabejokite mūsų ryžtu ginti jūsų šalį“ išsipildo Lietuvoje. Čia dislokuojamos 4 iš 32 JAV brigados kovinių grupių – tai standartinis ir šiuolaikinis, 4,5 tūkst. amerikiečių karių turintis vienetas. Tad Lietuva jaučiasi saugesnė ir pati spėja mobilizuoti 6 tūkst. karių – vieną brigadą su papildomais daliniais, kurie gina Vilnių.

Tačiau nutinka, regis, neįsivaizduojamas dalykas: kovine galia nusileidžiančios JAV brigados kovinės grupės sutriuškinamos vos per penkias dienas. Tai – ne šlapia rusų rašytojo, šovinistinio komiko išdžiuvusiu veidu ar tiesiog karinių forumų mėgėjų fantazija.

Tai – vienas scenarijų, kuriuos JAV Kongreso karinių reikalų komitetui pristatė vienas garsiausių dabartinės JAV karinės minties skleidėjų, atsargos pulkininkas Douglasas Macgregoras.

Paramos Baltijos šalims – per mažai

Šio revoliucines mintis skleidžiančio kariškio scenarijai pateikti metodiškai karinėse simuliacijose išanalizavus įvairiausius aspektus, o parengta studija analizuota Pentagone, o šią savaitę bus plačiau apsvarstyta Kongrese. Išties, Baltijos šalių gynyba vis dažniau tampa ne tik diskusijų, bet ir karinių simuliacijų objektu.

„Karas Baltijos šalyse – vienas realiausių scenarijų, su kuriais mums teks susidurti už Artimųjų Rytų“, – neslėpė vienas JAV Jungtinių štabų planuotojas.

D. Macgregoras dėmesio sulaukė neatsitiktinai. Jis yra Pirmojo Persijos įlankos karo veteranas, vadovavęs 2-ajam kavalerijos eskadronui, kuris per 23 minutes sutriuškino Irako šarvuotąją brigadą.

Vis dėlto šio karininko ir prestižinės Vest Pointo karo akademijos mokslų daktaro prieštaringos idėjos kelia savotišką sumaištį JAV karinėse pajėgose, kurios išgyvena didžiųjų reformų laikotarpį.

Nuo išsipūtusios 600 tūkst. karių armijos pamažu pereinama prie 450 tūkst. ar net 420 tūkst. armijos, o tai reiškia bazių uždarymą, dalinių naikinimą, mažinimą. O tai reiškia, kad tūkstančiai žmonių netenka darbo, buvusios divizijos susitraukia iki brigadų kovinių grupių.

Aukščiausia JAV karinė vadovybė skuba pabrėžti, kad „su mažiau galima padaryti daugiau“, jog kovinis pajėgumas nė kiek nesumažėja, o Baltijos šalių priemonės, tokios, kaip amerikiečių karių kuopų su „Stryker“ šarvuočiais dislokavimas, yra adekvačios, bet D. Macgregoras nesutinka.

„Šarvuočių „Stryker“ paradas nieko Maskvoje neapgaus. Rusai nedaro daug dalykų gerai, bet jie labai sėkmingai destabilizuodavo ar užkariaudavo kaimynines šalis nuo Petro Didžiojo laikų. O koks mūsų atsakymas? Mažas dalinys su šarvuotais sunkvežimiais“, – režė pulkininkas.

Pulkininko teigimu, JAV brigados kovinės grupės koncepcija yra neveiksminga, per daug gremėzdiška ir nepajėgi kariauti be itin rimtos logistinės paramos.

O turint omeny, kad Europoje JAV karių teliko vos 30 tūkst. iš 300 tūkst., tikėtis iš išlaidas visais būdais mažinantis Pentagonas galėtų staiga suteikti milžinišką paramą yra sunku.

D. Macgregoras negaili karčių žodžių pasenusiai JAV armijos ginkluotei, kuriai trūksta galios bei peikia vadovaujančius karininkus, kurių dauguma esą vadovaujasi siaurais asmeniniais interesais bei švaisto pinigus.

Būtent todėl 21 puslapio ataskaitoje abu scenarijai, kuriuose Lietuvą nuo besiveržiančių rusų ginančias JAV šarvuotąsias brigados kovines grupes ištinka liūdna baigtis.

„Tuomet, 1991-ųjų vasarį „73 Easting“ mūšyje pasiekėme triuškinamą pergalę. Jei ta Irako šarvuotoji brigada būtų geriau apmokyta ir ginkluota, pavyzdžiui kaip Rusijos, baigtis būtų buvusi kitokia. Kaktomuša susidūrus JAV ir Rusijos šarvuotiesiems daliniams amerikiečiai būtų nugalėti. Ne, „nugalėti“ – ne tas žodis. Tinkamas žodis būtų „sutriuškinti“, – teigė amerikietis.

Lietuvą sėkmingai gintų naujas dalinys

D. Macgregoras yra ne šiaip JAV armijos reformų kritikas, bet ir analitikas, per aštuonerius metus sukūręs ir pristatęs naujo dalinio – Žvalgomosios smogiamosios grupės struktūrą. Šis naujas dalinys būtų didesnis, turėtų 5,5 tūkst. karių, kuriems vadovautų generolas.

Tačiau naujasis dalinys būtų mobilesnis. Vietoje trijų įprastos brigados batalionų būtų keturi koviniai eskadronai, ugnies paramos, logistikos eskadronai ir nedidelis štabas. Pastarajame tarnautų mažiau štabo karininkų, o pats dalinys būtų pavadus tik aukščiausiai karinei vadovybei ir galėtų veikti nepriklausomai nuo procesus kartais apsunkinančių tarpinės grandies štabų įsakymų. Be to, naujajame dalinyje būtų visai kitos ginkluotės priemonės.

Jei standartinėje šarvuotoje brigados kovinėje grupėje yra išskirtinai amerikietiška ginkluotė – 87 tankai „Abrams“, 160 šarvuočių „Bradley“, tai naujajam daliniui D. Macgregoras siūlo kitose šalyse sukurtą techniką. Iš dalies dėl to, kad JAV jau ne vienerius metus nesiseka sukurti naujų šarvuočių bei savaeigės artilerijos priemonių, nors kūrimui išleistas ne vienas milijardas dolerių. Iš kitos pusės – užsienietiška technika kartais yra jau sukurta, geresnė ir lengvai įdiegiama.

Pirmiausiai siūloma atsisakyti kurą ryjančių tankų (per dvi dienas tankai gali išnaudoti pusę kuro atsargų), o juos pakeisti 350 vikšrinių vokiškų šarvuočių „Puma“, dalis kurių būtų ginkluoti tokiais pačiais, kaip ir tankų turimi 120 mm pabūklais. Likę būtų ginkluoti 30 mm pabūklais – tokiais pat, kokiais planuojama apginkluoti naujuosius Lietuvos kariuomenės šarvuočius.

D. Macgregoro teigimu, vokiškas šarvuotis „Puma“ yra vienas geriausių pasaulyje – turi puikią kovinę galią ir šarvus, gamybos liniją galima perkelti ir į JAV, o tokių šarvuočių kuro sąnaudos būtų gerokai mažesnės, nei tankų.

Be to, Žvalgomoji smogiamoji grupė taip pat turėtų ne šiuo metu naudojamus buksyruojamus pabūklus, o mobilių minosvaidžių sistemas AMOS bei mobilias salvinės raketines sistemas MLRS. Iš oro sausumos pajėgas remtų priskirti 12 kovinių atakos sraigtasparnių „Apache“ ir dvi dešimtys „savižudžių“ bepiločių orlaivių TARES, kurie taikinius gali naikinti iš už 200 km, prieš tai sukdami ratus ore. Visą dalinį nuo žemės dengtų mobilios vidutinio, 50 km nuotolio priešlėktuvinės sistemos NASAMS.

Visa tai leistų daliniui Lietuvoje išsiskleisti maždaug 100 km plote ir žaibiškai reaguoti į grėsmes iš visų pusių, o svarbiausia – Žvalgomoji smogiamoji grupė galėtų veikti nepriklausomai ir be papildomo logistinio aprūpinimo nuo dešimt dienų iki dviejų savaičių arba įveikti 1,8 tūkst. kilometrų atstumą be didesnio pasiruošimo.

Ekspertai neslepia, kad būtent greitis ir dienų išlošimas, stengiantis išsaugoti teritoriją, yra vieni svarbiausių elementų Baltijos šalių gynyboje. Galiausiai amerikiečių politikus vilioja ir tas D. Macgregoro argumentas, kad naujasis dalinys JAV biudžetui atsieitų mažiau nei dabartiniai.

D. Macgregoro teigimu, kituose dviejuose scenarijuose, kuriuose Lietuvą gynė naujosios Žvalgomosios smogiamosios grupės, net viena jų sustabdė rusų pajėgų puolimą, o dvi sugebėjo visiškai sutriuškinti puolančius rusus, net kai šie ir pranoko karių bei technikos skaičiumi.

Pamiršo, ką reiškia rimtas priešininkas

Žinoma, tokie radikalūs būdai reformuoti JAV karines pajėgas remiantis Baltijos šalių užpuolimo scenarijais kelia ne tik susižavėjimą, bet ir nepasitenkinimą.

„Macgregoras baugina armiją. Jo siūlymai pasitikti ateitį lengvesniems ir greitesniems kelia pyktį. Jis tarsi atėjo į zoologijos sodą ir tėškė gorilai per veidą“, – teigė vienas JAV Jungtinių štabų planuotojas.

Būtent D. Macgregoras 2001 m. siūlė tuometiniam JAV gynybos sekretoriui Davidui Rumsfeldui karinę operaciją Irake surengti minimaliomis sąnaudomis ir žaibiškai. Ir nors generolams nepatiko ši idėja, ji buvo iš dalies įgyvendinta, mat JAV Iraką įveikė žaibišku puolimu, o ne ilga karine kampanija.

„Jis yra rakštis subinėje, bet tai nereiškia, kad jis klysta. Rimti žmonės jį vertina rimtai“, – teigė brigados generolas Markas Kimmittas.

Tiesa, kitas garsus JAV kariškis, taip pat vienu intelektualiausių karininkų vadinamas generolas leitenantas H. R. McMasteris tikina, kad jo buvęs kolega ir tiesioginis vadas Irako karo metu, D. Macgregoras, neįvertina logistinio aprūpinimo iššūkių.

„Taip, tas jos naujas dalinys galės kautis be aprūpinimo savaitę ar dvi, o jei kautis teks ilgiau, kas tada? Jei užduotis bus ne vien laimėti mūšį, bet ir pasilikti ilgesniam laikui? Tam prireiks ir daugiau aprūpinimo ir daugiau karių“, – pabrėžė „73 Easting“ mūšyje 1991 m. taip pat dalyvavęs generolas H. R. McMasteris.

Tuo tarpu jo buvęs tiesioginis vadas D. Macgregoras atkerta, kad būtent tai ir yra viena bėdų priežastis – JAV pernelyg daug laiko ir dėmesio skyrė karams, kuriuose reikėjo „atstatyti šalį“, tuo pat metu pamiršdamos, ką reiškia kautis su vienodo ar panašaus pajėgumo priešininku.

Susiję straipsniai

Politika 3142107112233925975

Rašyti komentarą

  1. Čia aš matau porą "juodų arkliukų" - vienas juodas tiesiogine prasme, kitas - perkeltine. Taigi: a) kaip "raudonasis barakas" reaguotų į realų kacapstano išpuolį? b) kaip elgsis "Europos hiena", sumaištyje pamatę progą "išspręsti vilenščyznos ir kitų kresų klausimą"? Galiausiai, kaip elgsis bendra lenkyno/rasiejos penktoji kolona? Realiai tiek Maskva, tiek Varšuva gali matyti neblogą progą panaudoti juos saviems tikslams (o ir tarpusavyje bent tam kartui, tikėtina, susitartų) - o šita fauna noriai sutiks su abiejų pusių pasiūlymais. Aišku, klausimas b) kiltų tik tuo atveju, jei NATO pasirodytų besą impotentai (o atsižvelgiant į eurosajūzo valstybių-NATO narių "politines fizionomijas" bei Baltuosiuose rūmuose sėdintį fruktą, tai gana realu) - priešingu atveju lenkai bijotų šakotis - juk Lenkija tokį pravardę ne šiaip sau gavo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2015-11-10 20:47

      Belieka deja tik pritarti... Būklė trapi ir neaiški. Yra nuojauta kad per artimiausius 15 m rusija turėtų bandyti gelbėti nuo "fašizmo" Baltijos kraštus ,ar kurį vieną. O Šalčininkų rajonas turbūt būtų tarp nelaimės "prizininkų" :(

      Panaikinti
    2. Į klausimą (a) atsakymas vienareikšmiškas - "raudonasis" Barakas laikytųsi NATO sutarties ir pasiųstų karinę pagalbą kariais, ginkluote ir t.t. Europos "hiena" ko gero irgi būtų priversta gintis nuo Rusijos puolimo, nes kariniu požiūriu tam, kad sėkmingai būtų okupuotos Baltijos šalys, Lenkijos kariuomenę reikės užimti kuo nors kitu. Tad Baltijos šalių užpuolimą turėtų lydėti ir išpuolis prieš Lenkiją, kad suvaržytų Lenkijos kariuomenės veiksmus. O penktoji kolona tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje yra viena ir ta pati - Rusijos penktoji kolona, kuri veikia pilstydama benziną į potencialius nesantaikos židinius, iš kurių vienas potencialiai galėtų būti ir ginčas dėl tų nelemtų trijų raidžių. O kaip Tamstoms atrodo, kokio velnio tie lenkai taip užsispyrę laikosi tų trijų raidžių reikalavimo? Na, aš manau, kad tai ir yra vienos ir tos pačios (Rusijos) penktosios kolonos, kuri veikia vieningai ir suderintai abejose šalyse, darbas.
      P.S. Jei tų trijų raidžių nebūtų, tai beveik neabejotinai būtų rastas kitas potencialus nesantaikos židinys, tarkim, ekonominis-energetinis. Rusijai juk nesvarbus nesantaikos pobūdis, svarbu tik, kad būtų eskaluojama nesantaika.

      Panaikinti
    3. Ačiū už atsakymus. Mano galva, atsakymas į klausimą a) yra kiek optimistinis - atsižvelgdamas į bendrą tiek JAV, tiek Europos valstybių-NATO narių valdžios "spalvą" ir dabartines tendencijas, tikėčiausi bandymų "deeskaluoti konfliktą, naudojant diplomatines ir ekonomines priemones". Dėl b), aš Rusijos vietoj apskritai bent iš pradžių nesvarstyčiau karinės intervencijos į Lenkijos teritoriją klausimo, o diplomatiniais kanalais atlikčiau žvalgybą ir siekčiau susitarimo, viliodamas "kresų klausimu" - tada beliktų tikėtis, kad Lenkijos godulys nusvers baimę turėti ilgą sieną su Rusija. Nemanau, kad tokios viltys būtų visiškai nepagrįstos. Dėl penktosios kolonos - be abejo, jų veikla visiškai atitinka Rusijos interesus - bet nereikia pamiršti, kad ta penktoji kolona taip pat intensyviai ir agresyviai palaikoma ir iš Lenkijos pusės. Taigi, vėl - Rusijos interesai ir Lenkijos "kresų politika" kuo puikiausiai tarpusavyje dera. Čia vėl grįžtam prie Lenkijos godumo ir savisaugos instinkto pusiausvyros - akivaizdžiai pastarojo nenaudai.
      P.S. Jei pripažinsime, kad "penktoji kolona tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje yra viena ir ta pati - Rusijos penktoji kolona", tai reiškia, kad Rusijos penktoji kolona jau ilgai sėdi Lenkijos valdžioje - ir trauktis neketina. Dėl "Jei tų trijų raidžių nebūtų, tai beveik neabejotinai būtų rastas kitas potencialus nesantaikos židinys" visiškai sutinku - ir čia vėl tame nesantaikos eskalavime Rusijai net stengtis nereikia - Varšuvos palaikomi separatistai patys tuos nesantaikos židinius kurstys (raidės-asmenvardžiai-vietovardžiai-antra kalba-kultūrinė autonomija-draudimas lietuviams apsigyventi "liankų" valdomoje teritorijoje-politinė autonomija su teise prisijungti prie Lenkijos-Vilniaus priklausomybės klausimas), o lietuvių išdavikai teiks jiems visokeriopą pagalbą.

      Panaikinti
  2. Palaiminti taikdariai:
    jie bus vadinami Dievo vaikais. (Mt 5,9)

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item