Intelektualai ir NVO: kai kurių Seimo narių veikla kelią grėsmę Konstitucijoje įtvirtintoms moralinėms nuostatoms

Pastaruoju metu LR Seimo komitetuose yra svarstomas Seimo narių Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio  pateiktas dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502. Tačiau grupė Seimo narių (socialdemokratai   Juras Požela,  Rimantė Šalaševičiūtė,  Irena Šiaulienė, liberalai Eligijus Masiulis, Dalia Kuodytė ir kiti) 2015 m. lapkričio 19 d. skubos tvarka pateikė Seimui svarstyti Lietuvos respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektą  NR. VIII-1864, kuriuo siūloma pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo reglamentavimo tvarkos nustatymą patikėti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai. Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto autoriai teigia, kad pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, turi būti reglamentuojamas ne atskiru įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos įstatymų nustatyta tvarka.

Nepaisant to, jog Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektą Seimas po aštrių diskusijų balsavimu atmetė, išlieka tikimybė, kad pasikeitus sąlygoms (Seimo sudėčiai ir pan.) jis vėl bus teikiamas siekiant eliminuoti iš pagrindinių valstybės teisės aktų (šiuo atveju - Civilinio kodekso) fundamentalių LR Konstitucijos garantuojamų ir ginamų vertybių - žmogaus teisės į gyvybę, gyvybės apsaugos bei su tuo susijusių teisių - apsaugą.

Atkreipiame dėmesį, kad nevaisingumas, kaip liga ir jos gydymas, teisiniu požiūriu negali būti  tapatinamas su  pagalbiniu (dirbtiniu) apvaisinimu, nes tai nėra tapatūs dalykai.   Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas išvadose dėl Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto yra pažymėjęs, kad nevaisingumo  gydymas gali būti reglamentuojamas kompetentingos sveikatos apsaugos institucijos nustatyta tvarka.  O pagalbinis (dirbtinis)  apvaisinimas – tai specifinė ir ypatinga procedūra, kurios metu naudojamos žmogaus lytinės ląstelės ir pradedama nauja gyvybė.  Šios procedūros pasekmė ta, kad randasi nauja žmogiškoji gyvybė, kurios teisėmis  negali manipuliuoti jokia valstybės institucija, nes tai yra žmogaus ir su juo susijusių kitų asmenų teisių bei pareigų sritis. Be to, pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo metu gali būti naudojamos ne tik sutuoktinių ar partnerių lytinės ląstelės, o tai reiškia, kad ši procedūra teisiškai susijusi su pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtos žmogiškosios gyvybės kilmės - motinystės ir tėvystės nustatymu - bei kitais žmogaus teisių klausimais. Pabrėžiame, kad esminės žmogaus teisės ir laisvės negali būti reguliuojamos poįstatyminiais aktais, ministrų ar ministerijos tarnautojų potvarkiais.

Primename, kad minimas Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas  prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir  Konstitucinio Teismo išaiškinimui (2007 m. gegužės 5 d. nutarimas) bei 2004 m. liepos 8 d. EŽTT sprendimui byloje Vo prieš Prancūziją,  kadangi su žmogaus teisėmis ir laisvėmis susiję visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami poįstatyminiais teisės aktais.

Atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju metu padažnėjo Konstitucijai prieštaraujančių Seimo narių iniciatyvų, kurios kelia grėsmę esminėms žmogaus teisėms ir su jomis susijusioms etinėms ir moralinėms nuostatoms, įtvirtintoms Konstitucijoje. Tai mėginimai įteisinti eutanaziją, ankstyvąjį vaikų lytinį (seksualinį) švietimą ir kt. Taip pasireiškia kai kurių Seimo narių lengvabūdiškas požiūris į Konstitucijos ginamas vertybes. Nesiskaitoma nei su specialistų argumentuota nuomone, nei su visuomenės nuomone. Siekis išvengti visuomenei itin svarbią veiklą reglamentuoti įstatymais, tarp jų ir Konstitucija, ryškėja ir kitose su pamatinėmis vertybėmis susijusiose srityse, kaip teisė į teisingą teismą, visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus, kultūros ir gamtos paveldo kaip Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindo išsaugojimas ir t.t. Priimant svarbius sprendimus dažnai vengiama išsamių apklausų ir nuodugnios nepriklausomos ekspertizės.

Grupės Seimo narių LR Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto iniciatyva  eliminuoti žmogaus gyvybės atsiradimo reglamentavimą įstatymu tik patvirtina tam tikrų jėgų mėginimus fundamentalių  žmogaus teisių ir laisvių turinį  eliminuoti iš pagrindinių valstybės teisės aktų galimai turint materialų suinteresuotumą. Todėl manome, jog būtina ne tik aiškiai įvardyti iniciatyvų autorius, bet ir atskleisti jų tikruosius tikslus skelbiant apie tokioms programoms skiriamas įvairių fondų lėšas bei organizacijas, įmones ir asmenis, suinteresuotus šių lėšų įsisavinimu.

Pabrėžiame, kad joks materialinis interesas negali pateisinti fundamentalių konstitucinių visuomenės etinių ir moralinių normų griovimo, ypač prisidengiant iškreiptai suprantamomis žmogaus teisėmis, kurių apibrėžimai nedera su tarptautinėmis žmogaus teisių normomis ir  gamtos dėsniais.

Kviečiame Seimo narius būti itin atidžiais svarstant skubos tvarka teikiamus įstatymų projektus ir nepasiduoti manipuliacijoms žmogaus teisėmis, o visuomenę – stebėti politikų veiksmus ir atitinkamai juos įvertinti artėjančiuose LR Seimo rinkimuose.

Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų koalicijos atstovai:

Saulius Arlauskas (Kazimiero Simonavičiaus universiteto teisės filosofijos profesorius, mokslų daktaras), Rita Aleknaitė-Bieliauskienė (kultūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto profesorė), Gediminas Merkys (sociologas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras), Bronius Genzelis (habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Nepriklausomybės akto signataras), Vladas Kančauskas (skulptorius, dailininkas), Jūratė Markevičienė (kultūros antropologė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė), Birutė Obelenienė (profesorė, VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja), Alvydas Pauliukevičius (medicinos mokslų daktaras, profesorius), Vytautas Rubavičius (humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas), Krescensijus Stoškus (filosofas, humanitarinių mokslų daktaras).

Nevyriausybinės organizacijos:

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynimo paramos fondas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas.