13 kardinolų laiškas Popiežiui Pranciškui: Bažnyčios griūties grėsmė

Neseniai Romoje, Vatikane pasibaigė Sinodas, skirtas Šeimos ir Santuokos sakramento praktikos k...

Neseniai Romoje, Vatikane pasibaigė Sinodas, skirtas Šeimos ir Santuokos sakramento praktikos klausimams. Vienas svarbiausių svarstytų ir didelių prieštarų sulaukusių klausimų buvo šis: ar galima Šventąją komuniją suteikti antrą kartą civiliškai susituokusiems, tačiau išsiskyrusiems katalikams? Sinodo kardinolai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni už Apaštalų tikėjimo doktrinos neliečiamumą ir kartu už šventojo Jono Pauliaus II mokymo apie Santuokos sakramento praktiką (Apaštališkoji adhortacija FAMILIARIS CONSORTIO) puoselėjimą, kiti - už Apaštalų tikėjimo, o kartu ir šventojo Jono Pauliaus II mokymo keitimą.

Arche.lt jau skelbė Lenkijos vyskupų konferencijos prezidento kardinolo Stanislawo Gądeckio tvirtą tikėjimo liudijimą. Ir toliau ketiname skelbti kitų tikėjimo didžiavyrių liudijimus, tuo pačiu paneigiant ypač Lietuvoje lyg ir autoritetitingų vertintojų skelbiamą netiesą apie neva Sinodo tėvų tarpe vyravusį konsensusą dėl būtinybės keisti doktriną dėl „pastaracinio jautrumo“ - itin keistos, nei tikėjimo doktrina, nei artimo meilės praktika nepagrįstos, o tik į palaidumą ir nuolaidžiavimą mirtinai nuodėmei kviečiančios pažiūros.

Sinodo išvakarėse Popiežiui Pranciškui  buvo įteiktas laiškas, kuriame 13 kardinolų įspėja Popiežių dėl Bažnyčios griūties grėsmės, o taip pat išreiškia nuogastavimus dėl sensus fidei praktikai Bažnyčioje nederamos diktatoriškos įtakos Sinodo eigai.

Laišką pasirašė tokie artimi ir paties Popiežiaus į aukščiausias pareigas paskirti kardinolai kaip Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas Gerhardas L. Mülleris,  Dievogarbos ir sakramentų disciplinos prefektas kardinolas Robertas Sarah ir kiti.

Čia skelbiame laiško tekstą ir mūsų komentarą.

_________  


Jūsų Šventenybe,

Prasidedant Sinodui apie šeimą, ir trokšdami, kad jis vaisingai tarnautų Bažnyčiai ir Jūsų tarnystei, mes pagarbiai prašome Jus apsvarstyti eilę susirūpinimų, kuriuos girdėjome iš kitų Sinodo Tėvų, ir kuriais mes čia dalinamės.

Nors Sinodo parengiamasis dokumentas „Instrumentum laboris“ turi įstabių elementų, jame taip pat yra tam tikri skyriai, kurie reikalauja esminių apmąstymų ir perdarymų. Šiame dokumente Sinodui siūlomos naujos procedūros perteklingai įtakotų Sinodo svarstymų eigą ir patį galutinį Sinodo dokumentą. Atsižvelgiant į susirūpinimą, kurį mes jau girdėjome iš daugelio tėvų dėl įvairių probleminių skyrių, šis „Instrumentum laboris“ -  toks, koks jis yra - negali tinkamai tarnauti kaip vedantysis Sinodo tekstas ar galutinio dokumento pagrindas.

Nekurioms naujoms sinodinėms procedūroms trūksta atvirumo ir tikro kolegialumo. Anksčiau pasiūlymų siūlymo ir balsavimo dėl jų procesas tarnavo tikslams, kurie būdavo įvertinami atsižvelgiant į Sinodo Tėvų nuostatas. Teiginių siūlymų ir su jais susijusių diskusijų bei balsavimo nebuvimas atgraso atvirą dialogą ir apsiriboja diskusijomis tik mažose grupėse. Taigi svarbu, kad teiginių, už kuriuos balsuos viso Sinodo Tėvai, formavimas turėtų būti atkurtas. Balsavimas tik dėl galutinio dokumento yra jau per vėlyvas, kad dar būtų įmanoma išsamiai peržiūrėti tekstą bei atlikti rimtus pataisymus.

Be to, Sinodo Tėvų indėlio trūkumas, sudarant teksto redagavimo komiteto sudėtį sukėlė nemažą nerimą. Komiteto nariai buvo paskirti, o ne išrinkti, be konsultavimosi. Bet kas tokiame lygmenyje redaguojantis tekstą mažose grupėse turėtų būti išrinktas,o ne paskirtas.

Savo ruožtu, šie dalykai sukėlė susirūpinimą, kad naujoji tvarka nėra teisinga tradicinei Sinodo dvasiai ir tikslui. Neaišku, kodėl šie procedūriniai pakeitimai yra būtini. Daug tėvų ima jausti, kad naujas procesas yra skirtas palengvinti jau numatytų balsavimo rezultatų svarbiausiais ginčijamais klausimais, priėmimą.

Galiausiai ir galbūt svarbiausiai, įvairūs tėvai išreiškė susirūpinimą, kad Sinodas, skirtas spręsti gyvybiškus pastoracinius santuokos ir šeimos orumo klausimus, gali tapti dominuojamas teologinės-doktrininės nuostatos dėl Komunijos suteikimo išsiskyrusiems ir vėl civiliškai susituokusiems. Jei taip įvyks, tai neišvengiamai kils dar daugiau esminių klausimų apie tai, kaip Bažnyčia toliau turėtų aiškinti ir įgyvendinti Dievo Žodį, jos mokymus ir jos disciplinas [šiuolaikinės] kultūros pokyčių kontekste. Liberalių protestantų bažnyčių žlugimas modernioje eroje, ypač paskatintas joms atsisakius krikščioniškojo tikėjimo ir praktikos pagrindinių elementų vardan pastoracinio prisitaikymo, įspėja mus pačius Sinodo diskusijos eigoje. 

Jūsų Šventenybe, siūlome šias mintis ištikimybės dvasioje, ir dėkojame už priėmimą domėn.

Ištikimai Jūsų Jėzuje Kristuje

Gerhard L. Müller, Tikėjimo doktrinos kongregacijos (Vatikanas) prefektas (nuo 2012m.), anksčiau - Regensburgo (Vokietija) arkivyskupas.
Robert Sarah, Dievogarbos ir sakramentų disciplinos prefektas (nuo 2014 m.), anksčiau - Conakry (Gvinėja);
George Pell, Vatikano ekonomikos sekretoriato prefektas (nuo 2014 m.), anksčiau – Sidnėjaus (Australija) arkivyskupas;
Carlo Caffarra, Bolonijos (Italija) arkivyskupas, pirmasis Pontificalinio Jono Pauliau II Instituto šeimos ir santuokos studijoms prezidentas;
Thomas C. Collins, Toronto (Kanada) arkivyskupas;
Daniel N. Di Nardo, Galveston-Houston (JAV) arkivyskupas, JAV vyskupų konferencijos viceprezidentas;
Timothy M. Dolan, New Yorko (JAV) arkivyskupas;
Willem J. Eijk, Utrechto (Olandija) arkivyskupas;
Wilfrid Fox Napier, Durbano arkivyskupas (Pietų Afrika);
John Njue,  Nairobio (Kenija) arkivyskupas;                       
Norberto Rivera Carrera, Mechiko (Meksika);
Jorge L. Urosa Savino, Carakaso (Venesuela) arkivyskupas;
Elio Sgreccia, Pontifikalinės Gyvybės akademijos prezidentas – emeritas (Vatikanas).
__________

ARCHĖ komentaras. Kaip Laišką pasirašiusieji kardinolai ir mini (žr. aukščiau arche.lt pabraukta): „Liberalių protestantų bažnyčių žlugimas modernioje eroje, ypač paskatintas joms atsisakius krikščioniškojo tikėjimo ir praktikos pagrindinių elementų vardan pastoracinio prisitaikymo, įspėja mus pačius Sinodo diskusijos eigoje.“

Paprastai tariant, liberalios protestantiškos bažnyčios žlunga, nes išsižada Viešpaties Jėzaus Kristaus perduoto Apaštalų tikėjimo pamatų. Kaip akivaizdžiai parodo katalikų skaičiaus nykimo statistika konkrečiais atvejais, lygiai taip pat žlunga ir tos katalikų vyskupijos, kurios imasi tariamoje „Vatikano II Susirinkimo dvasioje“ pataikauti pasauliui, tuo pačiu atmetant pačią Vatikano II Susirinkimo Tėvų aiškiai surašytas nuostatas.

Stabdykime šį žlugimą savo tvirtu ir nepalenkiamu Apaštalų ir jų įpėdinių tikratikių vyskupų mums perduodamu tikėjimu.     


Susiję straipsniai

Religija 1760514723859637683

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2015-11-23 11:32

    Rimti kaltinimai manipuliaciniu sukčiavimu. Įprastų Pranciškaus gražbyliavimų apie nieką jau nebeužteks.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rimta ir situacija. Jei liberastija ten ir toliau taip kerosis, RKB išties gali ištikti dar vienas skilimas - tik paradoksiškai, šįkart atskiltų ne eretikai, bet NUO eretikų. :)

      Panaikinti
    2. Tai nebus RKB viduje jokio skilimo. Čia tiesiog šiaip, politkorekcijos virusas (kartu su leftizmo ideologija) popiežių Pranciškų apsėdo, ir viskas. Tai, ką žiniasklaida rašo apie tas dvi partijas RKB viduje, didžiąja dalimi tėra tos pačios žiniasklaidos sukurtas blefas. Tai blefas pirmiausia todėl, kad vyskupų Sinodai (skirtingai nei visuotiniai vyskupų susirinkimai) neturi jokios sprendžiamosios galios ir veikia visiškai ne taip, kaip veikia valstybių parlamentai. Antra, pats RKB popiežius vienas jokiu būdu negali priimti jokių dogminių pakeitimų, tad ir komunijos vien tik civiliškai susituokusiems ar gėjišką gyvenimo būdą gyvenantiems katalikams vienašališkai duoti irgi negali. Žinoma, už popiežių (juolab, kad šis popiežius yra leftistinių pažiūrų) ir kitus vyskupus melstis reikia, bet kartu reikia ir pasitikėti Dievu, kad Jis neleis nukrypti savo Bažnyčiai nuo Kristaus nurodyto kelio.

      Panaikinti
    3. Panašu, kad ne jį vieną apsėdo - bet net ir tokiu atveju jau būtų pakankamai blogai. Iš to, ką skaitau čia, nepanašu, kad ten Vatikane - "vienybė ir brolybė", o tik masinės dezinformacijos priemonės burbulą pučia. Man labiau panašu į neobolševikinio viruso plitimą vienoje grupėje - ir kitos grupės pastangas užkirsti tam kelią. Natūralu, kad takoskyra tarp tų dviejų grupių tik didės. Labai blogai, kad užkrėstoji grupė - valdžioje. Vienas popiežius dogminių sprendimų priimti gal ir negali, bet savo "chebrą" surinkti ir kitiems spaudimą daryti - dar ir kaip gali. Ir nevertėtų taip nuvertinti KRB "grietinėlės" - net "rekomendacinio pobūdžio" Sinodo sprendimai ir popiežiaus pasisakymai turės didžiulės įtakos. Užtenka pasižiūrėti, kokios įtakos mūsų valdžiai turi rekomendacinio pobūdžio eurosajūzo parėdymai. ;)
      O dėl meldimosi - teko girdėti pasakymą: "Dievu pasikliauk - bet ir pats nežiopsok", tad džiaugiuosi, kad RKB yra šventikų, kurie NE TIK meldžiasi, bet ir KOVOJA.

      Panaikinti
    4. "NE TIK meldžiasi, bet ir KOVOJA". Na jau, malda kaip tik yra vienas iš geriausių ginklų - "daug gali karšta teisiojo malda". Galima kovoti ir malda, ir kitokiais ginklais. Šiaip, žinot, ima kažkokia piktdžiuga, kai pagalvoji apie skilimą. Galėtų tradicionalistai susivienyti su lefebristais, išsirinkti TIKRĄ popiežių, o modernistai su protestantais ir taip galutinai išsigimtų besiskaidydami, nes skilinėti verčia bendros doktrinos nebuvimas. Jau tiek daėdė tos bergždžios permainos ir visokio plauko "atsinaujinimai", ne tas žodis.

      Panaikinti
    5. Tradicionalistai kaip tik šito padaryti ir negali. Kitaip jie būtų ne tradicionalistai, o kažkas kitas. :) Iš kitos pusės žiūrint, o kodėl lefebristai negalėtų susivienyti su RKB ir tokiu būdu sustiprinti tradicionalistų pajėgas Bažnyčios viduje. :)

      Panaikinti
  2. Tiems kurie kalba apie "Blefą" ir "Sinodą neturintį galią." Užtat KGB ten Vatikane turi visą galią, netgi kontroliuoja Vatikano žiniasklaidą ir skirstymus. Lietuviškų Vatikano Radijo laidų vedėją mon. Vytautą Kazlauską atleido Maskvos KGB per LTSR KGB 5 skyriaus viršininką Karinauską ir skyrė nieko kaip ir skaitytojai "nenutuokiantį" kas vyksta Vatikane kun. A.A. Kunigas pasidomėjo atleidimo mon. V. Kazlausko priežastį ir rado KGB dokumentą, kuris ir laidojant mon. V. Kazlauską jau buvo viešai paskelbtas. Šėtonas siautėja po Vatikaną. Kviečiamas naujas kandidatas kunigas į Vatikano "irštvą" kalbėti tik Rožančiaus maldas -atsisakė. Ačiū PATRIA, kad spausdinate reikalingą tikintiesiems informaciją, nes Lietuvos "katalikiškoje" spaudoje to nerandame. Su pagarba Antanas.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item