Vysk. Jonas Kauneckas: lenkų kunigo prisipažinimas - propaganda

Dieną prieš praėjusį sekmadienį prasidėjusio Vyskupų sinodo generalinę asamblėją Bažnyčią sudrebino skandalas - vienas lenkų kunigas viešai pareiškė esąs homoseksualus ir Vatikaną apkaltino homofobija. Apie tai, kokį spaudimą patiria Bažnyčia, kalbamės su Panevėžio vyskupu emeritu Jonu Kaunecku.

- Kodėl Bažnyčią toks skandalas pasiekė dieną prieš sinodą ir ko siekiama minėtu kunigo pareiškimu, kad jis - netradicinės orientacijos?

- Tai padaryta specialiai, siekiant pareklamuoti netradicinės orientacijos asmenis. Jei toks žmogus pajunta, kad turi kokių nors nukrypimų, tai jis tyliai išeina ir tiek, o minėtas atvejis - reklama, siekis atkreipti Bažnyčios dėmesį. Šventajame Rašte parašyta, kad šeimą sudaro vyras ir moteris, todėl Bažnyčia niekada neleis homoseksualams tuoktis. Bažnyčia niekada nekeis to, kas parašyta Šventajame Rašte. Tos pačios lyties asmenys negali turėti vaikų, todėl čia nebus šeima.

- Minėto lenkų kunigo pasireklamavimas apie lytinę orientaciją daugumos suprantamas, kad jis užsiiminėja seksu. Kodėl žmonėms apskritai turėtų rūpėti jo orientacija, jei kunigas duoda celibato įžadus?

- Celibatas tą ir reiškia, kad asmuo neturės jokių lytinių santykių. Net neapibrėžiama, ar kitos lyties, ar tos pačios. Jeigu tai pažeidžiama, tai pažeidžiamas vienas pagrindinių celibato principų.

- Minėtas lenkų kunigas pareiškė, kad Bažnyčioje didžioji dauguma kunigų - netradicinės orientacijos.

- Tai tik dar kartą įrodo, kad šis pareiškimas suorganizuotas propagandos tikslais. Nei tas kunigas tyrė, nei jis žino, kas sudaro kunigų daugumą. Panašių provokacijų Bažnyčia jau patyrė, Šveicarijoje yra buvę, kad klebonas prieš visą parapiją parodė savo draugą, pasakė, kad va čia mano vyras. Ir tokių dalykų būna.

- Pasaulio žiniasklaidoje popiežius Pranciškus pateikiamas kaip labai tolerantiškas tos pačios lyties asmenų atžvilgiu, ar tai nereiškia, kad Bažnyčios požiūris liberalės?

- Popiežius pasakė aiškiai: kas aš toks, kad teisčiau juos, tik Dievas teisia. Jeigu žmogus yra netradicinės orientacijos, bet jis nepasiduoda savo potraukiams, tai niekas jo negali smerkti. Jeigu jis pasiduoda, jeigu tai yra žinoma, tada smerkiama.

Bažnyčia patiria spaudimą dėl tokių žmonių. Pavyzdžiui, Anglikonų bažnyčioje jau yra net vyskupų, pasiskelbusių homoseksualais, tačiau čia ne katalikų, katalikai griežtai laikosi Šventojo Rašto mokymo. Gali būti, kad Katalikų Bažnyčioje kunigas ar vyskupas yra homoseksualus, tačiau jei jis to nepraktikuoja, jei niekas to nežino, jis sąžinėje kovoja su tuo, tai, kaip minėjau, niekas negali jo smerkti. Už sąžinės dalykus Bažnyčia niekada nesmerks.

- Praėjusį sekmadienį prasidėjusiame Vyskupų sinode daugiausia dėmesio bus skiriama šeimos klausimams: meilei tarp vyro ir moters, vaikams, vienatvės klausimui. Kokie dabartiniai šeimos institucijos išbandymai?

- Pasaulyje daugiau kaip pusė santuokų griūva, tai, aišku, čia nėra laimė, kai reikia kito ar kitos ieškoti, likti auginti vienai, vienam vaikus. Šiame sinode ypač daug dėmesio bus skiriama vaikams, nes labiausiai dėl skyrybų kenčia vaikai.

- Ar gali išsiskyrusios poros kada nors tikėtis, kad antrąją santuoką palaimins Bažnyčia?

- Nemanau. Bažnyčia tik santuokos anuliacijos procedūrą palengvins, nebereikės antros instancijos teismo, gali pats vyskupas nuspręsti, jei padėtis smulkiai apibūdinama. Tačiau čia matau pavojus, juk žmogus gali ir meluoti, kaip ten iš tikrųjų dėl santuokos buvo. Juk kunigas ne Dievas - neįlįsi į žmogaus vidų. Gali Bažnyčiai, visuomenei pameluoti, tačiau Dievui nepameluosi.