Sigitas Birgelis. Grįžta traukinys

Po dvejų metų pertraukos į Lietuvą (per Trakiškes) vėl važiuos traukinys „Hańcza“. Jis sujungs senąją Lenkijos sostinę Krokuvą su Mockav...


Po dvejų metų pertraukos į Lietuvą (per Trakiškes) vėl važiuos traukinys „Hańcza“. Jis sujungs senąją Lenkijos sostinę Krokuvą su Mockava – nedidele gyvenviete prie pat Lenkijos ir Lietuvos sienos. (Ši vietovė mums artima ir todėl, kad ji priklausė Punsko parapijai ir minima jos kaimų sąrašuose nuo 1744 m.)

Naujame Lenkijos traukinių tvarkaraštyje, kuris įsigalios š. m. gruodžio viduryje, numatyta, kad iš Krokuvos (per Varšuvą, Balstogę, Suvalkus, Trakiškes) bus galima pasiekti Kauną (persėdant vieną kartą) bei Vilnių (persėdant du kartus).

Nors Lietuva neseniai nutiesė 100 km geležinkelio atkarpą („Rail Baltica“) ir nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno yra europinių standartų bėgiai (traukiniai šiuo ruožu gali važiuoti 110 km per valandą greičiu), „Hańcza“ traukinys Lietuvoje baigs savo maršrutą ne Kaune, net ne Šeštokuose, kaip buvo prieš dvejus metus, bet beveik plyname lauke, mažytėlėje Mockavos stotyje. Kodėl? Neaišku. Gal tai ideologinis, politinis ar ekonominis sprendimas, bet tikrai ne grindžiamas techninėmis kliūtimis.

Tikimasi (ir labai reikėtų), kad bent vienas regioninės reikšmės traukinys sujungs Balstogę ir Kauną. Beje, tokio naujame Lenkijos traukinių tvarkaraštyje nėra.

Lenkijos ir Lietuvos valstybių tarpusavio santykiai nėra patys geriausi. Žinia. Lietuvos ir Lenkijos infrastruktūriniai, komunikaciniai ryšiai labai blogi. Lenkijoje nedaug kas daroma, kad padėtis pagerėtų, ir vargu ar vienas traukinys ką nors pakeis. Gal tai bus tik mažytis žingsnelis gera linkme. Bet nuo kažko reikia pradėti.

„Apie Lietuvą, mano Dieve, žinau ne ką daugiau nei apie Kiniją“, – rašė Adomas Mickevičius „Vėlinėse“. Šie abiejų valstybių poeto užrašyti žodžiai lenkų visuomenėje aktualumo neprarado ir šiandien. Lenkijos žiniasklaida apie Lietuvą užsimena neretai tik „skriaudžiamų“ Lietuvos lenkų kontekste. Varšuvos propaganda tampa ypač opi artėjant rinkimams. Sunku optimistiškiau žvelgti į ateitį, kai trumpalaikiai tikslai nustelbia esminius, kai juose tiek daug ideologizavimo, žiūrėjimo per siaurą prizmę, savanaudiškumo, tik savo interesų paisymo.

Vilnių ar Kauną iš Varšuvos nesunkiai galima pasiekti autobusais. Jie išvyksta beveik kiekvieną naktį. Bilietai palyginti nebrangūs, kainuoja tiek kiek iš Suvalkų į Varšuvą ar iš Varšuvos į Krokuvą. Kita vertus, labai trūksta regioninių ryšių su Lietuvos miestais Marijampole, Alytumi, Druskininkais.

Keista, bet Lenkijos komunikaciniai ryšiai su Lukašenkos valdoma Baltarusija (nors reikalingos vizos, galioja Šengeno erdvės sienų kirtimo režimas) yra kur kas geresni nei su Lietuva. Iš Balstogės kas 2–3 valandas vyksta koks nors autobusas ar traukinys.

Lengviausia, atrodo, iš Lenkijos pasiekti Lietuvą lengvuoju automobiliu. Beje, keliai nėra geriausi. Apie „Via Baltica“ tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje daugiau kalbama, negu kas nors daroma ta linkme. Kita vertus, gerai būtų turėti ne tik greitkelį, kuriuo galima važiuoti 100 km per valandą greičiu, bet ir autostradą.

Prieš keletą metų teko lankytis Juodkalnijoje, važiuoti naujai nutiestais puikiais greitkeliais, gražiomis autostradomis. Tik kelias į Albaniją išsiskyrė iš kitų. Tai buvo duobėtas, sunkiai pravažiuojamas žvyrkelis. Kodėl? Atsakymas pasirodė labai paprastas: Juodkalnija tokiu būdu boikotuoja Albaniją. Ji nesuinteresuota ryšių su šia valstybe plėtojimu, nenori, kad ta linkme plauktų turistų srautai.

Susiję

Užsienio politika 1166334054530075018
item