Šeimos politikos stebėsena (2015 m. ruduo)

Su skaitytojais dalinamės Laisvos visuomenės instituto atliktos šeimai aktualių teisėkūros procesų stebėsenos turiniu. Šį dokumentą ...


Su skaitytojais dalinamės Laisvos visuomenės instituto atliktos šeimai aktualių teisėkūros procesų stebėsenos turiniu.

Šį dokumentą sudaro dvi dalys: „Teigiami poslinkiai ir galimybės“ bei „Pavojai ir iššūkiai“.

TEIGIAMI POSLINKIAI IR GALIMYBĖS

Spalio pradžioje prigimtinės šeimos draugus pasiekė gera žinia, kad Seimas nepritarė Teisingumo ministerijos parengtiems įstatymų paketams, kuriais būtų susilpnintas šeimos institutas.

Teisingumo ministras J. Bernatonis spalio 13 d. pristatė Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pakeitimus, kurie reguliuotų bendrą vyro ir moters gyvenimą, kai jie nėra įregistravę santuokos – partnerystę pagal įstatymą (balsavimo rezultatus galite pamatyti ČIA). Taip pat jis teikė siūlymą leisti santuoką nutraukti supaprastinta, notarine tvarka (balsavimo rezultatus galite pamatyti ČIA). Abu paketai buvo grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Be to, parlamentarai nubalsavo už partnerystės sąvokos išbraukimą iš Civilinio kodekso, kad išspręstų dėl jos kylančias teisines problemas. Trumpai tariant, spalio 13 d. buvo žengti keli nedideli, bet svarbūs žingsniai šeimos instituto išsaugojimo, o ne griovimo linkme.  Ta proga norime padėkoti visiems pasirašiusiems peticiją prieš partnerystės įteisinimą Lietuvoje ir paprašiusius tai padaryti savo artimųjų.

Savo eilės Seimo darbuose laukia ir Konstitucijos pataisa, kurioje aiškiai numatyta, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, taip pat šeima kyla iš motinystės ir tėvystės; valstybė saugo ir globoja santuoką. Priėmus šią pataisą, būtų lengviau vykdyti susituokusių šeimų palaikymo programas. Nors pataisą pasirašė net 106 Seimo nariai, daugiau nei metus ji yra „užstrigusi“ Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuriam vadovauja socialdemokratas Julius Sabatauskas.  LVI drauge su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis neketina leisti ponui J. Sabatauskui ramiai sabotuoti šios itin svarbios Konstitucijos pataisos priėmimo ir artimoje ateityje sudarys Jums galimybę priminti komiteto nariams apie jų pareigas.

PAVOJAI IR IŠŠŪKIAI

Nepaisant to, kad parlamentarai nepritarė Teisingumo ministerijos siūlymams įteisinti partnerystę pagal įstatymą ir supaprastintą santuokos nutraukimo tvarką, nekyla abejonių, kad abu įstatymo paketai, juos „patobulinus“, vėl bus bandomi prastumti Seime.

Kaip jau esame minėję, esminis partnerystės ir santuokos skirtumas yra tas, kad partnerystė supaprastina išsiskyrimo galimybę, taip destabilizuodama šeimos institutą. Negana to, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą byloje Vallianatos and Others v. Greece (2013), partnerystės tik tarp vyro ir moters įteisinimą EŽTT pripažintu diskriminaciniu bei priverstų Lietuvos valstybę koreguoti teisės aktus taip, kad šeimos statusas būtų suteiktas ir tos pačios lyties asmenų poroms. Pagal EŽTT praktiką įteisinusi homoseksualių asmenų partnerystę, Lietuva greitai privalės suteikti partnerystę sudariusiems tos pačios lyties asmenims teisę įsivaikinti vaikus. Atsiejus šeimos institutą nuo lyčių papildomumo ir jų sąjungos nukreiptumo į gyvybės pradėjimą, nebeliks principinių kliūčių šeima pripažinti ir kitokias žmogaus prigimčiai prieštaraujančias bendro gyvenimo formas (pvz., polimoriją – sąjungą tarp daugiau nei dviejų suaugusių asmenų).

Teisingumo ministerijos siūlytos Partnerystės pagal įstatymą įteisinimas taip pat reikštų, kad valstybė prievarta pripažintų bendrai gyvenančius asmenis šeimos nariais ir nustatytų jiems atitinkamas teisines pareigas, net jeigu sugyventiniai nebūtų viešai išreiškę valios tapti šeima. Tokia situacija paneigtų žmogaus laisvo apsisprendimo principą, kuris yra pamatinis vyrui ir moteriai prisiimant santuokinius įsipareigojimus vienas kito atžvilgiu. LVI atidžiai stebės „patobulinto“ ministerijos įstatymo projekto turinį ir sudarys Jums galimybę priminti politikams savo nuomonę partnerystės klausimu.

Kitas pavojus šeimai kyla iš Seimo narės Aušrinės M. Pavilionienės siūlymo į Lygių galimybių įstatymą įtraukti draudimą diskriminuoti dėl šeimyninės padėties ir dėl lytinės orientacijos. Jei šis pasiūlymas būtų priimtas, neteisėtu taptų bet koks skirtingas susituokusių ir „susidėjusių“ asmenų traktavimas. Tai santuokos institutą paverstu tik mažai ką lemiančiu formalumu.

Atskiras iššūkių šeimai „rinkinys“ slypi šiuo metu Seimo komitetuose svarstomame Vyriausybės pateiktame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) projekte.  Likdama ištikima savo prioritetams Seimo narė A. M. Pavilionienė pateikė VTAPĮ projektui pasiūlymą įtraukti draudimą diskriminuoti lytinės orientacijos pagrindu. Tokios nuostatos priėmimas ateityje sudarytų prielaidas leisti tos pačios lyties poroms įsivaikinti vaikus. Siekdamas užkirsti kelią tokiai galimybei, Seimo narys Rimantas J. Dagys siūlo pakeisti galiojantį VTAPĮ, į jį įtraukiant principą, kad kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kylančią iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo

Įdomu, kad VTAPĮ projektas kalba apie vaiką kaip „savarankišką teisės subjektą“, nors ir taip  visi teisės aktai žmogų yra gina, kaip teisės subjektą.  Taigi papildomas “savarankiškumo” kriterijus vaiko atžvilgiu yra perteklinis ir neatitinkantis tikrovės. Juk dėl amžiaus ir išsivystymo lygio vaikas nebūtinai yra savarankiškas,  dažnai – netgi labai priklausomas nuo tėvų, šeimos. Neaišku, kodėl valstybė siekia vaikus paskelbti savarankiškais – nuo savo šeimų nepriklausomais individais.

Gali būti tokios pastangos susijusios su VTAPĮ projekte paminama konstitucine tėvų teise ugdyti vaikus pagal savo vertybes ir įsitikinimus, bet primetama konkrečia ugdymo sistema (pozityviąja socializacija). Įstatymo projektu siekiama neproporcingai išplėsti smurto sąvoką, o tai gali sudaryti sąlygas valstybės institucijoms kištis į šeimos privatų gyvenimą, riboti tėvų teises auklėjant savo vaikus, net ir tuomet, kai vaikui negresia reali žala. Šis įstatymo projekto aspektas kelia susirūpinimą dar ir dėl to, kad kitomis projekto nuostatomis yra skatinami anoniminiai skundai.

Įvairiose valstybėse panašios šeimą griaunančios teisėkūros iniciatyvos (nukreiptos į šeimos instituto silpninimą, tos pačios lyties asmenų partnerystės/santuokos įteisinimą, diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu draudimą ir leidimą vienalytėms poroms įsivaikinti vaikus), paprastai grindžiamos “moksliniais” argumentais, kad vaikams jų tėvų lytis neturi esminės reikšmės. Tačiau iš tiesų yra nutylima kita pusė, kuri rodo, kad vienalytėse “šeimose” augantys vaikai patiria emocinę ir psichologinę žalą, kad plačiai išgarsinti “moksliniai” tyrimai neatitinka jiems keliamų metodologinių kriterijų, o jų metu padarytos išvados yra tragiškai klaidingos.

Susiję straipsniai

Šeimos politika 8580984737768015418

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item