Dalius Stancikas. Du teisingumai

Bernardinai.lt, E.Levin nuotrauka

Kai manęs klausia, ar dar nepabodo rašyti apie pasenusią ir niekam nebeįdomią Garliavos tragediją, atsakau: „šia tema sunku rašyti, ji slegia, norėtųsi jos išvengti, bet ji, deja, dar nesibaigė. Tad tylėti negalima, ypač kai už tylos uždangos teisiami nuskriaustieji.“

Ši byla nepasibaigusi ne tik todėl, kad mergaitė ir jos motina tebesaugomos nuo visuomenės, kad iki šiol nė vienos pusės neįtikina neįtikėtinos D. Kedžio ir A. Ūso mirtys, bet ir todėl, kad niekas iki šiol nenubaustas už perteklinį jėgos naudojimą prieš beginklius, dorus žmones, susirinkusius Garliavos Klonio gatvėje dėl nesavanaudiškų, humanistinių motyvų.

Šiuo metu Vokietijoje vykstantis teismo procesas dėl agresyvaus policininkų elgesio suteikia vilties, kad kada nors panašiose bylose teisingumo bus galima sulaukti ir Lietuvoje: abi valstybės juk yra toje pačioje politinėje ir teisinėje erdvėje – Europos Sąjungoje.

Vokietija. 2010 metų rugsėjo 30 dieną Vokietijoje kai kas vadina „juoduoju ketvirtadieniu“. Tądien Štutgarte buvo surengta protesto akcija prieš geležinkelio stoties „Stutgart 21“ statybų projektą. Protestuotojai, tarp kurių būta nemažai senjorų ir moksleivių, didelėmis policijos pajėgomis buvo šiurkščiai išvaikyti, panaudojant  vandens patranką  ir pipirines dujas. Ne vienas mitinguotojas sužeistas, pagyvenusio vyriškio nuotrauka, kuriam vandens patranka stipriai sužalojo akis, internetu apkeliavo visą Europą – jis beveik prarado regėjimą.

Juodasis ketvirtadienis Vokietijoje, Štutgartas, 2010 m. rugsėjo 30 d.

Tačiau tuomet valdžia bei dalis piliečių pateisino policijos veiksmus, neva protestuotojai nepakluso teisėtiems policijos reikalavimams. Visgi po penkerių metų dėl „juodojo ketvirtadienio“ prieš vokiškąją Temidę stojo du policininkai.

Teismo metu paviešinta pačių policininkų filmuota vaizdo medžiaga iliustruoja agresyvų tvarkos sergėtojų elgesį. Joje matyti, kaip vandens čiurkšle nusitaikyta į žmogaus galvą, nors pagal policijos patvirtintas vandens patrankų naudojimo  nuostatas draudžiama  taikyti tiesiai į galvą. Vaizdo siužete matyti, kad dujos jaunuoliams purškiamos iš labai artimo atstumo, nors kategoriškai draudžiama purkšti pipirines dujas arčiau nei 1–2 metrų atstumu. Vaizdo  medžiaga taip pat atskleidžia dviejų policininkų pokalbį operacijos metu: girdimas nurodymas papurkšti  dujų policininkui ant pirštinės, o po to šia pirštine patrinti protestuotojui veidą.

Kaip rašo žurnalas „Stern“, 41-ų ir 48-erių metų amžiaus policijos pareigūnai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad, būdami šios operacijos vadai, panaudojo perteklinę jėgą, taip sužalodami žmones. Teisme liudyti pakviesta 30 asmenų, tarp kurių ir buvęs Baden-Württembergo žemės ministras pirmininkas.

Lietuva. 2012 gegužės 17-oji, kai Garliavoje užlaužtomis kojomis iš gimtų namų buvo išnešta klykianti mergaitė, prieš tai šimtams policininkų drastiškai pašalinus kliūtis – beginklius protestuotojus (liudininkus), daliai lietuvių ji tapo „gėdos diena“, o daliai - valstybės stiprumo įrodymu. Pagaliau valstybė parodė turinti valią – taip policijos veiksmais Garliavoje džiaugėsi buvęs valstybės atstovas Vatikane Vytautas Ališauskas. Vykdant teismo sprendimą buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką, buvo nepagrįstai žalojami žmonės, žeminamas jų orumas, su jais žiauriai elgiamasi – taip valdžios ir policijos veiksmus Garliavoje įvertino žymūs teisininkai ir žmogaus teisių gynėjai, tarp jų ir trys Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai Kazimieras Motieka, Narcizas Rasimas ir Zita Šličytė.

Pernai rinkimų debatų metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokį policijos elgesį įvertino kaip teisėsaugos dėmę: „Perteklinis jėgos panaudojimas Garliavos istorijoje buvo dėmė mūsų teisėsaugos institucijoms ir policijai, nes matėme, kad ir žmonės buvo gąsdinami, ir mergaitė buvo perduota motinai su pertekliniu jėgos panaudojimu. Nereikėjo 240 policininkų prieš žmones naudoti, negalima pries žmones naudoti perteklinės jėgos. Čia pamoka visiems, kad taip elgtis negalima.“

Policijos smurtas Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d.

Deja, dėmė neišplauta, ja susitepusieji tos pačios Prezidentės kažkodėl pakylėti karjeros laiptais: buvęs generalinis policijos komisaras S. Skvernelis paskirtas vidaus reikalų ministru, Garliavos operacijos vadovas R. Požėla – Pasienio apsaugos tarnybos vadu ir t. t. Paaukštinti net inspektoriai, su pasimėgavimu demonstravę savo jėgą: kovinių imtynių veiksmu K. Dudėnas buvo partrenktas ant žemės, po to šautuvo buože daužytas į tarpukojį – savaitę gydėsi ligoninėje; besimeldžianti E. Matjošaitienė, net ir perspėjus, kad yra nėščia, parversta ir į policijos mašiną vilkta žeme (E. Matjošaitienę bloškęs policininkas dar pasišaipė, kad dabar turėsianti vienu vaiku mažiau); tiesiai į veidą purkštos dujos paaugliams ir suaugusiesiems, tarp jų ir dviem neįgaliems vyrams – vieną inkstą turinčiam dailininkui R. Radišauskui ir tik vieną ranką turinčiam Vyčio kryžiaus ordininkui, buvusiam disidentui ir Seimo nariui A. Petrusevičiui (A. Petrusevičiui purškęs dujas policininkas sušuko: seni, kol dar gyvas, dink iš čia); vėliau dujomis apakintas R. Radišauskas parmestas ant žemės ir spardytas kojomis – ilgai besigydžiusį žaizdas R. Radišauską ištiko insultas, buvo paralyžiuota pusė kūno; fotomeninkas J. Valiušaitis laikytas tol kameroje, kol vos nemirė nuo diabeto – išgelbėjo tik greitoji pagalba; režisierei N. Karpuškaitei-Akelaitienei naudotas elektrošokas, o dujomis apsvaiginti nepilnamečiai nuvežti į areštinę ir, nepranešus nei Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nei tėvams, ten pralaikyti keturias valandas. Suimti buvo net vaikai, ant grindinio kreidele rašantys žodį TIESOS (po sulaikymo vienam iš jų paklausus, ar gali pasitarti su advokatu, šis buvo žaibiškai įgrūstas į mašinos galą už grotų, kur vežiojami šunys – tokios nūnai Lietuvoje vaikų teisės)... 

Pagal Lietuvos Policijos veiklos įstatymą policija prievartą, galinčią sukelti kūno sužalojimų, gali naudoti tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Draudžiama panaudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai ar nepilnamečiai. Apie pareigūno panaudotą prievartą, sukėlusią asmens sužeidimą, nedelsiant informuojamas prokuroras.

Deja, Prezidentės naujai paskirti vidaus reikalų ministrai, atstovaujantys partijai su gražiu pavadinimu „Tvarka ir teisingumas“, nei informavo prokurorus apie policijos sužalotus asmenis, nei panoro sąžiningai ištirti savo pavaldinių veiksmus. Priešingai nei Vokietijoje, Lietuvos Prezidentės paskirto generalinio prokuroro D. Valio reformuojamoje Prokuratūroje taip ir neatsirado nė vieno prokuroro, kuris įžvelgtų policininkų nusižengimus ar Prezidentės paminėtas policijos dėmes – viskas teisėta ir teisinga. Užtat labai noriai prokurorai į nusikaltėlių suolus susodino pačius nukentėjusiuosius: jie dešimtimis nuteisti arba dar teisiami kaip nusikaltę valstybei, jos tvarkai ir jos teisingumui.  

Prieš kelias savaites už šmeižtą nuteista net habilituota biomedicinos mokslų daktarė, garsi onkologė ir chirurgė Laima Bloznelytė–Plėšnienė, ypatingo garbingumo pilietė, kuri paklusdama sąžinės balsui negalėjo nutylėti, kad į jos  darbo kabinetą buvo užsukę žmonės, labai panašūs į Garliavos tragedijos veikėjus: į seseris L. Stankūnaitę ir V. Naruševičienę bei mergaitės tvirkinimu kaltintą A. Ūsą  – daktarės prašyta pašalinti vyndėmę nuo vyriškio lytinio organo. Straipsnyje „Anomalija“ rašiau, kad visoje bylos medžiagoje nebuvo jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog profesorė L. Bloznelytė-Plėšnienė turėjo bent menkiausią pretekstą apšmeižti minėtus jai nepažįstamus asmenis, visgi teisėja Danutė Mickevičienė nusprendė kitaip, profesorę pripažindama kalta. Nors 2011 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labai aiškiai išaiškino teisėjams, kad „asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo“.

Profesorė L. Bloznelytė teisėjos D. Mickevičienės nutartį apskundė – skundą dabar nagrinės Audrius Cininas, kitas pagarsėjęs Garliavos tragedijos teisėjas, jau sykį atmetęs profesorės liudijimus kaip nereikšmingus...   

Pabaigai belieka pridurti, kad medžiagą apie Vokietijoje prasidėjusį teisminį procesą dėl policijos smurtavimo juodąjį ketvirtadienį man perdavė Garliavos tragedijos liudininkai, valdžios ir didžiosios žiniasklaidos pakrikštyti patvoriniais. Jie, nepaisant Garliavoje patirtų fizinių, moralinių ir teisinių nuoskaudų, vis dar tikisi, kad Lietuvoje atsiras tokių prokurorų ir teisėjų, kurie ryšis pagal LR Konstituciją ir įstatymus įvertinti Lietuvos gėdos dieną ir Prezidentės bei Konstitucijos kūrėjų nurodytas policijos dėmes. Ir žinot, kas keisčiausia: tie nepalaužti patvoriniai nė kiek nesigaili tą gėdos dieną buvę Garliavoje, vertina ją kaip itin svarbią sau sąžinės balso dieną ir sako, reikalui esant, pasielgsiantys panašiai.

Policijos smurtas Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d.

Policijos smurtas Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d.

Policijos smurtas Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d.

Režisierė N. Karpuškaitė-Akelaitienė rodo Garliavoje policijos suplėšytą valstybės vėliavą