Matthew James Christoff. Katalikams vyrams reikia kunigų lyderių

Neseniai JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad vyrai katalikai yra linkę labiau įsitraukti į tikėjimą tada, kai kunigai ryžtasi juos aktyviau evangelizuoti.

Naujoji evangelizacija Katalikų Bažnyčioje jau daugiau nei keturis dešimtmečius yra vienas svarbiausių prioritetų. Deja, jai nepasisekė sustabdyti kai kurių ryškių smukimo tendencijų tarp JAV tikinčiųjų. Nuo 2000-ųjų 14 mln. katalikų atsižadėjo tikėjimo, parapijose vaikų dalyvavimas religinėje edukacijoje krito 24 procentais, katalikiškų mokyklų populiarumas – 19 proc., kūdikių krikštijimas Katalikų Bažnyčioje – 28 proc., suaugusiųjų krikštas – 31 proc., o sakramentinė santuoka – 41 proc. Vadinasi, Bažnyčia, vykdydama naująją evangelizaciją, daro kažkokių klaidų.

„Naujosios emangelizacijos projektas“ [New Emangelization Project – iniciatyva, skirta atremti vyrų katalikų krizę Bažnyčioje. Emangelization – žodžių žaismas. Man – angliškai – vyras] teigia, jog pagrindinis katalikybės žlugimo veiksnys JAV yra rimta ir gilėjanti katalikų vyrų krizė. Didelis skaičius pakrikštytų katalikų vyrų atmetė tikėjimą, o daugelis tų, kurie liko katalikais, nei pažįsta, nei praktikuoja tikėjimo ir nejaučia pareigos jį perduoti savo vaikams. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad dauguma jaunų katalikų vyrų, kurie palieka Bažnyčią, tampa „jokiais“, t. y. žmonėmis, neturinčiais jokios religinės tapatybės. Vis mažėjantis jaunų katalikų vyrų skaičius JAV Katalikų Bažnyčiai per artimiausius dešimtmečius turės milžinišką įtaką. Vyresniosios kartos katalikai vyrai išmiršta, o jaunimas nepasilieka bei nesituokia Bažnyčioje, spartindamas vyrų katalikų skaičiaus joje mažėjimą.

Už Bažnyčios ribų veikiančios galingos kultūrinės jėgos (sekuliarizmas, pliuralizmas, antikrikščioniškos tendencijos, radikalusis feminizmas, pornografija ir t. t.) bei klaidos Bažnyčios viduje (nepavykęs bandymas vyrams suteikti prioritetą, lytinio išnaudojimo skandalai) prisidėjo prie katalikų vyrų krizės. „Naujosios emangelizacijos projekto“ tyrėjai kalbėjosi su dešimtimis vyrų evangelizuotojų, manančių, jog pagrindinė šios krizės priežastis yra tai, kad vyskupai ir kunigai dar neįvykdė dvasininkijos naujosios evangelizacijos. Vyrai Bažnyčioje yra ignoruojami ir jie tą žino.

Kad giliau suvoktume kunigų vaidmenį vyrų evangelizacijai ir katechezei, „Naujosios emangelizacijos projektas“ 2014 m. atliko tyrimą „Pagalba kunigams veiksmingiau evangelizuoti vyrus“, kuriame dalyvavo per 1400 praktikuojančių vyrų katalikų iš daugiau nei 1000 JAV parapijų.

Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tik maždaug vienas iš penkių kunigų yra įsipareigojęs aktyviai evangelizuoti ir katechizuoti vyrus, tačiau tie, kurie tai daro, turi didžiulę įtaką vyrų dvasiniam gyvenimui. Didžioji dauguma vyrų yra pasirengę sekti paskui savo kunigus ir iš tiesų nori, kad vyskupai ir kunigai juos pakviestų, mokytų ir jiems vadovautų. Tyrimas pabrėžia, kad daugybė vyrų katalikų yra nepatenkinti vyskupų bei kunigų dėmesio trūkumu jiems.

Tyrimas iškėlė septynias problemas.

Tik nedaugelis kunigų aktyviai evangelizuoja vyrus, tad šie yra labai nepatenkinti

Tik maždaug vieną iš penkių kunigų respondentai pažymėjo kaip veiksmingai evangelizuojantį ir katechizuojantį parapijos vyrus. Dauguma kunigų neturi „plano vyrams“, neburia vyrų draugėn evangelizacijai bei katechizacijai ir neįtraukia jų į Bažnytinę veiklą. Labai nedaug kunigų kalba vyrams per pamokslą, neatsižvelgdami į faktą, jog daugiau kaip 8 iš 10 vyrų niekaip kitaip nedalyvauja parapijos veikloje, išskyrus Mišias. Vyrų evangelizacijos sėkmę taip pat riboja ir tai, kad labai nedaug kunigų skatina vyrus evangelizuoti kitus vyrus. Vyrai mato kunigus, užsiėmusius moterų reikalais, ir mano, jog daugelis kunigų vengia tikslingai evangelizuoti vyrus.

Nepakankamas atsidavimas vyrų evangelizacijai galbūt iš dalies yra susijęs su tuo, jog vyskupams vyrų evangelizacija netapo prioritetu. Tik vienas iš keturių vyrų mano, jog dabartinis jų vyskupas ar vyskupija vyrų evangelizaciją laiko prioritetu, o 9 iš 10 galvoja, kad parapija privalo kur kas labiau evangelizuoti ir katechizuoti vyrus. Didžiulis skaičius labiausiai tikinčių ir praktikuojančių vyrų katalikų yra itin nepatenkinti vyskupijos pastangomis pasiekti vyrus. Šis nepasitenkinimas prisideda prie dideliu mastu tebesitęsiančio vyrų pasitraukimo iš Katalikų Bažnyčios.

Vyrams reikalingas iššūkis siekti katalikiško vyriškumo

Pasaulyje, kuriame vis neaiškiau, ką reiškia vyriškumas ir katalikybė, nenuostabu, kad daugelis katalikų vyrų jaučia tiesos, kas yra katalikiškas vyriškumas, poreikį. Deja, vyrai mato nedaug kunigų, sąmoningai mokančių apie katalikišką vyriškumą.

Vyrai trokšta, kad kunigai atskleistų jiems katalikiškos tiesos pilnatvę ir pašauktų juos atsidavusio vyro kataliko kilnumui bei palaiminimui. Iškilus radikalaus feminizmo, homoseksualumo, lyties takumo teorijoms, taip pat augant sumaiščiai dėl lytinės tapatybės bei žlugus šeimai, daugelis vyrų liko be savo tėvų vadovavimo. Tad vyrai trokšta labiau suprasti, ką reiškia katalikiškas vyriškumas. Per visą istoriją Bažnyčia visuomet buvo dangiškasis raugas žlugusiose kultūrose ir tik vyrai katalikai vedė mūsų kultūrą į naują Jėzaus Kristaus ir Katalikų Bažnyčios gyvenimą.

Esminis dalykas tikėjimo mokyme yra tiesos, visiškai atskleistos Kristaus jo Katalikų Bažnyčioje, aiškumas, ypač reliatyvistinės kultūros, atmetančios tiesos idėją, akivaizdoje. Vyrai trokšta susidurti su šia tiesa, ypač kalbant apie lytiškumą ir nuodėmės pasekmes.

Vyrams reikia mokymo apie katalikų tikėjimo pagrindus

Vienas leitmotyvų, vis iškylančių „Naujosios emangelizacijos projekte“, yra tai, kad vyrai nežino pagrindinių tikėjimo elementų, ir todėl jo nepraktikuoja. Tyrimas rodo, jog dauguma kunigų tuo lig šiol, deja, nepasirūpino.  

Nors Bažnyčia turi didžiulį dvasinės įžvalgos šaltinį, tyrimo duomenys atskleidžia, kad daugybė vyrų neieško sofistikuotos teologijos, tačiau, kalbant apie religijos pagrindus, nori būti vedami savo kunigų dinamiškesniu būdu.

Vyrams taip pat reikalingas kunigų mokymas apie tai, kaip giliau įsitraukti į sakramentinį ir maldos gyvenimą. „Naujosios emangelizacijos projekto“ tyrimai rodo, kad didžiulis skaičius katalikų vyrų nesupranta Mišių ar nedalyvauja jose, tas pat galioja ir Susitaikinimo sakramentui ar maldai. Nepaisant neatidėliotinos būtinybės įtraukti kur kas daugiau vyrų į akyvų dalyvavimą sakramentuose ir maldoje, respondentams atrodo, kad tik nedaugelis kunigų aktyviai padeda vyrams geriau suprasti dvasinį gyvenimą ir jame dalyvauti. Jei jau praktikuojantys vyrai katalikai prisipažino jaučiantys poreikį auginti tikėjimą, kiek esama katalikų vyrų, o galbūt tokių netgi dauguma, kurių tikėjimas yra drungnas.

Solidžios evangelizacijos ir katechezės trūkumas prisidėjo prie katalikų vyrų išėjimo iš Bažnyčios. Apklausos dalyviai mano, jog vyrams būtina pažinti savo tikėjimą, kad jie galėtų jį visaverčiai praktikuoti ir padėti tai suprasti kitiems. Vyrai, kurie nepažįsta tikėjimo, jame nepasiliks.

Katalikiškos brolystės stygius skurdina vyrų dvasinį gyvenimą

Vienas tyrimo netikėtumų – tik vienas iš šešių giliai tikinčių vyrų, dalyvavusių apklausoje, galėjo pasidžiaugti turįs tikinčių pažįstamų, artimų draugų bei palaikantis kitus broliškus ryšius savo parapijose.

Apie šį brolystės stygių aktyviai kalba nedaugelis kunigų. Nors Naujoji evangelizacija keletą dešimtmečių Bažnyčioje buvo augantis prioritetas, tyrimas atskleidžia, jog tik 12 proc. kunigų laiko prioritetu skatinti vyrus evangelizuoti kitus, kas yra brolystės radimosi šerdis.

Stipri brolystė yra tvirto vyrų tikėjimo laidas. Vyrai, kurių broliški ryšiai parapijose buvo tvirti, yra linkę kur kas labiau įsitraukti į tikėjimą, nei tie, kurie tokių ryšių neturėjo. Vyrai, turintys stiprius broliškus ryšius, daugiau meldžiasi, lanko Mišias bei atlieka išpažintį, dažniau skaito Šventąjį Raštą, labiau linkę dalyvauti vyriškose veiklose Bažnyčioje bei savanoriauti savo parapijose.

Bažnyčia visuomet vertino bendrystės poreikį, remdamasi senuoju Izraelio brolystės suvokimu, kadangi „kaip geležis paaštrina geležį, taip žmogus paaštrina savo artimo nuovoką“ (Patarlių knyga 27, 17). Tyrimas akivaizdžiai rodo, jog brolystės ryšiai augina vyrų tikėjimą, tačiau dauguma vyrų pasigenda katalikiškos brolystės.

Vyrai ilgisi pagarbesnės liturgijos

Nuo II Vatikano susirinkimo Mišių šventime įvyko drastiškų pokyčių. Buvo eksperimentuojama su liturgija, pakeista architektūra ir muzika, prie altoriaus atsirado ministrantų bei moteriškos lyties patarnautojų. Kaip jau minėta, per tą patį laikotarpį Katalikų Bažnyčią paliko didelis skaičius vyrų.

Atliktas tyrimas pabrėžia faktą, kad daugelis vyrų jaučia įvykusią Mišių desakralizaciją, todėl kunigai nelabai gali pasiūlyti tokių Mišių, kurios vyrus giliau įtrauktų į tikėjimą. Tik trečdalis kunigų Mišias aukoja pakankamai pagarbiai, kas patraukia vyrus į glaudesnę bendrystę su Jėzumi. Vyrai taip pat jaučia, kad Mišios tapo pernelyg feminizuotos, o pamoksluose nedaug kalbama apie vyrų iššūkius ir poreikius.

„Naujosios emangelizacijos projekto“ atliktos apklausos atskleidžia, jog daugybei vyrų katalikų stinga šv. Mišių didybės ir jėgos suvokimo ir supratimo, kad jie visavertiškai galėtų jose dalyvauti. Taigi egzistuoja didžiulis vyrų katechizacijos apie tai, kas yra Mišios, poreikis, ir jie tai žino.

Kunigai, kurie koncentruojasi į vyrus, turi didžiulę įtaką

Vienas iš penkių kunigų, kurie laiko prioritetu labiau įtraukti vyrus į Bažnyčios gyvenimą evangelizuodami ir katechizuodami, itin pagilina jų katalikų tikėjimo supratimą ir praktikavimą. Kunigai, kurie buvo įvertinti kaip itin aktyvūs vyrų evangelizuotojai, jiems turėjo didžiulę įtaką. Šie dažniau dalyvavo Mišiose, dažniau skaitė Šventąjį Raštą, atliko išpažintį, dalyvavo vyriškuose renginiuose, dažniau savanoriavo, turėjo daugiau artimų tikinčių draugų ir glaudesnių broliškų ryšių su savo parapijos vyrais.

Svarbu pažymėti, kad tyrimo respondentai jau buvo giliai tikintys katalikai vyrai. Tačiau kunigai, kurie labiau sutelkia dėmesį į vyrus, turi kur kas didesnę įtaką jų dvasiniam gyvenimui, netgi tų, kurie jau aktyviai įsitraukę į tikėjimą. Todėl peršasi racionali išvada, kad kunigai, gebantys gerai evangelizuoti, gali daryti didžiulę įtaką ir abejingesniems tikėjimo atžvilgiu vyrams.

Maža to – kunigai, kurie buvo įvardyti kaip puikūs evangelizuotojai tam tikromis konkrečiomis temomis, turėjo didelę įtaką vyrų dvasiniam gyvenimui. Taigi kunigai, kurie pabrėžia išpažinties svarbą, skatina vyrus dažniau atlikti išpažintį. Dvasininkai, kurie moko apie Mišias, skatina vyrus jose dažniau dalyvauti.  

Kunigai, kurie aktyviai evangelizuoja vyrus ir kviečia juos evangelizuoti kitus, savo parapijose padeda užsimegzti nuostabiems brolystės tarp vyrų ryšiams.

Kunigai, dalyvaujantys vyrų renginiuose, į juos pritraukia daugiau vyrų. Dvasininkai, kurie asmeniškai moko Biblijos studijų, sulaukia daugiau vyriškos lyties klausytojų. Kunigai, aktyviai remiantys „Kolumbo riterius“, skatina daugiau vyrų įsitraukti į šią organizaciją.

Taigi atliktas tyrimas aiškiai parodo, kad kunigai, kurie asmeniškai labiau įsitraukia į vyrų evangelizaciją ir katechezę, daro šiems ryškią įtaką – vyrai daugiau meldžiasi, priima sakramentus, palaiko glaudesnius brolystės ryšius ir yra aktyvesni parapijose.

Vyrai seks kunigais lyderiais

Vyrai skundžiasi, kad jų kunigai nėra lyderiai, o vyrų išėjimas iš Katalikų Bažnyčios bei tyrimų rezultatai patvirtina, jog dvasininkų pastangos evangelizuoti vyrus yra pragaištingai nepakankamos. Vyrai itin trokšta ryšio su savo kunigais, ypač tie, kurie patys norėtų evangelizuoti kitus. Tačiau labai dažnai jie praranda ryžtą, nesulaukę savo kunigų palaikymo ir pagalbos. Vyrams kunigai atrodo pernelyg silpni ir švelnūs, bijantys liesti aštrias katalikų doktrinos problemas.

Kita vertus, nors dalis respondentų yra visiškai nusivylę kai kuriais kunigais, daugelis apklaustųjų tiki, jog dauguma dvasininkų gebėtų veiksmingai vadovauti vyrams.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 70–80 proc. kunigų yra vyrų gerbiami ir tik apie 20 proc. dvasininkų vyrai vertina neigiamai. Šie duomenys aiškiai parodo, jog vyrai iš tiesų trokšta, kad kunigai jiems vadovautų, ir, jei kunigai tą gebėtų, daugelis vyrų sektų juos.

Vadinasi, tyrimo rezultatai suteikia vilties, kad, sprendžiant vyrų katalikų krizę, galima pasiekti pažangos ne skiriant tam daug lėšų, bet keičiant vyskupų ir kunigų nuostatas apie vyrų evangelizacijos svarbą ir imantis aktyvių bei ryžtingų veiksmų.

Vertė Jurga Žiugždienė