Marcus Roberts. Plataus masto imigracija – Europos demografinės problemos sprendimas?

Europos šalių lyderiams karštligiškai sprendžiant, ką daryti su į kontinentą plūstančiomis pabėgėlių ir imigrantų bangomis, dienraštis „...


Europos šalių lyderiams karštligiškai sprendžiant, ką daryti su į kontinentą plūstančiomis pabėgėlių ir imigrantų bangomis, dienraštis „The Guardian“ nuodugniai aprašo Europos demografinę „katastrofą“.  Straipsnio autorius greitai pastebi padėties ironiškumą:

„Dideliuose Europos Sąjungos plotuose nyksta šimtmečius gyvavusios bendruomenės, o socialinės rūpybos išlaikymas tampa nepakeliamas jaunajai kartai.  Tuo pat metu Koso ir Lampedūzos salose bei ties Vengrijos siena dešimtys tūkstančių prašosi įleidžiami vidun.“

Žinoma, perskaičius šiuos žodžius norisi linktelėti galva ir pagalvoti: „ir kas per kvailiai tie Europos lyderiai – kodėl jie neatveria kontinento durų ir vienu šūviu nenušauna dviejų zuikių?“ Ir čia yra bent kruopelė tiesos – karta iš kartos atsisakydamas turėti vaikų, būsi priverstas iš kur nors „importuoti“ piliečius, darbininkus ir mokesčių mokėtojus, išlaikančius tavo finansų piramidę primenančią gerovės valstybę.

Kita vertus, negalima užsimerkti prieš socialines problemas, kurias sukels gausių etniškai, kultūriškai, konfesiškai ir kalbiškai skirtingų pabėgėlių integravimas. Tai ypač aktualu Europoje, kurios nacionalinės valstybės, bent jau po I Pasaulinio karo, buvo siejamos su daugmaž homogeniškomis kultūrinėmis ir kalbinėmis žmonių grupėmis (apie tai labai įdomiai rašo Stratfor strateginių tyrimų centro vadovas George'as Friedmanas).  […]  Todėl aš abejoju, ar pasitikdami pabėgėlius išskėstomis rankomis išspręsime daugiau demografinių problemų, nei sukursime socialinių.

Tačiau „The Guardian“ straipsnis yra visiškai teisus vadindamas Europos demografines problemas „katastrofiškomis“:  Kaip rašoma straipsnyje:

„…kontinentą krečia demografinė krizė. Europai desperatiškai reikia daugiau jaunų žmonių dirbančių sveikatos apsaugos srityje, apgyvendinančių kaimiškas vietoves, ir prižiūrinčių senolius, nes jos (Europos, vert. past.) visuomenės tampa vis mažiau tvarios.“

Ispanijos gyventojų skaičius jau mažėja nuo 2012 metų, Portugalijos – nuo 2010.  Italijoje iki 2050 m. pensininkų nuošimtis nuo gyventojų skaičiaus turėtų padidėti keletą kartų.  Tarp 2008 ir 2013 Vokietijos gimstamumo rodikliai buvo žemiausi pasaulyje.  Italijos gimstamumo lygis krito nuo 2,37 vaiko moteriai 1970 m. iki 1,39 – 2013 m.  Jau ne vieną dešimtmetį Vokietijoje užregistruojama daugiau mirčių nei gimimo atvejų (2014 m. mirė 153 tūkst. daugiau nei gimė) ir 2060 m. Vokietijos gyventojų skaičius turėtų sumažėti nuo 81 milijono iki 67.  Galbūt dar didesnį rūpestį turi kelti tai, kad 2030 m. darbo rinkoje dalyvaus tik 54 nuošimčiai visų gyventojų – septyniais procentais mažiau, nei šiuo metu.  Ir visa tai nepaisant jaunų imigrantų srauto (plius iki 800 000 pabėgėlių atvyksiančių į šią šąlį vien šiemet).

Reikalai prasti ne vien gimstamumo srityje (2050 m. tik 11,5% Portugalijos gyventojų bus jaunesni nei 15 m.); daugelis valstybių išgyvena didelio masto emigraciją, krizės padariniams vejant jų piliečius ieškoti laimės svetur.  Nuo 2011 m. šimtai tūkstančių portugalų (iš dešimties milijonų gyventojų) paliko savo šalį; tuo pat metu emigruojančių italų skaičius padvigubėjo.

Kone vienintelė prošvaistė šiais klausimais Europoje yra Skandinavija, kurios gimstamumo rodikliai – „dėka dosnios valstybės paramos vaikų auginimui, stabilios ekonominės situacijos ir, Švedijos bei Norvegijos atveju, didelės imigracijos“ – yra artimesni reikalingiems norint išlaikyti stabilią populiaciją. Įdomu tai, kad net Švedijos vyriausybė nurodo demografiją, kaip pagrindinį argumentą už imigraciją:

„Biržely Briuselyje vykusiame susirinkime premjeras Stefanas Lofvenas ragino kitas Europos valstybes sekti jo šalies pavyzdžiu. ‚Neslėpsiu, kad tai šiuo metu yra didelė problema,‘ tarė jis kalbėdamas apie prieglobsčio ieškotojų skaičių Švedijoje. ‚Bet taip pat tai yra privalumas.  Turime pripažinti, kad nesiėmę veiksmų dabar, turėsime didžiulę problemą po kurio laiko.’“

Be abejonės, tai vienas problemos sprendimo būdų.  Piliečiams atsisakant turėti daugiau vaikų, vienintelis kelias išvengti demografinio (ir socialinio, bei gerovės valstybės) nykimo yra „importuoti“ naujus piliečius. Ateitis parodys ar likusios Europos šalys paseks Švedijos pavyzdžiu ir ką tai reikš tam, ką mes šiuo metu vadiname „Europa“.

Versta iš Mercatornet.com

Susiję straipsniai

Politika 8978865449006700365

Rašyti komentarą

  1. Savanoriškas sutikimas būti kolonizuotiems galbūt išspręs demografines problemas, bet a) garantuotai sukels krūvas socialinių ir b) iš esmės reikš laipsnišką vietinių etninių bendruomenių (ir apskritai tautų) išnykimą. Antra vertus, globalistai juk to ir siekia - ir tai paaiškina jų entuziazmą dėl Europon plūstančių nelegalų. Apie ką tie ksenofilai NEpagalvoja - tai kad atvykėlių paversti minia be tapatybės jiems TIKRAI nepavyks, nes jie turi labai tvirtą kultūrinį stuburą ir vertybes (kad ir kokios jos būtų), kurias jie gins aršiai ir agresyviai - ir ne tik gins, bet ir sieks primesti visiems aplinkui. Kitaip tariant, tolerastiniams ksenofiliniams globalistams finale baigsis labai blogai - tiek kad mums nuo to jau geriau nebus. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tiems sukčiams globalistams yra nusispjauti į religijas kaip tokias. Reikalui esant šitie išverstaskūriai formaliai gali net ir Islamą priimti. Tokie niekai jiems nieko nereiškia. Juolab tai pasakytina apie tuos, kuriems kokia nors religija, pvz., Islamas ar Krikščionybė, tėra tik figos lapelis savo juodiems darbams pridengti. Man irgi čia labiau panašu į tai, kad globalistams krikščionimis manipuliuoti pasirodė pakankamai sunku, tai nusprendė pamėginti pamanipuliuoti su musulmonais. O gal pavyks? Jei nepavyks, mėgins kitą variantą, pvz., budistus. Na, iš kitos pusės nuoširdūs musulmonai irgi nesnaudžia. Jie turi pinigų nusipirkti tam tikras žiniasklaidos priemones ir patys pradėti ksenofilinę kampaniją. Tad reikėtų pažiūrėti, ar ta ksenofilinė kampanija nėra kartais pačių turtingųjų musulmonų pinigais remiamas reikalas.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2015-09-22 16:13

    Įdomu tai, kad net Švedijos vyriausybė nurodo demografiją, kaip pagrindinį argumentą už imigraciją: ...... Turime pripažinti, kad nesiėmę veiksmų dabar, turėsime didžiulę problemą po kurio laiko.

    Galbūt ir neklydau laikydamas kvailą Vokietijos elgesį kitataučių invazijos akivaizdoje paprasčiausiu bandymu spręsti savo demografines problemas. Tik turėjau abejonę ar jie bando planuoti taip toli į priekį, nes akivaizdu, kad ši įsiveržėlių minia artimiausiu laikotarpiu taps vokiškus reikalavimus atitinkančia darbo jėga būtų mažų mažiausiai naivu.

    Kalbant apie patį gyventojų mažėjimą vengiama aiškiai įvardinti, kad jis pavojingas vakarietiškai visam pasauliui primestai išsigimusio kapitalizmo tvarkai kuri žlunga mūsų akyse. Žlugimas neišvengiamas, bet
    sistemos adeptai nenori su tuo susitaikyti ir savo beviltiškais bandymais tik dar labiau blogina padėtį. Viskas vyksta kaip toje Anderseno pasakoje apie nuogą karalių, trūksta tik berniuko.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2015-09-23 08:04

    Dabartiniai pabėgėliai išsikvies "antras puses" ir garantuotai didins gimstamumą. Po 16-17 metų Europos didmiesčiuose matysime daug "atvykėlių" 14-mečių, tikėtina jų siaučiančių gaujų. Tai neatsilieps teigiamai senbuvių demografijai. Ko gero, tada senbuviai mėgins gintis kariuomenių pagalba, tačiau daug miestų nepavyks atsiimti. Senbuviai kurį laiką bus saugūs provincijoje, saugomi fortų sistemos.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item