Jonathan Abbamonte, Christopher Manion. Mūsų dienų holokaustas

Po bylos Roe prieš Wade * abortai Amerikoje pareikalavo 53 milijonų kūdikių gyvybių. Abortais nuž...

Po bylos Roe prieš Wade* abortai Amerikoje pareikalavo 53 milijonų kūdikių gyvybių. Abortais nužudyta per aštuonis kartus daugiau vaikų nei žydų nacių koncentracijos stovyklose. Abortai neabejotinai yra šių dienų holokaustas. 

1945 metų gegužės 2 dieną 8-oji pėstininkų divizija ir 82-oji desantininkų divizija išvadavo nacių koncentracijos stovyklą Vėbeline, Vokietijoje. Joje rasta kūnų, „sumestų keturių ir penkių pėdų aukščio krūvomis“, kiti buvo išmėtyti tarp sergančių ir mirštančių.

Po keturių dienų, 82-osios desantininkų divizijos įsakymu, amerikiečių pajėgos privertė netoli esančio Liudvigsliusto miestelio gyventojus pereiti per stovyklą ir pamatyti, kas vyko šalia jų durų ištisus metus.

Po devynių dienų, gegužės 15-ąją, pulkininkas Edas Seilleris iš Luisvilio Kentukyje tiesiogine to žodžio prasme stovėjo tarp krūvų holokausto aukų vienoje iš išlaisvintų Dachau šakinių stovyklų ir kalbėjo maždaug dviem šimtams vokiečių civilių iš netoliese esančio Landsbergo, kuriuos amerikiečių pajėgos privertė pereiti per stovyklą ir savo pačių akimis išvysti kai kuriuos iš mirusiųjų joje.

Kiek jų žinojo apie tas stovyklas? Matydami siaubą savo pačių akimis, jie nebegalėjo ilgiau dėtis nieko nežinančiais.

Šie ryškūs ir bjaurūs vaizdai ateina į galvą, kuomet susiduriame su Planuotos tėvystės organizacijos (angl. Planned Parenthood)** specialistų, kruopščiai analizuojančių jų abortų aukų palaikus, pasakojimais ir vaizdais.

Šios žvėriškos scenos kasdien kartojasi abortų klinikose visoje šalyje.

Vien tik Planuotos tėvystės organizacija kasmet paskerdžia daugiau nei 325 tūkst. vaikų arba po 37 kas valandą. Tačiau to jiems negana – juk organizacija buvo įsteigta eugenikės Margaret Sanger. Jos pasekėjams visuomet yra ką dar nuveikti. 528 mln. dolerių, kuriuos Kongresas kasmet skiria Planuotos tėvystės organizacijai, šiai žudikiškai įstaigai pasipelnyti nepakanka. Jie nebus patenkinti, kol negalės išimti kūdikių smegenų jų širdims dar plakant, ką atskleidžia pastarasis organizacijos Medicinos pažangos centras (angl. Center for Medical Progress) paviešintas įrašas. 

Abortų skaičius Amerikoje nukrito iki žemiausio lygio nuo 1973 metų. Dabar mes jau žinome, kaip Planuotos tėvystės organizacija ketina susigrąžinti prarastą pelną – parduodant abortuotų kūdikių organus, ir kuo mažiau sugadintus, tuo geriau. Jei tai reiškia, kad teks nužudyti kūdikį, jau gimusį gyvą – tebūnie. Jei tai reiškia, kad kūdikio kūno dalis teks parūpinti be paciento sutikimo – tebūnie.

Tačiau Planuotos tėvystės organizacija didžiuojasi savo organų pjūties programa. Juk galiausiai visa tai – gyvybes gelbstintiems medicininiams tyrimams. 

Ar aš pasakiau „medicininiams tyrimams“? Taip, tai tas pats terminas, kurį naudojo Josefas Mengele, liūdnai pagarsėjęs nacių „vyriausiasis gydytojas“ Birkenau prie Aušvico. Kiekvieną dieną daktaras Mengele (dar vadinamas „Mirties angelu“) įvertindavo ateinančius pacientus ir pasirinkdavo, jo manymu, labiausiai tinkamus savo „eksperimentams“.

Holly O‘Donnell, buvusi StemExpress (kompanija, kaip pranešama, įsitraukusį į embrionų kūno dalių pirkimą iš Planuotos tėvystės organizacijos) įsigijimų specialistė, smulkiai nupasakoja kai kurių abortus atliekančių medikų uolumą išgaunant kūdikių kūno dalis. „Jei kambaryje nebūtų merginos (atėjusios atlikti abortą), jis įsiustų. Jis nervingai blaškytųsi pirmyn atgal koridoriais, jei neturėtų, ką nuveikti“, – sako ji filmuotoje medžiagoje.

Visa tai primena koncentracijos stovyklas išgyvenusiųjų pasakojimus apie Mengele „entuziastingą požiūrį į savo vykdomus tyrimus. (...) Atrodydavo, kad jis turi neįveikiamą vidinį potraukį padaryti kuo daugiau, tarsi lenktyniaudamas su laiku“. 

Kaip ir Planuotos tėvystės organizacija, Mengele buvo apsėstas minties gauti kuo daugiau „mėginių“ savo tyrimams. Liudininkai pasakojo, kad jis visuomet būdavo stotyje, kai atvykdavo traukinys, atvežantis kalinius (kitaip nei kiti medikai, dirbę pamainomis). Jis su užsidegimu savo „tyrimams“ ieškodavo dvynių. Dažnai jį būdavo galima išgirsti ramiai švilpaujant Wagnerį, kai jis rinkdavosi objektus savo eksperimentams. Jis akimirksniu nuspręsdavo, kurie iš neatrinktųjų tyrimams taps priverstiniais darbininkais, o kurie bus pasiųsti į dujų kameras. Mengele kur kas labiau mėgo pastarąjį variantą.

Nepaisant baisaus ir žmogžudiško etikos pažeidinėjimo, Mengele „tyrimai“ buvo vykdomi pagal metodologiją, visiškai priimtiną jo laikais. Jo „tyrimai“ buvo akademiškai griežti, metodiški ir atliekami moderniausiais medicininiais prietaisais ir įranga – visai kaip „validūs“ tyrimai, Planuotos tėvystės organizacijos atliekami su žmogaus embriono kūno dalimis.

Mengele dažnai po savo tyrimų skrosdavo dvynius. Nepaisant švelnaus elgesio su pacientais tyrimų metu, jei jis nuspręsdavo, kad skrodimas būtų naudingas, dažnai pats juos nužudydavo.

Pasakojama, kad vienas nacių daktaras prisiminė atvejį, kai „Mengele į kaklą nušovė (...) du berniukus ir kad jų kūnams dar neatšalus pradėjo tyrinėti juos: pirmiausia plaučius, paskui kitus organus“. Šie berniukai buvo labai mėgiami tiek kitų medikų, tiek paties Mengele. 

Tačiau, žinoma, kaip abortų šalininkai norėtų priversti mus patikėti, tai visiškai kas kita nei išplėšti kūdikį iš jos motinos įsčių aštuonioliktą nėštumo savaitę ir išpjauti jo organus, kol jo arba jos maža širdelė vis dar plaka... Visiškai kas kita. 

Turint omeny panašumus tarp SS gydytojo Josefo Mengele ir Planuotos tėvystės organizacijos organų pjūties verslo, nestebina, kad po karo Mengele tapo garsiu abortmacheriu Argentinoje. Žinoma, tuo metu abortai šioje šalyje buvo neteisėti, tačiau įstatymai niekuomet nekliudė radikaliems už abortus pasisakantiems veikėjams. 

Uždanga pakilo. Amerikos visuomenė savo akimis pamatė šiurpų Planuotos tėvystės organizacijos abortų verslą taip aiškiai, kaip tą dieną, kai JAV pajėgos išlaisvino koncentracijos stovyklą Vėbeline. Vis tik iki pat šiandien Planuotos tėvystės organizacija tęsia kūdikių organų pjūtį.

Ir visa tai – gyvybes gelbstintiems tyrimams – nesvarbu, kad jų metu žudomi kūdikiai.

Ši ironija neabejotinai kelia pasišlykštėjimą.

* Nagrinėdamas bylą Roe prieš Wade, 1973 metais JAV aukščiausiasis teismas pareiškė, kad moterys turi teisę į abortą iki to laiko, kol kūdikis išgyventų pats. Taip pat nustatyta, kad valstybė jokia „perdėta našta“ negali šios teisės varžyti.

** Šių metų liepą JAV visuomenę šokiravo vaizdo medžiaga, nufilmuota Davido Daleideno ir jo kolegų trejus metus trukusio slapto žurnalistinio tyrimo metu. Paviešintuose vaizdo įrašuose rodoma, kaip daugumą šalyje veikiančių aborto klinikų jungiančios Planuotos tėvystės organizacijos atstovai derasi dėl abortuotų embrionų organų kainų bei kitų pirkimo/pardavimo sąlygų ir prisipažįsta naudojantys nelegalią dalinio gimimo aborto procedūrą tam, kad galėtų parduoti procedūros metu nepažeistas kūdikio kūno dalis.

Versta iš www.pop.org


Susiję straipsniai

Šeimos politika 4784437446587991390

Rašyti komentarą

  1. Šis sugretinimas buvusių žudynių nacių stovyklose ir dabartinių mėsinėjimų "sveikatos" sistemos institucijose yra tikrai vertas dėmesio. Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad šių reiškinių, kaip ir trečiojo - bolševikų seksualinių eksperimentų pirmaisiais jų siautėjimo metais, šaknys - labai netoli vienos nuo kitų...

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item