Algimantas Zolubas. SOS! – Lietuva skęsta alkoholio jūroje

Buvusi sėsli, dora, blaivi, darbšti tauta su sena gražia kalba, galima tarti, - Europos tautų pramotė – skęsta alkoholio jūroje. Kad Lietuvoje per metus vienas žmogus vidutiniškai suvartoja 15,4 litrus alkoholio, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas. Tyrimo duomenys apima 194 šalis, priklausančias Pasaulio sveikatos organizacijai. Pirmoje vietoje pagal alkoholio suvartojimą atsidūrė Baltarusija (17,5 l), antroje – Moldova (16,8 l), trečioje – Lietuva.

Tenka pastebėti, kad 1918–1940 metais degtinės gamyba Lietuvoje buvo mažinama, o alaus didinama. Ekonominės krizės metu, pvz., 1935 metais degtinės pagaminta tik 69,4 proc. 1924 m. kiekio, o alaus – tik 44,76 proc. 1938 metais alaus gamyba buvo sparčiai padidinta. Kasmet alkoholinių gėrimų, perskaičiavus į gryną alkoholį, buvo suvartojama ne daugiau kaip 1,0–1,2 litrų vienam gyventojui. Pažymėtina, kad alkoholio suvartojimas sovietinės okupacijos metais didėjo ir nuo 1,2 litro 1937 metais išaugo iki 6,03 litro 1989-tais. Šuolis į šių dienų alkoholio vartojimą Lietuvoje įvyko jau nepriklausomybės metais ir iš tikrųjų tapo grėsmingas tautos būčiai. Įsidėmėtina, kad vartojimas įspūdingai didėja: per dešimtmetį nuo 2002 m. iki 2012 m. padidėjo 5 litrais.

Visuomeninės organizacijos, ypač Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus taryba seniai skambina pavojaus varpu dėl nebevaldomo alkoholio vartojimo bei jo reklamos. Antai š. m. rugsėjo 16 d. LS Vilniaus taryba išplatino kreipimąsi į aukščiausias valstybės institucijas dėl alkoholio reklamos naikinimo, kurio dalį čia verta pateikti:

Alkoholio reklama užvaldo vis daugiau erdvių. Alkoholio industrija gamina vis daugiau  alkoholinių gėrimų. Lobsta alkoholio gamintojai, pardavėjai, propaguotojai ir reklamuotojai. Tautos išrinktieji Seimo nariai 2011-12-06 panaikino alkoholio reklamos įstatymo užkardas ir legalizavo alkoholinių gėrimų reklamą. Daugelis balsavusiųjų už alkoholio reklamos legalizavimą propaguojami žiniasklaidoje ir įgauna vis didesnį vaidmenį partijose ir visuomenėje - P. Auštrevičius, E. Masiulis,  V. Mazuronis, D. Mikutienė, G. Kirkilas, J. Sabatauskas,  A. Bilotaitė, K. Masiulis ir t.t

Iš tikrųjų iš alkoholio reklamos, per ją – tautos girdymo, minta partijos, minta Seimo nariai. Pirmiausia, tai amoralu, tačiau šią sąvoką daugelis jau paniekino, nes plūduriuoti alkoholio jūroje, kurioje skęsta Tauta, jiems patogu, patinka.

Tikėtina, netoli metas, kai kitos tautos pastatys paminklą per alkoholį išnykusiai tautai su gėdingu įrašu – „Lietuvai – skenduolei alkoholio jūroje“.

Per alkoholį tauta tapo neįgali, net išsirinkti į valdžias dorų atstovų nebesugeba, todėl padorieji valdžiose ir Bažnyčios vadovai galėtų mesti gelbėjimosi ratą be jokių lėšų, paramų ir didelio darbo. Lietuva turėjo Motiejų Valančių – vieną tvirtą  blaivybės sąjūdininką, kuris su alkoholine neganda labai sparčiai susidorojo, dabar turi 141 išrinktąjį, tačiau jie neįgalūs.

Kadangi tarp grėsmių Tautos ir jos valstybės būčiai didžiausia jau tapo alkoholio besaikis vartojimas, būtų sveikintina, jei Prezidentė šioje kadencijoje, pasitelkusi biomedicinos mokslų daktarą, tikrą blaivybės karžygį Aurelijų Verygą, paskelbtų besitęsiančią gelbėjimosi akciją „SOS! – Lietuva skęsta alkoholio jūroje“. Gal susiprotėtų, gal moralės likučius gaivintų alkoholio vartotojai, gamintojai, pardavėjai, reklamuotojai, ypač – žmonės valdžioje.