Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotrauka

Lietuvos piliečių sudaryta iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių.

„Manome, kad per ilgai užsitęsę svarstymai apie asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba kiršina Lietuvos visuomenę, kenkia dvišaliams santykiams su Lenkija ir turėtų būti išspręsti vadovaujantis valstybės interesais ir tarptautinės teisės reikalavimais. Būtent todėl siūlome šį Latvijoje priimtą ir pasiteisinusį kompromisą – piliečiui pageidaujant leisti asmenvardžius nevalstybine kalba dokumentuose rašyti ne pagrindiniame puslapyje, – siūlymo motyvus aiškino akademikas istorikas Eugenijus Jovaiša. – Matydami Seimo neryžtingumą išspręsti šį klausimą demokratiškai atsižvelgiant į piliečių valią, tikimės pasiekti, kad tautos atstovai būtų įpareigoti balsuoti dėl šio projekto“.

Iniciatyvinės grupės nariai įsitikinę, kad diskusijos dėl asmenvardžių rašymo nevalstybine kalba Lietuvoje apipintos mitais, kurie klaidina politikus ir visuomenę. 

„Pamirštama, kad įrašai vien nevalstybine kalba akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijai. Teigiama, kad egzistuoja teisė savo vardą rašyti ne valstybine kalba. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad valstybės to leisti neprivalo, priešingai, asmenvardžių rašymas turi būti reguliuojamas daugumos piliečių patogumui. Teigiama, kad rašyti pasuose nevalstybine kalba įpareigojo 1994 m. Lietuvos-Lenkijos sutartis. Tačiau joje sutarta rašyti originalią pavardę valstybine kalba pagal skambesį. Būtent tą mes ir siūlome daryti. Tačiau jei dalis Lietuvos piliečių jaučia poreikį matyti savo vardą ir pavardę parašytus jų gimtąja kalba, galima tą padaryti papildomų įrašų puslapyje“, – į populiarius mitus dėmesį atkreipė Vytautas Rubavičius. 

Projekto iniciatoriai kviečia piliečius nelikti abejingais ir pagal galimybes prisidėti įgyvendinant iniciatyvą. Pasak politologo Vytauto Sinicos, iniciatyvinė grupė visus prisidėti norinčius asmenis ir organizacijas kviečia tą padaryti ne tik pasirašant, bet ir renkant parašus, viešai išreiškiant savo paramą iniciatyvai ir kitais pasirinktais būdais. 

„Šią iniciatyvą matome kaip geranorišką ir telkiančią, o ne skaldančią visuomenę. Nepaisant skirtingų pažiūrų kitais klausimais, prie parašų už valstybinės kalbos statuso išsaugojimą rinkimo kviečiame prisidėti visus Lietuvos piliečius, organizacijas ir politines partijas. Esame tikri, kad ypač politinės partijos šiuo atveju turi progą pademonstruoti pagarbą arba abejingumą Konstitucijai, valstybinei kalbai ir jos vartojimo ribų išsaugojimui. Jų pasirinkimas prisidėti prie iniciatyvos ar ją ignoruoti Lietuvos piliečiams labai daug pasakys ir apie pačių partijų požiūrį į valstybinę kalbą“ – teigė Vytautas Sinica.

Projektą užregistravusioje iniciatyvinėje grupėje – rašytojas dr. Vytautas Rubavičius, Panevėžio vyskupas emeritas J.E. Jonas Kauneckas, istorikai akad. prof. Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys ir Mindaugas Nefas, aktorius Gediminas Storpirštis, režisierius Jonas Vaitkus, kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva, politologas Vytautas Sinica, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, kultūros mecenatas, agronomas Ramūnas Karbauskis, verslininkas Mindaugas Karalius ir kiti.