Naujasis Darbo kodeksas svarstykles dar labiau nusvertų darbdavių naudai

Trišalėje taryboje valdininkai, darbdaviai ir darbuotojų atstovai vakar toliau derėjosi dėl naujai kuriamo Darbo kodekso nuostatų. Pasta...


Trišalėje taryboje valdininkai, darbdaviai ir darbuotojų atstovai vakar toliau derėjosi dėl naujai kuriamo Darbo kodekso nuostatų. Pastarieji tvirtino, kad jei darbdaviai pasiektų savo, kai kurios nuostatos padidintų ne tik emigraciją, bet ir savižudybių Lietuvoje skaičių.

Darbdaviai, raginę keisti dabartinį Darbo kodeksą, tvirtino, esą jis yra pernelyg nelankstus, todėl Lietuvos vengia užsienio investuotojai. Juos palaikantys politikai tvirtino, esą naujo kodekso reikia, kad darbdavių ir darbuotojų santykių svarstyklės išsilygintų. Tačiau tai, kas svarstoma Trišalėje taryboje, tas svarstykles dar labiau nusvertų pirmųjų naudai.

Profsąjungų atstovus bene labiausiai piktina vadinamųjų nulinių darbo sutarčių galimas įteisinimas.

„Nulinė darbo sutartis būtų viena iš sutarčių rūšių, kai darbuotojas turėtų pasirašyti dokumentą, kad jis per mėnesį gali dirbti nulį valandų. Tokiu atveju galima atleisti visus darbo inspektorius, nes tai būtų nelegalaus darbo įteisinimas. Juk darbdavys galėtų nelegaliai samdyti darbuotojus, su jais pasirašyti nulinę darbo sutartį, o pagal ją numatoma, kad darbuotojas privalo atvykti į darbą pranešus vos per dieną. Inspektoriai atvažiuotų tikrinti, o jam pasakytų, kad darbuotojas tik šiandien ėmė dirbti, nors iš tikrųjų dirba daug seniau. O oficialiai būtų apmokamos tik tos dienos, kurios būtų deklaruotos. Kitos būtų apmokamos vokeliuose. O galėtų iš viso į darbą iškviesti vos kartą per tris mėnesius.

Vyriausybei tai patinka, nes pagerintų nedarbo statistiką, kadangi tokie žmonės nebūtų bedarbiai. Tačiau jai nerūpi, kaip žmogui išgyventi, jei jis dirbs vos vieną dieną per mėnesį“, - dėstė Trišalės tarybos narys, Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Svajūnas Andrulis.

Anot jo, derybas sunkina ir tai, kad Trišalė taryba dirba su kitu projektu, nei yra pateiktas Seimui. Todėl reikia akylai sužiūrėti kiekvieną punktą, ypač jo numerį, nes Trišalės tarybos turimame projekte, pavyzdžiui,
171-as punktas skamba vienaip, o analogiškas punktas Seimui pateiktame projekte - visai kitaip. Todėl jei Trišalėje taryboje būtų suderėta dėl vieno punkto, Seimas gali įsivaizduoti, kad suderėta visai dėl kito.

„O taip atsitiko todėl, kad premjeras Algirdas Butkevičius ir visa Vyriausybė projektą stumia buldozeriu bei tikisi, kad galbūt bus susipainiota“, - paaiškino Trišalės tarybos narys.

Pasak jo, nerimą kelia ir norai įteisinti nuostatą, kad darbuotojas privalėtų šimtu procentų atlyginti padarytą netyčinę žalą darbdaviui.

„Tarkime, sugedo kompiuteris. Jei nuostata įsigaliotų, darbdavys iš darbuotojo galėtų išskaičiuoti visą žalą, o jau darbuotojas Darbo ginčų komisijai privalėtų įrodinėti, kad kompiuteris sugedo ne dėl jo kaltės, o, pavyzdžiui, dėl elektros perkrovos. Įrodyti būtų beveik neįmanoma. O jei sugestų koks nors milijoninės vertės įrenginys gamykloje? Beliktų tik žmogui bankrutuoti ir netekti viso turto. Gal kas bandytų emigruoti, tačiau ir užsienyje būtų surastas“, - sakė S.Andrulis.

Profsąjungoms nepatinka ir tai, kad darbuotojus būtų galima lengviau atleisti iš darbo (apie tai įspėjus vos prieš tris dienas), kad ketinama sumažinti išmokas už žūtis darbe ir t.t. Taip pat darbdaviai norėtų, kad trauma, gauta vykstant į darbą ar grįžtant iš jo, nebebūtų draudžiamasis įvykis, jei darbuotojas pats vyksta į darbą.


Susiję straipsniai

Ekonomika 3525375566003697697

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item