Laurynas Kasčiūnas: Didžioji Pietryčių Lietuvos problema – LLRA suinteresuota regiono atsilikimu

Šiandien Pietryčių Lietuva turi nemažų bėdų: kenčia nuo didžiausio nedarbo, algų nesiekiančių ša...


Šiandien Pietryčių Lietuva turi nemažų bėdų: kenčia nuo didžiausio nedarbo, algų nesiekiančių šalies vidurkio, beveik nulinių investicijų ir kone 10 metų užmaršties, kai tradicinių, valdančiųjų partijų politikams ji mažai rūpėjo. Šiandien visi supranta, kad daugiau delsti nevalia, metas atsigręžti į ten gyvenančius žmones, kuriais sumaniai naudojasi viena politinė jėga.

Pažvelkime – penkiolika kilometrų nuo Vilniaus, Šalčininkų link. Nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu būstas čia penktadaliu ir daugiau pigesnis, nei į priešingą sostinės pusę, tarkim, Molėtų link. Rudaminoje gyvenantis ir vienoje Vilniaus mokyklų istoriją dėstantis Vygintas Miliūnas pripažįsta, kad ekonominių ir ne tik problemų čia daug.

„Daugelis vilniečių nenori keltis į Vilniaus kraštą, nes mano, kad ten pilna lenkiškų lentelių, lietuviškai nesusikalbėsi“, sako V. Miliūnas.

Ir statistika, ne tik Rudaminai, bet visam Vilniaus rajonui – negailestinga. Atlyginimai čia mažesni, nedarbas didesnis už šalies vidurkį. O užsienio investicijos užpernai buvo devynis kartus mažesnės nei Vilniaus mieste. Tad žmonėms belieka važiuoti dirbti į Vilnių. Ekspertai stebisi tokia situacija, mat visoje Europoje regionai aplink sostines, dažniausiai priešingai – turtingiausi.

„Šis regionas yra prie Vilniaus, prie turtingiausios Lietuvos vietos, turėtų naudotis sostinės efektu, bet tuo visiškai nepasinaudoja.  Žiūrint į Šalčininkų rajoną, žiūrint pagal užsienio investicijas, tai skaičiai yra labai minimalūs, labai prasti“, – sako dr. Laurynas Kasčiūnas, laikinasis Rytų Europos studijų centro direktorius.

Šalčininkų centras tiesiog blizga – nauja centrinė aikštė, parkas, prasidėjusi namų renovacija. Tačiau statistika skelbia, kad vidutinė alga rajone yra mažiausia Lietuvoje, nedarbas didesnis, už vidutinį, o užsienio investicijų užpernai beveik iš vis nebuvo. Rajono vicemeras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys, sako, kad tokia statistika – tai noras sumenkinti jų valdžią.

„Šalčininkuose yra dvi „Maximos“ parduotuvės, yra „Norfa“, „Iki“ ir yra tik aštuoni tūkstančiai gyventojų. Niekada verslas nebūtų atėjęs į tokį miestelį, jei negautų pelno. Tai reiškia, kad žmonės turi pinigų“, – sako Andžej Andruškevič, Šalčininkų r. mero pavaduotojas.

Tačiau panašu, kad duonos žmonės dažniausiai nusiperka už kitur uždirbtus pinigus.

Jūs pereikite per visus Šalčininkus, ar rasite nors vieną drabužių parduotuvę? Turiu omenyje naujų drabužių, ne dėvėtų. Iš tikrųjų būna sunku gyventi nedirbant Vilniuje, nes darbų visai nėra“, – sako verslininkė Valentina.

Jų nėra ir Dieveniškėse, jau visiškai greta Baltarusijos sienos. Ir čia jau nė kvapo rajono centro blizgesio. Dukrą auginanti Irina jau rudenį ketina grįžti į darbą Vilniuje.

„Reikės važinėti, o ką daryti.  Reikės, nes čia nėra vietų. O kiek užtrunka kelionė? Jei mašina, tai nuo pusantros iki dviejų valandų į vieną pusę, o jei autobusu tai kone pusę dienos išeina“, – Irina Lotorevič, Dieveniškių gyventoja.

Dieveniškių technologijos mokyklos vadovė sako tiesiai: rajonas ekonomiškai atsilikęs, o gyventojai užsidirba tik Vilniuje arba rajone rinkdami miško gėrybes.

„Šalčininkų siena ribojasi su Baltarusijos respublika. Praktiškai čia tų pagundų žmonėms, norintiems kuo nors verstis, yra, bet tai nelegalu, nepadeda klestėti rajonui ir nepilietina tų žmonių“, – sako Ilona Šedienė, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos vadovė.

O būtent nepilietiški žmonės, pasak direktorės, yra naudingi vietos valdžiai. Anot jos, dabar regione esantis verslas dažniausiai susijęs su vietos valdžia – kitaip čia dirbti esą būtų sunku. Lietuvos lenkų rinkimų akcija Vilniaus rajone ir Šalčininkuose jau daugiau nei dvidešimt metų realiai valdo be konkurencijos.

„Šito regiono didžioji problema, kad LLRA yra suinteresuota šito regiono atsilikimu, tam kad po to šitą atsilikimą įvilktų į tautinės etninės politikos rūbą, tuo manipuliuotų, žaistų ir išlaikytų dominuojančias pozicijas“, – sako L. Kasčiūnas.

Ekspertai pripažįsta, kad iki šiol valstybės pastangos padėti regionui chaotiškos. Dar metų pradžioje Vyriausybė patvirtino siūlymus, kaip mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose. Per šešerius metus Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonams numatoma skirti per penkiasdešimt milijonų eurų – dauguma šių pinigų būtų iš Europos Sąjungos.

Prezidentė palaiko ir Seime svarstomą idėją kurti atskirą Pietryčių Lietuvos fondą, kuris būtų skirtas tik Šalčininkams ir Vilniaus rajonui.

Tačiau vyriausybė sako, kad tokio fondo sukūrimas prieštarautų biudžeto sudarymui.
    
„Reikėtų kurti tam tikrą biurokratinį aparatą, tai yra fondo tarybą ir valdybą, aptarnaujantį personalą. Be to, fondo idėja remiasi tuo, kad nuo sprendimų priėmimo yra nukeliamos savivaldybės“, – sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Vilniaus ir Šalčininkų rajonų opozicija sako, kad būtent vietos valdžios ir negalima prileisti prie šių pinigų. Jie būtų skirti investicijoms pritraukti, infrastruktūrai, bendruomenėms ir lietuvių kalbai mokyti.

Kai kam galbūt kils klausimas – kodėl reikia papildomų pinigų būtent Šalčininkams ir Vilniaus rajonui? Juk panašios problemos daugelyje Lietuvos kaimų – nedarbas kai kur net didesnis. Tačiau ekspertai sako, kad šis regionas specifinis.

„Lenkų bendruomenės gyvena viename informaciniame lauke, lietuvių – kitame.  Jie daugelį dalykų vertina kitaip, pradedant nuo Ukrainos įvykių ir baigiant Lietuvos vidaus politikos sprendimais. Tai yra dvi skirtingos visuomenės, kurios gyvena po vienu stogu“, – sako Vaidas Augūnas, Vilniaus r. tarybos, TS–LKD partijos narys.

„Daug kalbam, kad Rusija bando didinti takoskyras visuomenėse, neleisti, kad jos būtų organiškos, o kaip tik kad būtų susiskaldžiusios. Tai aišku, jiems lengviausia kirsti per socio-ekonomines problemas, kai dar jos sutampa su etninėmis tautinėmis“, – įspėja L. Kasčiūnas.

Pripažįstama, kad iki šiol dėmesio Vilniaus ir Šalčininkų rajonams mažai rodė ir tradicinės partijos – kam stengtis ten laimėti rinkimus, jei žinai, kad vis tiek pralaimėsi. Tad dabar visiems reikia daugiau pastangų, kad vietos gyventojai neatsuktų nugaros Vilniui.


Susiję straipsniai

Laurynas Kasčiūnas 2336269677393491025

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2015-08-17 21:54

    // Taip, ir yra: LLRA - tai pseudolenkiškas-rusiškas Trojos arklys Lietuvoje. Jis antivakarietiškai ir proputiniškai nusiteikusius Lietuvos lenkus, tuteišius, rusus ir kai kuriuos lietuvius traukia kaip magnetas...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ir taip, ir ne: LLRA išties yra koloradinė ir labai naudinga rasiejai, bet, iš vienos pusės, ji gauna palaikymą iš Lenkijos, kuri šiaip jau nėra proputiniška (nors ir dėl grynai pragmatinių priežasčių), o iš kitos - į jos dūdelę pučia ne tik visokie komuniagos kirkilai ir šiaulienės, bet ir didžiai provakarietiškais save laikantys liberalai (o gal ir kai kurie konservai), svaigstantys apie "santykių gerinimą su strateginiu partneriu".

      Panaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item