Zbigniewas Brzezinskis. Pažiūrėjus į Lietuvą, vokiečiams turėtų būti gėda

Buvęs JAV prezidento Jimmy Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis mano, kad Vakarai dėl Rusijos veiksm...

Buvęs JAV prezidento Jimmy Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis mano, kad Vakarai dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje prieš prezidentą Vladimirą Putiną turėtų laikytis itin griežtos pozicijos.

„Turėtume pasistengti, kad rusams jėgos panaudojimas kainuotų žymiai brangiau“, – per interviu „Spiegel“ sakė JAV politologas. 

Rusija kalba apie ketinimus didinti savo tarpžemyninių raketų arsenalą. Jungtinės Valstijos planuoja NATO priklausančiose Rytų Europos valstybėse dislokuoti sunkiosios ginkluotės. Be to, Vašingtonas svarsto galimybę Europą aprūpinti naujomis branduolinėmis sparnuotomis raketomis – tai būtų atsakas į Rusijos įvykdytą ginkluotės mažinimo sutarties nuostabų pažeidimą. Maža to, krizė Ukrainoje grasina plisti.

Per interviu „Spiegel“ Z. Brzezinskis, kuris 1977-1981 metais buvo JAV prezidento J. Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, kalbėjo apie naują Šaltąjį karą. 87 metų politologas dirba Strateginių ir tarptautinių tyrimų centre Vašingtone.  

– Pone Z. Brzezinski, ar galima teigti, kad matome beprasidedantį naują Rusijos ir Jungtinių Valstijų Šaltąjį karą? 

– Naujas Šaltasis karas jau prasidėjo. Kad vieną dieną jis taps karštuoju karu, laimei, tikimybė itin menka. 

– Paskutinis Šaltasis karas truko ilgiau nei 40 metų. Ar ir šį kartą jis bus toks pat ilgas? 

– Nemanau. Reikalai juda žymiai greičiau. Viduje labiau juntamas spaudimas iš išorės. Jeigu tokia situacija tęsis ir toliau, jeigu Ukraina nepalūš, spaudimas Rusijos viduje nori nenori privers atsakingus asmenis ieškoti alternatyvų. Tikiuosi, kad V. Putinas pakankamai sumanus, kad susivoktų, jog geriau jau dabar domėtis alternatyvomis, o ne tada, kai bus per vėlu. 

– Ar jis tikrai pakankamai sumanus? 

– Labai sunku pasakyti. Jis turi tai, ką amerikiečiai vadina „nuovoka“, tai savotiškas instinktyvus sumanumas. Jam tikrai netrūksta rafinuotumo ir išmonės. Svarstau, kodėl jis praktiškai sąmoningai kankina daugiau nei 40 mln. kaimyninės valstybės gyventojų, kuri iki tol Rusijos atžvilgiu nedemonstravo jokio priešiškumo. 

– Ar manote, kad JAV, ketindamos į Rytų Europą ir Baltijos valstybes pasiųsti sunkiosios ginkluotės, elgiasi teisingai?

– Ar manote, kad teisinga į nepriklausomą valstybę siųsti karių bei ginkluotės ir, atsikandus nemenką dalį šalies teritorijos, pradėti ribotą karą? 

–.Kalbate apie Rusijos veiksmus Ukrainoje. 

– Būtina matyti abi puses. Tai veiksmų ir reakcijų į juos klausimas. Nenoriu karo, bet neketinu leistis bauginamas argumento, esą, jeigu simetriškai reaguosime į kitos pusės veiksmus, kažkodėl būsime kaltiname provokacijomis ir karo kurstymu. Priešingai. Sėdėjimas sudėjus rankas – būtent toks neveiklumas gali pakurstyti karą. 

– Bet nejaugi NATO veiksmai nepasitarnauja paties V. Putino skleidžiamai prieš Vakarus nukreiptai propagandai? 

– Norite pasakyti, kad NATO neturi teisės savo valstybių narių teritorijoje dislokuoti savo pajėgų, kai visai šalia vyksta kažkas potencialiai pavojingo? 

– Klausimas labai paprastas: ar politiniu požiūriu toks sprendimas išmintingas, nes tokia iniciatyva Rusijos prezidentui suteiktų vidinę paskatą. 

– Tai tas pats argumentas, kurį kas nors būtų galėjęs pasakyti apie santūrią reakciją, kai Adolfas Hitleris įsiveržė į Sudetus ar kalbant apie Austrijos Anšliusą. 

– Ar V. Putiną lyginate su A.Hitleriu? 

– Manau, kad yra panašumų, bet yra ir skirtumų. A. Hitleris niekada per daug nesidomėjo galimybe užsidirbti daug pinigų. V. Putinui pinigai labai svarbūs, tokios ambicijos leidžia kalbėti apie kiek kitokį požiūrį į gyvenimą, galbūt tai šiek tiek stabilizuoja ir gesina aistras. Pavojingiausia tai, kad V. Putinas – lošėjas. 

– Įsivaizduokime scenarijų: Rusija įsiveržia į Baltijos valstybes. Ar NATO įsitrauktų į karą? 

– Jeigu ji įvykdytų invaziją į Baltijos valstybes, be jokių abejonių. Juk tokia ir yra NATO esmė, tiesa? Negalime pareikšti pasauliui: „Kalbame viena, o darome kita. Jeigu ką nors darysite, mes nedarysime nieko“. Kažkas panašaus, jeigu ant savo namų durų pakabintume užrašą: „Mūsų nėra, durys atrakintos“. Manote, kad tai būtų labai sumani saugumo strategija? 

– Remiantis naujausiu „Pew Research Center“ tyrimu, 58 proc. Vokietijos gyventojų nemano, kad Vokietija turėtų karine jėga ginti Rusijos užpultą Aljanso narę. 

– Mačiau šiuos skaičius. O kiek vokiečių pasakytų, kad, kilus realiam pavojui, Jungtinės Valstijos neturėtų ginti Vokietijos? 

– Greičiausiai dauguma atsakytų, kad Amerika privalo padėti. 

– Savaime suprantama. Tokia jau ta žmogaus prigimtis. Todėl per daug nesuku galvos dėl tokių dalykų, nes, keičiantis aplinkybėms, kinta ir žmonių požiūris. Tik pažiūrėkite į lietuvius – tą mažą valstybę. Neseniai jie paskelbė, kad ketina gintis, ir taškas. Vokiečiams turėtų būti gėda. Tiesą sakant, manau, kad Vokietija kovotų. Manau, kad Angela Merkel kovotų. Manau, kad kovotų ir opozicija. 

– Ukrainos konflikte JAV prezidentas Barackas Obama leido vadovauti Vokietijos kanclerei Angelai Merkei. Ar tai buvo teisingas sprendimas? 

– Manau, kad Vokietijos kanclerė A. Merkel dirba tiesiog puikiai. B. Obama turi kitų problemų, pavyzdžiui, Artimuosius Rytus. 

– A. Merkel mano, kad sprendimas pasiųsti ginklų Ukrainai – klaidingas kelias. Ji netiki, kad užbaigti krizę padėtų karinis sprendimas. Kokia jūsų nuomonė? 

– Turime pasistengti, kad rusams jėgos panaudojimas kainuotų žymiai brangiau. Manau, kad yra prasmės Ukrainai suteikti gynybai skirtų ginklų, pavyzdžiui, minosvaidžių ar prieštankinių raketų – pagrindinių miestų gynybai. Jeigu norite į savo rankas perimti didelę valstybę, turite į savo rankas perimti didžiuosius miestus. Jeigu žmonės pasirengę juos ginti, tai padaryti būtų labai sudėtinga ir brangu. 

– Ar manote, kad galimas krizės sprendimas, padėsiantis išvengti konflikto eskalavimo? 

– Manau, kad galutinis krizės sprendimas turėtų būti pasiektas remiantis bendru sutarimu. Tokio sutarimo Ukrainoje pagrindu turėtų tapti susitarimų, kurie daug dešimtmečių užtikrina Rusijos ir Suomijos taiką ir santykių stabilumą, taikymas praktikoje. Ukrainai turi būti leidžiama laisvai pasirinkti savo politinę tapatybę, politinę filosofiją ir visa tai įtvirtinti per artimesnius ryšius su Europa. Tuo pačiu būtina suteikti Rusijai patikimų garantijų, kad Ukraina netaps NATO nare. Manau, kad tokia ir yra krizės sprendimo formulė. 

– Pastaraisiais metaus labai daug sužinojome apie JAV Nacionalinio saugumo agentūros veiklą. Kai ėjote patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas, ar Nacionalinio saugumo agentūra slapta klausėsi Vokietijos kanclerio Helmuto Schmidto? 

– Jaučiu atsakomybę dėl savo ankstesnių pareigų, todėl neketinu šio klausimo aptarinėti.



Susiję straipsniai

Zbigniewas Brzezinskis 5696229103059466680

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item