Vytautas Sinica. „Kiekviena šeimos samprata skatina kitokį žmonių elgesį“

Skelbiame „Kauno dienos“ interviu su Vytautu Sinica pilną tekstą. Sutrumpintas variantas prieina...


Skelbiame „Kauno dienos“ interviu su Vytautu Sinica pilną tekstą. Sutrumpintas variantas prieinamas leidinio „Kauno diena“ šių metų liepos 8 dienos numeryje.  

- Kaip vertintumėte galimybę Lietuvoje įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę?

- Esu tikras, kad  politinių prielaidų tokiam sprendimui nėra, nes visos politinės partijos privalo skaitytis, jeigu ne su prigimtine žmogaus samprata, tai su dominuojančia visuomenės nuotaika. Demokratija reikalauja, kad išrinkti atstovai iš tikrųjų atstovautų savo rinkėjų nuostatas, tuo tarpu visuomenėje daugiau nei 80 procentų rinkėjų nepalaiko vienalytės partnerystės legalizavimo. Esant tokiai situacijai, jos įteisinimas būtų iš esmės autoritariškas veiksmas.

Kita vertus, vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimą vertinčiau neigiamai, nepriklausomai nuo galimai kintančių visuomenės nuotaikų. Įstatymų paskirtis yra steigti ir saugoti normą - tai, ką visuomenės dauguma laiko siektinu elgesiu. Pats faktas, kad egzistuoja homoseksualių asmenų, kurie praktikuoja savo potraukius ir sudaro vienalytes poras, nepadaro jų siektinu santykių modeliu, kurį turėtų saugoti valstybė. Išimtinai vyro ir moters apsisprendimu sudaromą šeimą valstybė visais laikais ir visose kultūrose saugojo ir skatino todėl, kad tik joje yra sukuriama ir pilnavertiškai (suteikiant vyriškus ir moteriškus auklėjimo elementus) išugdoma nauja gyvybė. Valstybės požiūriu, tik vyro ir moters šeima neleidžia valstybėms ir tautoms išnykti. Tai, kad egzistuoja atskiri atvejai, kai vyro ir moters pora negali susilaukti vaikų, nepaverčia to norma. Tokios poros, pirma, pripažįsta, jog susiduria su sveikatos problemomis, antra, nereikalauja kitokio šeimos apibrėžimo, kuris savaime reikštų, kad šeima kuria tik dėl malonumo ir emocinio ryšio, o ne gyvybei sukurti ir auginti. 

- Kuo skiriasi Lietuvos situacija nuo homoseksualų „santuokas“ įteisinusios Airijos ar kaimyninės Estijos?

- Lietuvos situacija nuo šių šalių skiriasi pirmiausiai politine ir kultūrine raida. Airija, nors formaliai katalikiška, seniai tapo valstybe, kurioje Bažnyčia neturi įtakos, o net ir katalikiškose mokyklose ugdyti vaikai pasisako prieš Bažnyčios mokymą. Trumpai tariant, Airija nebėra katalikiška valstybė. Joje, kaip ir daugumoje Vakarų Europos šalių, milžinišką įtaką universitetams, o per juos žiniasklaidai ir politikai padarė 7 dešimtmečio pabaigos seksualinė revoliucija ir ją įkvėpusi tarpukario neomarksistinė Frankfurto mokykla. Šios filosofinės mokyklos atstovai teigė, kad visi žmogaus tapatumai yra dirbtinai sukonstruoti ir prievarta palaikomi valstybės, todėl gali bei turi būti perkeisti. Kartu jie siekė ir siekia įvairiausių mažumų „išlaisvinimo“ nuo tariamos valstybės priespaudos, visus gyvenimo būdus paskelbiant norma, sulyginant prieš įstatymą ir taip kuriant kuo labiau individualizuotas, normų nepripažįstančias visuomenes. Airija, kurioje jau yra buvę atvejų, kai žmonės nubausti už viešą Bažnyčios mokymo dėstymą, ši seksualinė revoliucija buvo įvykusi ir tokioje visuomenėje vienalyčių „santuokų“ įteisinimas buvo logiška baigtis.

Estijos atvejis kiek kitoks. Nors ji iš visų posovietinių respublikų labiausiai stengėsi būti liberali ekonomine ir socialine prasme, didžioji dalis visuomenės buvo prieš vienalyčių partnerysčių įteisinimą. Šalyje vyko protesto akcijos, rinkti parašai prieš tokį sprendimą. Jis visgi buvo priimtas nedidele balsų persvara, o rengti referendumą šiuo klausimu tikslingai atsisakyta. Atsakant tiksliai į jūsų klausimą, kuo skiriasi Airija, Estija ir Lietuva, reikėtų atskirti, kad Airijoje jau pavyko neomarksistinis „naujo žmogaus“ kūrimo projektas, Estijoje visuomenė tam dar priešinasi, tačiau siekdamas „europietiškumo“ ir „pažangos“ pirmiau visuomenės tokį sprendimą priėmė partinis elitas, o Lietuvoje tiek visuomenės nuostatos, tiek ir partinis elitas dar laikosi prigimtinės (klaidingai vadinamos „tradicine“) šeimos sampratos arba bent supranta, kad kitaip elgtis būtų nedemokratiška.

- Kokią įtaką tokia partnerystė gali turėti tradicinės šeimos sampratai? 

- Tik iš individo perspektyvos įpratusioje mąstyti visuomenėje tai sunkiausiai suprantamas šios problemos aspektas. Kaip minėta, įstatymai įtvirtina ir saugo siektinas elgesio normas. Draudimas vogti, prekiauti narkotikais ar savo kūnu jokiu būdu nereiškia, kad valstybė neigia egzistuojant tokias praktikas. Priešingai, valstybė pripažįsta, kad jos vyksta, bet sako, kad siektinas elgesys yra kitoks. Taip valstybė prisideda įtvirtindama Vakarų civilizacijoje iš prigimtinės teisės, filosofijos ir religijos šaltinių kilusias normas. Lietuvoje kol kas valstybė saugo tokią prigimtinę normą ir šeimos sampratos klausimu. 

Kas nutiktų, jei valstybė pasakytų, jog šeimos pagrindas yra tik dviejų, nebūtinai priešingos lyties asmenų apsisprendimas ir emocinis ryšys? Vaisingi (vėlgi, išimtys nekeičia apibrėžimo) ir moralūs (nes visos moralinės sistemos ir religijos teigia tik vyro ir moters santykių moralumą) vyro ir moters santykiai būtų prilyginti vienalyčiams santykiams. Pirma, taip išnyksta skirtis tarp to, kas normalu ir nenormalu. Kai viskas yra norma, niekas nebėra siektinas elgesys. Net ir heteroseksualios partnerystės įteisinimas skatina gyvenimą „susimetus“, be įsipareigojimo „kol mirtis mus išskirs“. Yra didžiulis skirtumas tarp gyvenimo ne santuokoje, žinant, kad derėtų susituokti, ir gyvenimo laikant, kad „sumesti skudurus“ yra gyvenimo norma. Partnerystės įteisinimas paverčia kohabitaciją norma ir naikina socialines ir teisines paskatas tuoktis, t.y. įsipareigoti visam gyvenimui. Atitinkamai vienalytės partnerystės įteisinimas žengia dar vieną žingsnį, ir skatina į šeimą žiūrėti kaip į savitikslę, skirtą tik dviejų žmonių maloniam, įdomiam gyvenimui, o ne ir gyvybės kūrimui, įsipareigojant pirmiausiai tų vaikų labui likti kartu net jei santykiai nebeteikia malonumo. 

Kad naujų normų paskelbimas turi įtaką žmonių elgesiui gali būti ne taip akivaizdu šeimos sampratos klausimu, tačiau yra jau akivaizdu, pavyzdžiui, motinystės klausimu. Ne paslaptis, kad šiandien vakarietiškose visuomenėse, taip pat ir mūsų, būti motina yra ne tik sunkus pašaukimas, tačiau ir savotiškas „blogas skonis“. Rinktis motinystę, ypač daugiavaikę, vietoje sėkmingos profesinės karjeros, kas dažniausiai sunkiai suderinama, yra laikoma silpnumu, ambicijų neturėjimu, netgi nesėkmingu gyvenimu. Tokia nuomonė tarp jaunų ir sėkmingais būti trokštančių žmonių formuoja nuostatą, kad motinystė yra ne joms, nes tai nebėra siektina norma. Tas pats nutinka ir su šeima, atsiejus ją nuo amžino įsipareigojimo ir gyvybės sukūrimo funkcijos. 

Valstybė negali ir neturi būti abejinga žmonių santykių formoms, nes tai, kas bus laikoma norma, turi lemtingos įtakos tiek gimstamumui, tiek šeimų stabilumui, vienišų senų žmonių skaičiui ir daugeliui kitų visai visuomenei svarbių klausimų. Pliuralistinėje visuomenėje, kur turime teisę sakyti bet ką ir teigti, kad tai tiesa, teisingos normos pačios neįsitvirtina vien dėl to, kad yra teisingos. Joms reikalinga valstybės parama ir ypač išsilavinusios visuomenės dalies palaikymas. Panašu, kad naują šeimos sampratą sukurti norinti visuomenės dalis tą gerai supranta ir aktyviai veikia, o prigimtinę šeimos sampratą palaikanti visuomenės dalis renkasi būti tyliąja dauguma. Tačiau vienokia ar kitokia šeimos samprata šalies įstatymuose neišvengiamai yra ir milžiniška parama vienai ar kitai normai. Abejinga ir „neutrali“ šeimos sampratos klausimu valstybė būti negali. 

- Kaip nepalankią tokiai partnerystei visuomenės nuomonę formuoja Bažnyčia?

- Lietuvoje Bažnyčia, vykdydama savo misiją, turėtų tą daryti, bet reikia pripažinti, kad šiuo klausimu yra gana pasyvi. Jei Vidurio ir Vakarų Europo šalyse ir ypač Šiaurės Amerikoje Bažnyčia aktyviai įsitraukia į viešuosius debatus šeimos ir gyvybės klausimais, tai Lietuvoje ji varžosi išsakyti savo poziciją. Sovietmečio ir dabartinių antikrikščioniškų judėjimų suformuota itin priešiška nuostata į bet kokį Bažnyčios dalyvavimą sprendžiant visai visuomenei svarbius moralės klausimus. Nors valstybė ir Bažnyčia Lietuvoje nėra atskirta, katalikai šalyje sudaro apie 80 procentų ir turi teisę būti proporcingai atstovaujami moralės klausimais, ši neformalios cenzūros priemonė puikiai veikia. Tačiau Bažnyčiai bandymas „neužkliūti“ pasaulietinei valdžiai ir žiniasklaidai nežada nieko gero. Vakarų šalių patirtis liudija, kad sugyvenimo strategijos su radikaliu sekuliarizmu jai nėra: arba Bažnyčia pati aktyviai stengiasi ginti savo skleidžiamą tiesą, arba ją anksčiau ar vėliau pradeda tildyti teisinėmis priemonėmis. Katalikų Bažnyčia neleidžia katalikams, juo labiau dvasininkams leistis į kompromisus, pripažįstant kitas nei vyro ir moters santuoka šeimos santykių formas. 2003 metais vadovaujant Jonui Pauliui II Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos išleistos „Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų“ to neleidžia. Ten aiškiai sakoma, kad „Homoseksualiųjų sąjungų teisiniam pripažinimui privalu aiškiai ir griežtai prieštarauti“, nepriklausomai nuo to, kaip tiksliai tokios valstybės pripažintos jų sąjungos vadintųsi.

- Kaip vertintumėte dabartinę homoseksualių porų padėtį prieš įstatymą (lankymas ligoninėje, paveldėjimas ir pan.) lyginant su tradicinę santuoką sudariusiais asmenimis?

- Reikia pripažinti du dalykus. Pirma, kad visus turtinius ir su sveikatos priežiūra susijusius klausimus vienalytės poros gali išspręsti notaro pagalba, o dažnai ir be jos. Antra, kad jiems tai padaryti yra nepatogiau nei susituokusioms poroms. Tuoktis ar įsivaikinti jiems apskritai neįmanoma. Tačiau tai nėra problema, kurią reiktų spręsti. Nediskriminacija reikalauja skirtingus atvejus traktuoti skirtingai, tolerancija savo ruožtu reikalauja pakęsti tai, ką laikai esant klaidinga nuomone ar elgesiu, bet jokiu būdu ne pripažinti jį kaip tiesą ar normą. Kaip jau išsiaiškinome, vyro ir moters sąjunga nėra tapati vienalytei sąjungai. Valstybė pagrįstai renkasi vyro ir moters santuoką skatinti kaip siektiną normą, o visų kitų santykių neskatinti. Valstybės pagalba supaprastinant turtinių ar kitų klausimų sprendimą tokioms poroms, tiesiai kalbant, yra būtent paskata palaikyti santykius. Valstybė nei pragmatiškai, nei moraliai nėra tuo suinteresuota ir tam įsipareigojusi. Todėl bent iki šiol nuosekliai nesiima nieko, kas skatintų homoseksualių santykių praktikavimą, suteikiant jiems valstybės pripažinimą ir teisinę apsaugą. 

Kalbino Rokas Rudzenskas


Susiję straipsniai

Vytautas Sinica 9069700759729639310

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2015-07-14 13:20

    Vytai, pasakyk, ar pacioj jusu organizacijoj nera homoseksualistu?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2015-07-14 18:39

    Vytautai, pradedate panašėti į davatkišką Dagį.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2015-07-14 21:10

      O tamsta pradedate panašėti į Landau?

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2015-07-14 22:36

      Net smalsu pasidarė kaip iš jūsų raukšlių neišlepintos smegeninės išplaukė tokia "geniali" išvada? :)

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2015-07-14 21:08

    Anonimiškui. Atsakysiu už Vytautą. Jis gal atsakys kitaip. Kvailas klausimas. Jei ir būtų organizacijoj homoseksualistų, nereiškia, kad reikia jiems tarnauti. Yra daug homoseksualų, kurie pripažįsta, jog yra 2 dalykai: homoseksualumas ir totalitarinė ideologinė pederastija. Jūs esat protiškai atsilikęs brudas ir neturit jokių argumentų, kurie morališkai jums palankūs.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tie padarai ne tik morališkai palankių - jie apskritai JOKIŲ argumentų neturi. Dėl tų brudų protinio atsilikimo nesu tikras, bet kad psichopatologijos esama - tai faktas. Tai gali būti tiesiog "zombio sindromas" - intensyvaus ir veiksmingo smegenų plovimo rezultatas. Anksčiau komsomolcams buvo labai būdinga - o dabar tapo jų ideologinių pusbrolių homsomolcų "profesinė liga". :)

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2015-07-14 21:51

    Reiktų daugiau pasvarstyti, kam šitas vajus yra naudingas, kam naudinga, kai tautoms trukdoma ugdyti naują kartą?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Įdomu pastebėti, kad siekis trukdyti naujos kartos ugdymui buvo užfiksuotas dar vokiečių nacionalsocialistų parengtame Rytų Europos kolonizavimo plane "Generalplan Ost". Tiesa, ten labiau abortų propaganda ir apskritai prieš šeimą nukreipta politika buvo akcentuojama - matyt, lytinių iškrypimų propaganda net tokiam "šventam tikslui" jiems buvo per šlykštu. Na, dabartiniai internacionalsocialistai tą klaidą "sėkmingai" ištaisė. :)

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2015-07-15 13:50

    D.M.Tai pirmas V.Sinicos aiškus ir argumentais pagrįstas požiūris (kurį teko skaityti). Homoseksualumas iš tiesų yra psichosocialinė asmens problema (dažniausiai dėl patirtų neigiamų dalykų vaikystėje), todėl gėjams ir lesbietėms didžiausias iššūkis (tiksliau-psichologinis stabdis) yra atvirai kalbėti apie vaikystę ar išsakyti jos sopulius. Homoseksualumas tikrai NĖRA nei norma, nei prigimtis (tai tik kitoks praktikuojamas sekso būdas)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2015-07-15 16:44

      Gerbiamasai, turbūt gerokai apsunkinsiu jus savo prašymu, bet visgi gal galėtumėte pagrįsti jūsų teiginius?

      Panaikinti
    2. Ne, tavarišč homsomolec - tai tamstele malonėkite pagrįsti savo neobolševikinės ideologijos teiginius, kad iškrypimai yra norma. Būtent jūsų naujųjų raudonųjų šaika su savo "dajoš hamunizm!" ir "pasaulį seną išardysim!" lozungais bando normaliems žmonėms agresyviai brukti savo "tiesas" - tad patys jas ir įrodinėkite. Bet čia, ko gero, būtų per didelis apsunkinimas, ne? ;)

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2015-07-16 01:08

      Pikc, psichologinių traumų kamuojamas nuopuša, klausimas buvo skirtas ne jums. Visą laiką teršiate eterį su savo šizofreniškais kliedesiais. Dar kartą pakartosiu, kad nepriskirinėkite šizoidinio savęs prie normalių žmonių. Jums reikia skubios psichiatro pagalbos, tad apie kokį normalumą mes čia šnekame?

      Panaikinti
    4. Pikc pasisako aršiai, grubiai, bet visada į "oboliuką". Kitas pastebėjimas - diskusija atvira, kiekvienas gali parašyti savo nuomonę, ar jau ne? gal jūs naudodamasis "kryptine tolerancija" įgavote išskirtinę teisę "neįkandamiems" oponentams užčiaupti burnas? Trečia jūsų ankstesnis prašymas toks abstraktus, kad neaišku kurį teiginį autorius turi paaiškinti. Kyla pagrįstas įtarimas, kad jūs homolobistų trolis, kuris penkišimtajį kartą užduoda tą patį nusibodusį klausimą. Kontra pasiūlymas. Įrodykite vieno vyro varpos kito vyro užpakalyje evoliucinę prasmę. Epinis pastebėjimas. Paskutiniame jūsų atsiliepime labai daug parašėte. Iki tol atrodėte intiligentiškesnis.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2015-07-16 12:40

      D.M.Bandau atsakyti (nors vengiu veltis į virtualius disputus) į Anonimiškas
      2015-07-15 16:44
      Gerbiamasai, turbūt gerokai apsunkinsiu jus savo prašymu, bet visgi gal galėtumėte pagrįsti jūsų teiginius?
      1.Homoseksualumas yra lyties tapatumo problema,t.y.priklauso nuo to,kaip buvo auklėjama vaikystėje,todėl gėjai ir lesb. atvirai ir nuoširdžiai nekalba apie savo vaikystes.
      2.Gėjų yra daugiau (apie70-80proc.) nei lesb.todėl, kad berniukams 5-8 metų amžiuje formuojasi vyriško tapatumo sąmprata: čia labai svarbus tėvo vaidmuo,o jei tėvas nedalyvauja sūnaus ugdyme(verslas,skyrybos ir pan.),tada dažnai motinos ir močiutės jį apgaubia per didele globa ir vaikui klaidingai formuojamas požiūris.Dažnai,toks tėvo PAREIGOS apleistas vaikas "vyriškumo" tapatybės ieško kieme (už šeimos ribos) ir neretai"užkimba"ant pedofilo (kuriuo tampa nusenęs ir nepatrauklus gėjus).Pedofilas,kuris paniškai bijo santykių su moterimi,lengvai prisipratina bejėgį ir nesavarankišką berniuką,kuriam tokie santykiai tampa"normaliais"ir"vyriškais" ateityje.
      3.Mergaitėms tapatumo problemos beveik nėra,nes jos dažniausiai auga su mama,tačiau joms psichosocialinį vyrų nepriimtinumą/atstūmimą/neapykantą suformuoja prievartiniai vyrų veiksmai vaikystėje (tėvai,broliai,motinos draugai,dėdės ir pan.).
      4.Pasaulio mokslininkai psichoterapeutai (nenupirkti) labai pagrįstai tarptautinėse konferencijose argumentuoja šias vaikystėje patirtas traumas.Jie netgi teigia,jog homoseksualas,yra toks žmogus,kuris viduje (dvasiškai) nesupranta,kodėl būdamas vyriškos lyties nori puoštis karoliais ar pan., o gėjus-jau yra praktikuojantis santykius su kitu vyru.Toks pat skirtumas ir tarp homoseksualės ir lesbietės (praktikuoja santykius su moterimi).

      Panaikinti
    6. Argi ne smagu matyti, kaip homsomolas trykšta pagarba ir tolerancija? :) O jei rimtai - tokie epizodai labai naudingi, nes parodo tikrąį moralinį ir intelektinį tolerastikų snukį - iki tol kai kurie žmonės per klaidą juos kartais netgi "inteligentiškais" palaiko.
      D.M., manau, be reikalo vargstate: ideologiniams fanatikams argumentai "negroja", nes jie ne mąsto, o "žino" ir savo idologiją grindžia ne argumentais, o lozungais. Tokie vadovaujasi principu, kuris, perfrazuojant Hėgelį, skambėtų maždaug: "jei realybė prieštarauja ideologijai - tuo blogiau realybei!". KĄ tokiems galima įrodyti?

      Panaikinti
  6. Bažnyčia tyli dėl to, kad prarado autoritetą dėl pedofilijos skandalų - išgalvotų ar iš tikrųjų buvusių/esamų. Vos tik pabando kas nors iš dvasininkų griežčiau pasisakyti prieš šią paleistuvystės formą - homoseksualumą ir viską, kas su tuo susiję, bemat yra nutildomas, - girdi, pažiūrėkit į save!

    Dar kvailiau, kad (Lietuvoje) atsirado tokių "mylinčių" kunigų, kurie "vargšus" homoseksualus užstojo, atseit, kaip jie kenčia, nesvarbu, kad Šventraštis juos smerkia, nedrįskit jo cituoti, nes nieko neišmanot - čia vienas bernardinų "švietėjas" rengė tokias pederastijos gailestingumo akcijas.

    Apgailėtina, bet kunigai tikrai pasyvūs.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bolševikų okupacijos metu irgi užteko ne tik pasyvių, bet net ir kolaboruojančių kunigų.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2015-07-16 01:24

      To Unknown. Nemanau, kad turint tokią kraštutinę nuomonę įmanoma diskusija. Tik noriu pakartoti čia jau išsakytą mintį, kad su tokiu neteisingu ir kategorišku vertinimų tik stiprinate jūsų taip nekenčiamų homoseksualų pozicijas. Mano galva tokie kaip jūs labai prisidėjote, kad homoseksualams kai kuriose šalyse jau leidžiama auginti vaikus.

      Panaikinti
  7. Gerbiamasis, jei mano vertinimas neteisingas ir kategoriškas, prašom Biblijos vertinimą:

    Kun 18,22: "Nesugulsi su vyriškiu tarsi su moterimi: tai yra pasibjaurėjimas.
    1Kor 6,9: "Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei sanguliautojai su vyrais ... nepaveldės Dievo karalystės".
    Rom 1,26-28: "Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsidegė geiduliais vienas kitam, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir už iškrypimą jiems patiems būdavo vertai atlyginama".
    Dar šia tema žr. Kun 20,13; Jud 1,7; Rom 1,32; Kun 20,13 ir t.t.

    Gal Biblija irgi prisidėjo prie to, kad "homoseksualams kai kuriose šalyse jau leidžiama auginti vaikus."? Kaip norėtumėt, kad kalbėčiau? Kad nutylėčiau tiesą ir kalbėčiau užuominomis ar daryčiau kokias nuolaidas ir meluočiau? Argi jums tai patiktų? Nejau jūs taip menkai save vertinate? Ir kodėl darote tokias išvadas, kad homoseksualai yra mano "taip nekenčiami"? Ar ne atvirkščiai - kaip tik gerbiami, jei aš jiems sakau visą tiesą?
    Taigi aš nieko kito jums negaliu patarti, išskyrus tai, ką sakė Paulius Gal 5,16: "gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams".


    Jokios diskusijos su nuodėme negali būti.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2015-07-20 16:25

    Anonime 2015-07-16 12:40, dėkoju už tai, kad radote laiko bandyti pagrįsti savo teiginius. Maždaug to iš jūsų ir tikėjausi. Deja, tai ką jūs parašėte tėra tik hipotezės, o ne konkretūs įrodymai. Tebevyksta nesibaigiantys debatai ar homoseksualumas yra įgimtas ar įgytas. Abiejų stovyklų šalininkai turi svarių argumentų, bet visi jie yra nepakankami laikyti juos įrodymais. Nesu nei homoseksualų priešininkas nei šalininkas, tiesiog pasigendu subalansuoto požiūrio į reiškinį nes dažniausiai tenka susidurti su kraštutinumais iš priešiškų stovyklų.

    To Ainis. Man nei šilta nei šalta kieno nuomonė jums patinka. Jei Hėgelį cituojančio infantilo tulžingi šūkiai jums atrodo į "obuoliuką" prašom - čia jūsų reikalas. Tik kodėl nusprendėte, kad noriu užčiaupti jam burną? Jeigu pastebėjote anas turi blogą įprotį kištis ten kur jo neprašo. Beje, nepastebėjau nė vieno argumento iš jūsų "neįkandamo" Pikc. Man jis labiau primena atverstą knygą kurioje šiuo klausimu užrašytas vienas "argumentas" - neapykanta. Homsomolec, pyderas, tolereastas, neomarksistas yra jo "neįkandami" arargumentai. Juokingiausia, kad jie metami adresu tų kurie su tuo turi tiek pat bendro kiek pats "teisuolis" su tailando tinkliniu. Jo principas labai primityvus, kas man nepritaria tas vienas iš aukčiau išvardintų.
    Neįrodinėsiu jums varpos vyro užpakalyje evoliucinės prasmės nes pirma - jos nežinau, o antra - nelaikau evoliucijos teorijos pakankamai vertinga ir teisinga, kad kažką jos atžvilgiu įrodinėčiau. Jeigu jums įdomi mano nuomonė, prasmė galėtų panešėti į jūsų masturbavimosi (nebent jūs patenkate į tą visišką nesimasturbuojančių/avusių mažumą) arba pavyzdžiui nevaisngų porų lytinių santykių evoliucinę prasmę. Aišku viena, kad prasmė yra ir ji ne tik siauros evoliucijos teorijos rėmuose. Kai ją tiksliai žinosiu su jumis būtinai pasidalinsiu :) Tup tarpu dabartinbius savo spėjimus pasiliksiu sau, nes manau jų vistiek nesuprastumėte. Mūsų koordinatės per daug skirtingos.



    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Et, tie homsomolcai su savo "argumentais"... Kaip jau esu ne kartą sakęs - suraskite tris skirtumus tarp šitos faunos ir jų ideologinių dvynių komsomolcų. Na, bent vieną. :)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2015-07-21 17:23

      Et, tie mažvaikiai katrie išvis be argumentų (sakyčiau tik tam tikrais klausimais, teisybės dėlei) :)

      Panaikinti
  9. Anonimiškas2015-07-21 17:18

    Unknown 2015-07-16 11:38, o iš kur jūs žinote kad čia būtent Biblijos vertinimas? Cituojate ne originalą, o juk verčia žmonės. Dvasinių tekstų vertimas yra be galo sunkus užsiėmimas neišvengiamai iškraipantis pirminę teksto prasmę. Taigi ne viskas taip paprasta kaip jūs čia bandote pateikti.

    Pradėsiu nuo Kunigų knygos. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad krikščionys nebesupančioti įstatymo apie ką Paulius kalbėjo laiške Galatams. Antra, net jei įstatymas tebegaliotų manau neišmintinga remtis kelių tūkstatnčių metų senumo moralinėmis nuostatomis, nes kalbame apie visiškai skirtinguss laikmečius, kultūrinis kontekstą ir visiškai skirtingą žmonių sąmonigumo lygį. Daugelis Penkiaknygės moralinių nuostatų ir taisyklių visiškai nebeaktualios arba net prieštaraujančios šiandieninėms. Be to abejotinas ir 18,22 žodžio to'ebah vertimo korektiškumas. Bet dėl jau minėto Toros neaktualumo nesileisu į gilesnius išvedžiojimus.

    Dėl 1Kor 6,9 žodžio "arsenokoitai" reikšmės tebevyksta ginčai. Pasidomėkite Bailey, Boswell'o ir kitų nuomonėmis šiuo klausimu. Kaip išsireiškė vienas Jeilio profesorius niekas mokslo pasaulyje tiksliai nežino ką šis žodis reiškia. Svaime suprantama lieka neaišku ir tai ką tiksliai Paulius norėjo pasakyti.
    Kalbant apie lietuviškus vertimus, biblija.lt 1998m. leidime 1Kor 6,9 Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai; gerokai skiriasi nuo jūsų pateikto kuris ko gero paimtas iš 1999m. ekumeninio leidimo pateikiamo ten pat. Mano turimame 1988m. Vyskupų konferencijos leidime verstame Kavaliausko irgi yra žodis "ištvirkėliai".

    Dėl Romiečių giliai nesidomėjau, tik susidaro įspūdis, kad ten lyg ir minimi heteroseksualūs vyrai ir moterys kurie priešingai savo prigimčiai sugula su savo lytimi.

    Kaip matote nėra vien tik juoda ir balta. Aš nekeisčiau savo nuomonės homoseksualių žmonių atžvilgiu, net jei Bilijoje būtų juodu ant balto parašyta, jog jie - blogis. Reikia mąstyti ir savo galva bei turėti širdį. Jei Kristus būtų vadovavęsis jūsų nuostatomis jis nebūtų bendravęs su kekšėmis, muitininkais, samariečiais. Jis atnešė stagnuojantiems žydams meilės ir perkaitos žinią. Deja, bet ir po dvidešimties amžių fariziejai niekur nedingo. Ironiška, kad moralė labai dažnai žengia koja kojon su veidmainyste. Matai kito akyje krislą, bet nepastebi rąsto savojoje, esi pasipiktinęs abortais prisidengdamas gyvybės šventumu, tačiau kaip niekur nieko galabiji gyvulius ar prisidedi prie jų galabijimo pamiršdamas gyvybės šventumą. Todėl leiskite jums irgi truputį patarti nesimėtyti žodžiu "tiesa", nes tikrai jos nežinote.

    Paskutiniam jūsų sakiniui apie nuodėmę labai pritariu. Tik aš jį papildyčiau žodeliu "savo" kuris labai daug ką keičia.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2015-07-21 19:36

      P.S. Įvėliau klaidą, vietoj žodžio "ištvirkėliai" turėjo būti "iškrypėliai".

      Panaikinti
  10. Anonimiškas2016-07-13 00:33

    ,,Naujojo''Pasaulio kūrėjai visada susidaro savo filosofiją, kuria nuoširdžiai tiki, kad ir koks iškrypimas, jei jis duoda pradžią, tai jis ir bus pradžia, tik niekada iškrypimas nebūna nuo galo, nes galo iškrypimas ir yra galas.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item