Vyriausybės siūlymas įteisinti skirtingų lyčių partnerystę privalėtų galioti ir vienalytėms poroms

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti ...


Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti skirtingų lyčių asmenų partnerystę. Siūlomomis pataisomis būtų užtikrintos ir reglamentuotos neįregistravusių santuokos, bet kartu gyvenančių ir šeiminius santykius kuriančių vyro ir moters teisės ir pareigos, būtų apsaugoti šių asmenų ir jų vaikų interesai. 

Vyriausybė, teikdama šias pataisas, ignoruoja faktą, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją (2013 metų sprendimas byloje Vallianatos ir Kiti prieš Graikiją) tik heteroseksualių porų partnerystės įteisinimas laikomas diskriminacija. Tai reiškia, kad įteisinusi tik vyro ir moters partnerystę Lietuva pagal jai galiojančią tarptautinę teisę, būtų priversta įteisinti ir vienalytes partnerystes. Nors į šį faktą atkreipia dėmesį net ir Lietuvos gėjų lygos interesus neretai atstovaujantis teisininkas Vytautas Mizaras, pasiūlymą teikiantys Vyriausybės atstovai toliau tai ignoruoja. 

Dar svarbiau tai, jog pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką (2013 gruodžio 12 d. prejudicinis sprendimas byloje F.Hay prieš Credit Agricole) ES šalyje narėje įteisinus partnerystės institutą, jo saistomoms poroms valstybė privalėtų garantuoti visas tas pačias teises ir teisines garantijas kaip ir susituokusioms poroms. Tuo užtikrinamas nediskriminavimas santuokos pagrindu. Paprasčiau kalbant, valstybė, kurioje įteisinama partnerystė, privalo ją teisiškai prilyginti santuokai. Sprendimas yra privalomas visoms ES narėms. Atsižvelgiant į EŽTT ir ETT teismų ligšiolinius sprendimus, net ir vien tik heteroseksualios partnerystės įteisinimas Lietuvoje galėtų reikšti tarptautinį įsipareigojimą sutuoktinių teises užtikrinti ir vienalytę partnerystę sudarančioms poroms. 

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, šios pataisos leistų labiau apsaugoti ne santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų ir silpnesnio partnerio interesus ir teises, kadangi apsauga būtų užtikrinta nuo faktinio gyvenimo kartu momento, o ne nuo santuokos įregistravimo.

Kaip siūloma įstatymo projekte, partneriais galėtų tapti veiksnūs pilnamečiai asmenys, kurie nėra giminaičiai, nėra tarpusavyje sudarę santuokos bei nėra kitų asmenų partneriai. Siūloma įtvirtinti partnerystę pagal įstatymą, kai pats bendras vyro ir moters gyvenimas, sukuriant šeiminius santykius, sukelia teisinių pasekmių, nereikalaujant specialių formalumų.

Pagal siūlomą projektą, bendras gyvenimas neįregistravus santuokos pasibaigia, kai bendrai gyvenantys asmenys tarpusavyje sudaro santuoką, nutraukia bendrą gyvenimą bendru sutarimu, vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nutraukia bendrą gyvenimą, vienas iš bendrai gyvenančių asmenų miršta arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra paskelbiamas mirusiu.

Teikėjų teigimu, siūlomos nuostatos taip pat apsaugos partnerių vaikų teises. Partneriams gimusio vaiko kilmė iš tėvo pusės būtų nustatoma taip, kaip ir santuokos atveju – supaprastinta tvarka. Visais atvejais dalijant turtą turėtų būti atsižvelgiama į partnerių vaikų interesus, į partnerių nepilnamečių vaikų interesus turėtų būti atsižvelgiama ir tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl partnerių teisės naudotis gyvenamąja patalpa.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus partnerių asmeninį turtą. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Notarine sutartimi bus galima susitarti, kad turto teisinis režimas būtų kitoks nei numatyta įstatyme.

Įstatymo projektu siekiama užtikrinti bendrame gyvenime neįregistravus santuokos faktiškai gyvenančių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat užtikrinti teisinį aiškumą užpildant teisės spragą, atsiradusią dėl to, kad dar 2001 metais įsigaliojusiame LR Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo neįregistravus santuokos reguliavimas nėra galiojantis. Ši Civilinio kodekso spraga taip pat gali būti užpildyta iš CK apskritai pašalinus nuorodas į bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos. 

Šioms pataisoms dar turi pritarti Seimas, kuris darbui rinktis 2015 metų rudens sesijoje. 

Susiję straipsniai

Šeimos politika 1469382903239817007

Rašyti komentarą

  1. Norėtųsi tikėtis, kad Seimui vis dėlto pavyks įjungti smegenis ir nebalsuoti už šitą idiotizmą, bet per daug vilčių nepuoselėju... :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2015-07-07 14:16

    Amžinos vertybės yra amžinos, todėl jas pakeitus kitomis, išnyksi, sunku paaiškinti baltosios rasės norą išnykti.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2015-07-30 09:47

    Nėra jokios prasmės veltis į apsurdiškas polemikas, neva, dėl iškrypimų įteisinimo. Tas daroma siekiant visiškai kitų tikslų, nei skelbia tokią sumaištį keliantys. Kadangi tikslai nutylimi, tai drausti galima pačios sumaišties kėlimą, bet ne jų apsimestines ligas.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item