VRM įsivėlė į ginčą dėl Pietryčių Lietuvos, bet „pamiršo“ savo argumentus

Lietuvos Pietryčių regionas yra labiausiai atsilikęs ekonomiškai, jame vyrauja viena partija, kurios įkaite tampa regiono bendruomenė, todėl priemonės, įgalinančios šio regiono proveržį, yra prasmingos ir naudingos. Taip LRT.lt sako politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo projektą, tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) šią idėją atmeta.

VRM turi nuomonę, bet kokia ji – vengia patikslinti

Seimo narių pasiūlytas įstatymo projektas įkurti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą dar šių metų gegužę sulaukė Seimo pritarimo. Po pateikimo už projektą pasisakė 40 iš 79 balsavusių (39 susilaikė) Seimo narių, tarp kurių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovai.

Tačiau įstatymo projektui paprieštaravo VRM. Šios teigimu, vystyti regionų politiką pakanka dabartinio teisinio reguliavimo, o kai kurie siūlomo įstatymo projekto straipsniai esą gali prieštarauti Konstitucijai, nepagrįstai riboti vyriausybės įgaliojimus. Anot ministerijos, būtų netikslinga nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą Pietryčių Lietuvoje reglamentuoti atskiru įstatymu, ypač kai nacionalinės regioninės politiką numato jau esantis Regioninės plėtros įstatymas.

Paprašyta patikslinti, kas konkrečiai galėtų prieštarauti Konstitucijai, VRM naujienų portalui LRT.lt pažadėjo atsakyti tik kitą dieną, motyvuodama, kad jai reikia laiko surasti argumentus, kuriuos ji pati ir teikė savo atsakyme dėl įstatymo projekto. Tačiau žadėtu laiku detalesnio paaiškinimo VRM taip ir nepateikė, su atsakingais asmenimis susisiekti telefonu nepavyko.

Projekto iniciatoriai: VRM nelabai „perkando“ idėjos esmę

Vieno iš projekto iniciatorių – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario Valentino Stundžio teigimu, projekto tikslas yra sukurti tokį finansinį mechanizmą, kuris būtų visiškai nepriklausomas nuo vietos valdžios.

„Mes žinome, kad tame regione vyrauja viena partija, ir viskas, kas ten vyksta arba gali vykti, yra susiję su jos sprendimais. Šiuo atveju vietos valdžia nevaidintų lemiamo vaidmens skirstant pinigus projektams, nors vietos bendruomenių, savivaldybių atstovai būtų įtraukti į tarybą, sprendžiančią, kokie projektai bus finansuojami.

Taip norima paskatinti ir pilietiškumo, socialinės sanglaudos plėtrą šiame regione. Tas fondas yra orientuotas į bendruomenių, įstaigų iniciatyvą projektinėje veikloje. Seimas po pateikimo yra pritaręs idėjai steigti šį fondą. VRM sako, kad yra kitų instrumentų tai daryti ir iš dalies yra teisi, tačiau tie instrumentai yra susiję su vietos valdžia bei jos sprendimais. Manau, jie (VRM – LRT.lt) nelabai „perkando“ pačią šios idėjos esmę“, – aiškina parlamentaras.

Prezidentūra: didesnis dėmesys šiam regionui nuolat akcentuojamas

„Prezidentė nuolat pabrėžia, kad Pietryčių Lietuvos regionui būtinas didesnis dėmesys ir daugiau investicijų. Visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo jų tautybės ar gyvenamosios vietos, yra valstybei vienodai svarbūs, ir jiems turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys. Jei to tinkamai nedarys valstybė, šią nišą užims kitos, nebūtinai draugiškos Lietuvos atžvilgiu jėgos“, – teigiama prezidentės spaudos tarnybos atsakyme naujienų portalui LRT.lt

Anot prezidentės atstovų, vyriausybė turi užtikrinti, kad visi Lietuvos regionai vystytųsi tolygiai, tačiau būtina įvertinti ir Pietryčių Lietuvos regiono specifiką.

„Panašios iniciatyvos ne tik padeda mažinti socialinę atskirtį ir kurti daugiau darbo vietų, bet ir stiprina dialogą, žmonių lojalumą valstybei, taip pat prisideda prie to, kad visi mūsų piliečiai jaustųsi geriau ir saugiau.

Tokių iniciatyvų turi daugėti. Negalima apsiriboti tik vienkartinėmis priemonėmis ar papildoma lengvata konkurse dėl Europos Sąjungos remiamo projekto finansavimo – dėmesys turi būti nuolatinis, o priemonės efektyvios“, – teigia prezidentės atstovai.

V. Savukynas: tai yra visos Lietuvos problema

Pasak politikos apžvalgininko V. Savukyno, ekonominiu požiūriu toks fondas yra itin prasmingas, o partijų vienvaldystės problema yra aktuali ir kituose šalies regionuose.

„Akivaizdu, kad Rytų Lietuva yra vienas labiausiai atsilikusių regionų. Programa, kuri mažintų atskirtį tarp centro ir periferijos, įgalintų šio regiono proveržį, manau, būtų prasminga ir naudinga.

Tačiau tai, kad regione vyrauja viena partija (šiuo atveju LLRA), yra ir bendra Lietuvos problema. Pastebime, kad savivaldybės kartais tampa mažomis kunigaikštystėmis, o ten gyvenantys žmonės tampa visiškai priklausomi nuo mero valios.  Vyriausybinėms organizacijoms, jei jos pradeda kritikuoti esančius valdžioje, staiga nesuteikiamos patalpos, tampa sunkiau gauti paramą savo veiklai. Valdžią kritikuojanti žiniasklaida negauna reklamos užsakymų iš vietos verslininkų. Demokratija tuose regionuose nunyksta“, – kalba V. Savukynas.

Pasak politikos apžvalgininko, vienos partijos hegemonija yra priežastis, kodėl sąstingis apėmė kalbamus rajonus, o kuo regionas yra ekonomiškai silpnesnis, tuo ten lengviau įsitvirtinti vienai politinei jėgai.

Problemos nesupratimas ir tai, kad projekto autorystė priklausytų konservatoriams ir politinių dividendų dabartiniai valdžiai neatneštų, gali būti priežastys, kodėl VRM jį atmeta, sako pašnekovas. „Kol kas Lietuvoje nėra noro keisti situaciją savivaldybėse, kurios ydas politikai puikiai žino“, – pažymi V. Savukynas.