Šiandien ES tarsis, kaip pasidalyti 60 tūkst. pabėgėlių

Šiandien ES vidaus reikalų ministrai tarsis, kokiais kriterijais remiantis Bendrijos narės turėtų pasidalyti 60 tūkst. pabėgėlių iš Šiau...


Šiandien ES vidaus reikalų ministrai tarsis, kokiais kriterijais remiantis Bendrijos narės turėtų pasidalyti 60 tūkst. pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Turėtų paaiškėti ir tai, kiek migrantų turės priimti Lietuva. Vyriausybė jau nusprendė, kad 250 pabėgėlių mums būtų ne pro šalį. Su tuo visiškai sutinka ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirma paminėjusi tokį skaičių.

Lietuvai derybose atstovaus viceministras Elvinas Jankevičius. Birželio 26 d. posėdžiavę ES šalių vadovai sutarė, kad Bendrijos šalys savanoriškai, o ne pagal nustatytas kvotas priims 40 tūkst. pabėgėlių, dar 20 tūkst. bus paskirstyta. Vengrijai, Bulgarijai ir Didžiajai Britanijai padaryta išimtis - šios šalys pabėgėlių perkėlimo programoje galės nedalyvauti. Mums išimties nebus, mat mūsų politikai patys pareiškė, kad dalį pabėgėlių Lietuva ketina įsileisti.

Pirmininkavimą ES Tarybai perėmęs Liuksemburgas pabėgėlius siūlo dalyti atsižvelgiant į priimančios šalies BVP dydį ir gyventojų skaičių, taip pat taikyti išlyginamojo procento kriterijų.

Pagal ankstesnį Europos Komisijos pasiūlytą planą, kuriame buvo numatytos privalomos kvotų sistemos, Lietuva iš viso turėjo priimti 710 pabėgėlių.

Tiesa, kol kas pabėgėlius Lietuva jau ir taip priima savanoriškai. Trys irakiečių krikščionių šeimos - 15 žmonių - į Lietuvą atvyko liepos 3 d. „Carito“ ir Vilniaus parapijų bendruomenės iniciatyva. Užsieniečiai iš karto apgyvendinti butuose ir šeimose, o ne pabėgėlių integracijos centre Rukloje. Teigiama, kad irakiečiai bėgo nuo persekiojimo dėl religijos.

Dainius Paukštė, migracijos ekspertas:

„Kad ir kiek mums bus liepta priimti pabėgėlių, jei nedėsime didelių pastangų, susidursime su didžiulėmis problemomis, kaip susiduria Vakarų valstybės, kurių miestuose susidarė atskiri uždari emigrantų kvartalai. Blogiausiu atveju, jei jau darome pabėgėlių atranką, reikia dairytis tokių žmonių, kurie sutinka išmokti kalbą, integruotis, prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o ne tik sako: duokit. Ir akivaizdu, kad nereikėtų, jog tokie žmonės burtųsi vienoje vietoje, nes tada tokie kvartalai tikrai gali atsirasti. Pabėgėliai greičiau ir integruotųsi tarp kitų žmonių. Tai yra svarbu“, - akcentavo D.Paukštė.

Tokius klausimus turėtų spręsti ne atskiri politikai, o Tauta - referendumo ar bent jau apklausos būdu.

„Pavyzdžiui, pažiūrėkime, kas vyksta Vokietijoje ar Anglijoje, kur kyla problemos dėl imigracijos ir integracijos. Ten niekas su visuomene tokių klausimų nesprendė ir atsitiko taip, kaip atsitiko. Be viso to, tai sukelia ir ekonominių problemų. Pavyzdžiui, kad ir tokių, jog, atsikėlus pabėgėliams, toje vietoje krenta nekilnojamojo turto kainos. Vietiniai gyventojai nelabai nori gyventi tarp kitataučių“, - kalbėjo ekspertas.

D.Paukštė nelinkęs sutikti su sakančiaisiais, kad ir mes juk bėgome nuo sovietų, kitos šalys mus priėmė, todėl dabar ir Lietuva turėtų būti atvira pabėgėliams. Jo nuomone, yra didžiulis skirtumas: mes bėgome nuo okupacijos, o Afrikos ir Rytų Azijos gyventojai bėga nuo Vakarų nešamos „demokratijos“.

„Todėl tie demokratijos nešėjai pirmiausia ir turi prisiimti atsakomybę. Bet pirmiausia turi būti sprendžiamos problemos ten, kur jos kilo“, - įsitikinęs D.Paukštė.


Susiję straipsniai

Pasaulis 8479664823256581602

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item