Romas Lazutka. Darbuotojų padėtis Lietuvoje ir taip nėra lengva

Skaitytojams pateikiame ekonomisto Romo Lazutkos komentarą apie ketinamą priimti naują Darbo kodeksą ir darbuotojų padėtį Lietuvoje. ...

Skaitytojams pateikiame ekonomisto Romo Lazutkos komentarą apie ketinamą priimti naują Darbo kodeksą ir darbuotojų padėtį Lietuvoje.

Darbuotojų padėtis Lietuvoje ir taip nėra lengva. Daugiausiai net ne dėl to, koks tas dabartinis Darbo kodeksas yra, o todėl, kad jo tiesiog nesilaikoma. O darbdaviai, norintys laikytis esamo kodekso, skundžiasi, kad jiems ten per daug suvaržymų. Taip darbdaviai įsitikinę, kad esami įstatymai darbuotojus labai apsaugo, bet žmonės to nejaučia ir nemato. Paprastas visiems žinomas pavyzdys, kai krizės metu buvo atleista šimtai tūkstančių žmonių. Jie visi iš darbo išėjo arba šalių susitarimu, arba savo noru ir negavo jokių išeitinių, nors Darbo kodeksas numato mokėti. Juk akivaizdu, kad krizės metu žmogus savo noru šiaip iš darbo tikrai neišeis. Tai reiškia, kad ir taip buvo randama būdų priversti žmogų arba paskatinti išeiti iš darbo. Todėl dabar esantys siūlymai, kurie liberalizuoja santykius, suteikia daugiau galimybių ir teisių darbdaviams. Normalu, kad darbuotojai bijo, jog jų padėtis dar labiau pablogės. Nes praktika dažnai yra gerokai nutolusi nuo to, kas parašyta Darbo kodekse.

Literatūroje rašoma, kad darbdaviui suteikta galimybė lengvai atleisti darbuotoją turi kitą aspektą, dėl kurio darbuotojas negali būti užtikrintas, kad darbo vietą išsaugos ilgesnį laiką. Tuomet jis tikrai nemotyvuotas gerai dirbti. Atsiranda žmonių tekamumas ir perėjimas iš vienos įmonės į kitą, taip iššvaistomi ištekliai. Žmogus tarsi nebesistengia, pereina į kitą įmonę ir net nežino, kiek ilgai joje dirbs. Manoma, kad dėl tokio didelio tekamumo ūkio mastu tiesiog švaistomi ištekliai. Nes jei žmogus dirbtų toje pačioje įmonėje, įgytų patirties ir tobulėtų. Todėl lankstumas irgi turi savo kitą aspektą, kai ištekliai darbui nepanaudojami tinkamai. Čia reikia tam tikro balanso ir tikrai negali sakyti, kad kuo lanksčiau, tuo geriau.

Žinoma, darbdaviams visuomet norisi, kad viskas būtų skatinama per valstybės biudžetą ir mažesnius mokesčius, bet tuos mokesčius reikia mokėti. Net jei kalbama apie lengvatas, kurios ilgainiui duotų naudos. Tokiais atvejais dažniausiai Finansų ministerija tokių siūlymų neteikia, nes tas poveikis dažniausiai tiksliai neprognozuojamas, o biudžeto eilutės visuomet yra labai tikslios.

Po naujos kodekso redakcijos darbuotojai gali tikėtis teigiamų posūkių išmokų ir pensijų sistemoje. Žinoma, kai kalbame apie tai, kas bus gero, tai reikia atsiminti, kad tai, kas gera, taip pat kainuoja. Žmonės vis tiek dalyvauja socialinio draudimo sistemoje ir jie turi jį mokėti. Galima tikėtis, kad šešėlio šalyje sumažės. Taip pat siekiant išvengti situacijos, kad mokesčius moka tik siaura visuomenės dalis, bus bandoma juos surinkti plačiau.


Susiję straipsniai

Romas Lazutka 8180306261341243276

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item