Paul Krugman. Graikija virš prarajos

Paulas Krugmanas yra amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas, Prinstono universiteto...


Paulas Krugmanas yra amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas, Prinstono universiteto ekonomikos ir tarptautinių santykių profesorius.

Jau kurį laiką akivaizdu, jog euro sukūrimas buvo didelė klaida. Europoje niekada nebuvo sėkmingam vieningos valiutos funkcionavimui būtinų pradinių sąlygų, visų pirma – reikiamo tipo fiskalinės ir bankų sąjungos. Egzistuodama Amerikoje tokia sąjunga, pavyzdžiui, užtikrina, jog sprogus nekilnojamojo turto burbului Floridoje centrinė valdžia automatiškai imsis priemonių, leidžiančių užtikrinti, jog nenukentės vyresniųjų piliečių sveikatos apsauga ar jų bankų indėliai.

Vis dėlto, palikti pinigų sąjungą – gerokai sunkesnis ir labiau gąsdinantis sprendimas, nei prie jos nesijungti iš pat pradžių, ir kol kas net didžiausius sunkumus patiriančios Senojo žemyno ekonomikos kaskart apsigręždavo, priartėjusios prie šio sprendimo. Vėl ir vėl vyriausybės galiausiai nusileisdavo kreditorių reikalavimams griežtai taupyti, tuo tarpu Europos centrinis bankas sugebėdavo suvaldyti paniką rinkoje.

Tačiau situacija Graikijoje pasiekė tašką, kuriame apsigręžti, rodos, nebegalima. Bankai laikinai uždaryti, įvestos kapitalo kontrolės priemonės: galimybių perkelti lėšas už valstybės ribų suvaržymai. Atrodo labai tikėtina, jog netrukus vyriausybė turės pradėti atlyginimus bei pensijas mokėti kvitais, taip sukurdama paralelinę valiutą. Be to, kitą savaitę šalyje vyks referendumas, kuriame bus sprendžiama, ar priimti „troikos“ – kreditorių interesus atstovaujančių institucijų – reikalavimus vykdyti dar griežtesnę politiką. 

Šiame referendume Graikija turėtų balsuoti „ne“, o jos valdžia turėtų būti pasiruošusi prireikus palikti euro zoną. Kad suprastumėt, kodėl tai teigiu, turite suvokti, jog daugelis dalykų (nors ne visi), kuriuos girdėjote apie Graikijos išlaidavimą ir neatsakingumą yra netiesa. Taip, praėjusio dešimtmečio pabaigoje Graikijos valdžia išlaidavo daugiau, nei išties galėjo sau leisti. Tačiau nuo tada ji pakartotinai „karpė“ išlaidas ir didino mokesčius. Darbo vietų skaičius viešajame sektoriuje smuko daugiau nei 25 proc. ir pensijos (lig tol išties buvę gerokai per dosnios) buvo smarkiai apkarpytos. Jei sudėtume visas taikytas taupymo priemones, jų būtų daugiau ne pakankamai ne tik pradiniam deficitui padengti, bet ir jo pavertimui dideliu perviršiu. 

Tad kodėl taip neįvyko? Neįvyko, nes Graikijos ekonomiką ištiko krachas, kurį labiausiai lėmė tos pačios išlaidų mažinimo priemonės, drauge sumažinusios ir pajamas. Šis krachas glaudžiai susijęs su euro valiuta, Graikiją sukausčiusia „ekonominiais tramdomaisiais marškiniais“. Sėkmingais taupymo atvejais, kuriais šalys suvaldo deficitą nesukeldamos ekonominės depresijos, tipiškai vykdomas ir ženklus valiutos devalvavimas, skatinantis konkurencingumą eksporto srityje. Taip, pavyzdžiui, buvo pasielgta 90-aisiais Kanadoje ir ne taip seniai - Islandijoje. Tačiau Graikija, neturėdama savos valiutos, neturėjo ir devalvacijos galimybės. 

Ar lig šiol išdėstyti argumentai reiškia, jog Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos? Nebūtinai. Pagrindinė su Graikijos pasitraukimu susijusi problema visuomet buvo finansinio chaoso, paniško indėlių atsiiminėjimo sukeltų bankų sistemos veikimo trikdžių ir tiek pastarųjų, tiek neaiškaus skolų teisinio statuso lemtų verslo sunkumų rizika. Būtent dėl jos Graikijos vyriausybės viena po kitos pasidavė reikalavimams taupyti ir netgi Syriza, valdančioji komunistų partija, buvo linkusi sutikti su lig šiol Graikijai jau primestomis taupymo priemonėmis. Viskas, ko reikalavo ši politinė jėga, buvo taupymo priemonių negriežtinti dar labiau.

Visgi „troika“ nesutiko ir su tuo. Šioje situacijoje lengva pasimesti detalėse, tačiau jos esmę apibūdina teiginys, jog Graikijai buvo pateiktas take-it-or-leave-it pasiūlymas – toks, kurį ši tegalėjo be išlygų ir diskusijų priimti arba atmesti. Iš esmės tokia pati politika kreditorių interesus atstovaujančių institucijų buvo taikoma visus penkerius pastaruosius metus. 

Šis pasiūlymas yra ir, tikėtina, buvo sąmoningai suprojektuotas būti nepriimtinas Graikijos Ministrui Pirmininkui Aleksiui Tsiprui, nes priėmimas paneigtų jo egzistavimo politinėje arenoje prasmę. Todėl galima manyti, jog pasiūlymu siekta A. Tsiprą „išversti“ iš Ministro Pirmininko posto. Jei Graikijos visuomenė konfrontacijos su „troika“ bijo pakankamai, kad artėjančiame referendume pasisakytų „už“ paklusimą jos reikalavimams, veikiausiai šis tikslas bus pasiekas. 

Tačiau pasisakyti „už“ jie neturėtų dėl trijų priežasčių. Pirma, šiandien žinome, kad vis griežtesnis taupymas veda į aklavietę: po penkerių taupymo metų Graikijos būklė blogesnė nei bet kada anksčiau. Antra, didelė ir galbūt didžiausia dalis chaoso, kurį, baiminamasi, sukeltų Graikijos pasitraukimas, išties jau yra sukelta. Kai bankai jau uždaryti, o kapitalo kontrolė įvesta, nebe tiek daug žalos, kurią dar būtų galima sukelti. 

Galiausiai, sutikimas su „troikos“ reikalavimais reprezentuotų galutinį bet kokių Graikijos pretenzijų į nepriklausomybę atsisakymą. Neapsigaukite patikėdami teiginiais, jog „troikos“ pareigūnai tėra technokratai, neišauklėtiems neišmanėliams graikams aiškinantys, ką tikrai privalu padaryti norint, jog krizė pagaliau liautųsi. Šie tariami technokratai išties yra fantastai, lig šiol ignoravę viską, ką žinome apie makroekonomiką, ir klydę kiekviename žingsnyje. Šioje situacijoje lemiamą įtaką turi ne analizės rezultatai, o galia: kreditorių galia nutraukti Graikijos ekonomiką maitinančią  „virkštelę“. Galia, kuri išliks gaji, kol apie šios šalies pasitraukimą iš euro zonos mąstysime kaip apie protu nesuvokiamą sprendimą. 

Atėjo metas liautis nesuvokti: kitu atveju Graikija bus pasmerkta nesibaigiančiam taupymui ir ekonominei depresijai be užuominų apie šviesą tunelio gale.

Versta iš The New York Times


Susiję straipsniai

Paulas Krugmanas 4312485660577636610

Rašyti komentarą

  1. Patikslinimas2015-07-02 08:22

    - Graikija virš prarajos, į kurią visą pasaulį beatodairiškai stūmia globalistai.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2015-07-03 10:51

    Taip, graikams teks iš naujo sukurti savo valstybę – gal ši krizė yra gera, bet paskutinė proga. Žinoma, tarptautiniame versle dar dešimtmečius niekas jais nepasitikės kaip „nebūtinai vykdančiais įsipareigojimus“ ir reikalaus išankstinio apmokėjimo.
    Graikijoje yra vienas didžiausių pasaulyje save įdarbinančių (anglų k. – self employed) specialistų dalis, kurie tiesiog nemoka jokių pajamų mokesčių. Moka juos tik įmonių darbuotojai, kurie negali jų išvengti, nes jie automatiškai išskaičiuojami iš atlyginimo. 99 proc. gydytojų Graikijoje deklaruodavo pajamas iki 12 tūkst. Eurų, sumos, nuo kurios nemokami mokesčiai. Taip elgėsi net milijonus eurų uždirbantys plastikos chirurgai. Net nekalbu apie legendinius nieko nemokančius laivų magnatus – net ši superkairioji Graikijos valdžia jų nelietė ir neatsiliepė į Briuselio raginimus didinti socialinį teisingumą. Kur investuoti nuo mokesčių paslėptus pinigus? Investuoti į nekilnojamą turtą. Graikija unikali valstybė, kuri neturi valstybinio žemės registro, todėl jau minėtas plastikos chirurgas, teisininkas ar vandens motociklų turistams nuoma užsiimantis asmuo gali įsigyti sklypą kokioje nors rojaus saloje, pastatyti namą gyvenimui arba nuomai.
    Įprasta schema, kai didelė nekilnojamojo turto bendrovė, turinti sumokėti dešimtis milijonų eurų mokesčių, per fiktyvias įmones padidina išlaidas, apmoka sąskaitas už paslaugas, kurių niekada nebuvo suteikta, ir sumoka kelis tūkstančius eurų mokesčių. Visi taip daro, o mokesčių rinkėją galima pamaloninti apvalia suma, kurią pastarasis investuos į nekilnojamą turtą. Vienas Graikijos verslo konsultantas yra pasakęs: „kas geriau - turtinga valstybė ir neturtingi piliečiai, ar turtingi piliečiai ir neturtinga valstybė?“. Toks požiūris yra visuotinai paplitęs šalyje, kurioje natūralu užmerkti akis į visuotinę korupciją ir mokesčių vengimą.
    Ne mažiau privilegijuoti yra ir Graikijos pensininkai. Graikijoje yra sąrašas profesijų, kurių darbuotojai gali anksčiau išeiti į pensiją. Vyrai – 55 metų, moterys – 50. Tai pensijinis laikotarpis, kurį Graikijos vyriausybė nori palikti nepakeistą. Į sveikatai kenkiančių profesijų sąrašą papuola ne tik sunkiomis, pavojingomis ar kenksmingomis sąlygomis dirbantys, tačiau ir tokios „ekstremalios“ profesijos, kaip padavėjai, kirpėjai ir, žinoma, valdininkai.
    Beje, graikų požiūris į savo“ valstybę“ man labiausiai primena armėnus – toks imigrantiškas gyvenimas „niekieno valstybėje“. Gruzinai jau kiek kitokie. Deja, lietuviai irgi nelabai toli šiuo aspektu.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2015-07-07 14:24

    Komunizmas, buvo prievartinis eksperimentas, kuris tragiškai žlugo, Europos sąjungą prievartine vadinti negalima, bet jei Europa susirgs komunizmo liga, žlugimas neišvengiamas.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item