Ant Žaliojo tilto siūloma įamžinti Vasario 16-osios Deklaracijos autorius

Patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ siūlo ant Žaliojo tilto vietoje ankstesnių statulų įam...


Patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ siūlo ant Žaliojo tilto vietoje ankstesnių statulų įamžinti keturis Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos teksto autorius ir signatarus – Vilniuje tuo laiku gyvenusius ir dirbusius Mykolą Biržišką, Joną Vileišį, Petrą Klimą ir Steponą Kairį. Tokį siūlymą „Pro Patria“ išplatino reaguodama į savaitgalį nuo Žaliojo tilto nuimtas komunistinę ideologiją šlovinančias statulas ir Vilniaus mero pasisakymus, jog grąžinti jas ant tilto nėra planuojama.


„Pagrindinis principas turėtų būti paprastas ir aiškus – pašalinę Lietuvos valstybingumą neigusius, lietuvių tautai prievarta primestai sovietinei utopijai šlovinti skirtus paminklus, turėtume juos pakeisti nepriklausomos Lietuvos valstybingumą įtvirtinančia kompozicija. Manome, kad simboliškai tam geriausiai tinka keturių Lietuvos Tėvų kūrėjų – Nepriklausomybės Deklaracijos autorių ir signatarų, paminklai. Šie žmonės, viena vertus, atstovauja politines pažiūras nuo kairės iki dešinės, todėl negali kelti jokių visuomenę skaldančių partinių asociacijų. Kita vertus, visi jie istoriškai susiję su Vilniumi, kur aukodami savo lėšas, laiką ir net rizikuodami įkalinimu, pasiaukojamai dirbo visuomeninį darbą Vilniaus lietuvių bendruomenės labui. Jų ryšys tiek su Lietuvos valstybingumu, tiek su Vilniumi akivaizdus“ – pasiūlymo logiką aiškino jaunimo sambūrio „Pro Patria“ atstovas Vytautas Sinica.  

Siūlomas Vasario 16-osios Deklaracijos autorių ir signatarų įamžinimo ant Žaliojo tilto projektas


Sambūrio atstovo įsitikinimu, labai svarbu, kad atsiradusią tuščią erdvę užpildytų ne bet kas, o modernios nepriklausomos Lietuvos valstybingumą simbolizuojantys paminklai. Žiniasklaidoje praėjusiais metais pasirodė įvairūs siūlymai šiuo klausimu, pavyzdžiui, tiltą papuošti paminklais žinomiems Vilniaus tautinių mažumų atstovams. Pasiūlymo autoriai atkreipia dėmesį, jog Žaliasis tiltas yra istoriškai tapęs pernelyg svarbia reprezentacine vieta, kad joje būtų įamžinami su valstybingumu nesusiję istorijos veikėjai. 

Daugiausia politikos mokslų absolventus vienijančio sambūrio „Pro Patria“ teigimu, tokiu būdu būtų judama link vakarietiškojo tautinio tapatumo supratimo, besiremiančio istorine atmintimi, pagarba valstybės simboliams ir valstybės Tėvams kūrėjams. Prisirišimas ir pagarba šiems dalykams, kitaip nei kalbai, vienodai ugdytinas bet kurios etninės kilmės Lietuvos piliečiams, todėl tinkamai išnaudojamas Tėvų kūrėjų viešas pagerbimas gali pasitarnauti stiprinant Lietuvos piliečių ryšius su valstybe ir jos istorija. 

„Toks Žaliojo tilto įamžinimas kartu būtų ir valingas žingsnis nepasiduodant posovietines visuomenes, tarp jų ir Lietuvą, kamuojančiai politinių paminklų baimei. Pastaroji, išugdyta okupacinio režimo prievartos liudyti akivaizdžiai suklastotą istoriją, dažnai trukdo piliečiams net ir laisvės bei demokratijos sąlygomis kokybiškai skirti valstybingumą stiprinančias ir silpninančias viešosios atminties formas“ – teigė V. Sinica. 

Susiję straipsniai

Istorijos politika 6000957867715346514

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2015-07-21 09:19

    Puikus pasiūlymas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2015-07-21 12:49

    Silpnas pagrindas
    Kažkaip nelogiška atskirti vienus signatarus nuo kitų. Be to, kur dingsta Vilniuje palaidotas Jonas Basanavičius? Tas pats Antanas Smetona, kuriam paminklinė lenta skirta Tilto gatvės name? Yra kita išeitis. Jei jau norime pabrėžti tilto ryšį su nepriklausomos Lietuvos istorija, galime pasvarstyti tokią wiki žinią: 1529 m. Vilniaus vaivada Albertas Goštautas gavo karaliaus Žygimanto I (Senojo) privilegiją statyti naują tiltą, o darbai atskira karališka privilegija buvo pradėti 1530 m. tuometinio miesto pilininko Ulricho Hozijaus. Po jo mirties darbą tęsė jo sūnus Jonas, kuris 1536 m. baigė mūryti didelį tiltą. Štai ir turime 4 žinomas istorines figūras, pradėjusias pirmojo tilto šioje vietoje pastatymo istoriją.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Man, tiesą sakant, labiau patiktų ne konkrečių asmenybių įamžinimas (jiems, mano galva, labiau tinka aikštės, negu tiltai), o bendresnio, simbolinio pobūdžio skulptūros. Pavyzdžiui, kariai ar karių grupės: ankstyvjų laikų kariai, Vytauto kariai, Nepriklausomybės laikų savanoriai ir pokario partizanai.Šiaip jau, atsižvelgiant į vietovės specifiką, aš pasisakyčiau ir už Vietinės rinktinės kario ar karių skulptūrą - bet šito politkorektiška nomenklatūra jau tikrai neleistų. :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2015-07-22 11:03

    Vistiek nebus gerai. Keisk nekeitęs vienus balvonus kitais. Tuo tik patys keitėjai kompromituojasi. Argi neaišku, kad ir juos pačius neišvengiamai keis kiti.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2015-07-22 19:48

    Kokias skirtingas politines kryptis trys iš keturių aiškiai buvo socialdemokratai. Tai visiškai politiškai angažuotas reikalas.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2015-07-25 16:00

    D.M.Keturi signatarai-netinka,nes -NE VISI.O į mintį:"Sambūrio atstovo įsitikinimu, labai svarbu, kad atsiradusią tuščią erdvę užpildytų ne bet kas, o modernios nepriklausomos Lietuvos valstybingumą simbolizuojantys paminklai."-mano galva, labai tiktų ir VISIEMS lygiai vienodai galiojusių litų išlietos kopijos-galėtų būti ir proginės,bet su Vyčiu- kurias ateities kartos matytų bent ant šio tilto.Juk nacionalinis pinigas-valstybės simbolis,ar ne?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item