Seimas raginamas pripažinti Birželio 23-osios sukilimo svarbą

Artėjant 74-osioms Birželio 23-iosios dienos sukilimo metinėms verta prisiminti, kad šis ypatingos reikšmės įvykis nėra iki galo įvertintas. Todėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Paulius Saudargas minėjimo išvakarėse Seimo nariams pasiūlė priimti bendrą pareiškimą dėl 1941 m. birželio 23-iosios dienos sukilimo vertinimo. 

Nacistinei Vokietijai pradėjus karą prieš Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes okupavusią SSRS, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas prieš sovietų valdžią ir okupacinę kariuomenę, o birželio 23 d. per Kauno radiją paskelbta Nepriklausomybės atstatymo deklaracija ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sudėtis. Per kelias dienas sukilėliai iš kalėjimų paleido belaisvius, perėmė svarbiausius strateginius objektus ir faktinę valstybės kontrolę. Tiesa, neapsieita be aukų – žuvo per 2000 sukilėlių. Šiai kilniai lietuvių tautos valiai nebuvo lemta išsipildyti – sovietinę okupaciją pakeitė nacistinis režimas. 

2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Seime balsavimu teisės aktu buvo pripažintas kaip ypatingai svarbus istorinis įvykis, tačiau dėl išorinio spaudimo ir politinės valios stokos rugsėjo 19 d. priimtas protokolinis sprendimas išbraukti iš svarstomų teisės aktų dienotvarkės.

„Nepaisant įvairių nevyriausybinių organizacijų raginimo atnaujinti diskusiją šiuo klausimu, iki šiol to imtis nedrįstama. Todėl minint 74-ąsias metines Seimas, priimdamas siūlomą pareiškimą, šią diskusiją galėtų inicijuoti ir iki jubiliejinio minėjimo deramai įvertinti šią svarbią istorinę datą“, - teigė pareiškimo iniciatorius Paulius Saudargas. 

Nepaisant to, kad tiek Lietuvoje, tiek JAV sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu ir šešėlis mestas sukilimui ir Laikinosios vyriausybės vadovui Juozui Brazaičiui buvo išsklaidytas dar praėjusiame šimtmetyje, atskiros visuomenės grupės bei kai kurių valstybių atstovai palaiko politinį spaudimą, kad didvyriška mūsų tautos kova už laisvę liktų istorijos paraštėse.

„Būtina suprasti, kad 1940-ųjų istorinė skriauda, kai Lietuva buvo okupuota be pasipriešinimo, 1941-ųjų birželį buvo atstatyta. Vis plačiau sutariama, kad Birželio sukilimą galima laikyti faktine lietuvių ginkluotosios rezistencijos prieš okupantus pradžia. Todėl ypač šiandien, kai į dienos šviesą lenda vis daugiau iniciatyvų perrašyti ir juodinti mūsų tautos istorinį pasakojimą, turime žengti šį žingsnį ir įtvirtinti Birželio sukilimą bei Lietuvos Laikinosios Vyriausybės veiklą kaip ypatingą istorinę datą“, - teigė parlamentaras. 

Siūlomo pareiškimo tekste konstatuojama, kad dviem totalitariniams režimams pradėjus tarpusavio karą Lietuva pasinaudojo nušvitusia galimybe atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tačiau vienas okupacinis režimas pakeitė kitą. „Sukilimo poveikis Lietuvos visuomenei buvo itin reikšmingas: tauta suprato, kad tik ji pati ir niekas kitas privalo nuspręsti savo valstybės ateitį“, - teigiama dokumente.

„Tikiu, kad Seimas, pagerbdamas garbingą istorinę datą ir suprasdamas Birželio sukilimo reikšmę XX a. Lietuvos istorijoje, ryšis ne tik priimti šį pareiškimą, bet ir iš naujo imsis iniciatyvos teisės aktu įtvirtinti Laikinosios Vyriausybės paskelbtą Lietuvos nepriklausomybės faktą“, - apibendrino Paulius Saudargas.