Gediminas Navaitis. Tos pačios lyties porų šeiminės teisės: nuomonės ir apsisprendimas

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotrauka Šiandieną šeimos socialinė institucija daugelyje ES šalių, ta...

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotrauka
Šiandieną šeimos socialinė institucija daugelyje ES šalių, taip pat ir Lietuvoje, patiria esminius pokyčius. Atitinkamai jiems ne vienoje valstybėje, šeimos samprata, šeiminius santykius reguliuojantys teisės aktai vis labiau tolsta nuo tradicinės šeimos sampratos. Suprantama, kad šeimos sampratos kaita sukelia diskusijas. Jos ypač ryškios aptariant tos pat lyties porų šeimines teises. Tačiau minėtos diskusijos nepakankamai remiasi moksliškai nustatytais faktais apie seksualumą. Jos ne visada remiasi ir visuomenės nuomonės tyrimais. Šios aplinkybės skatina tirti Lietuvos visuomenės požiūrį į homoseksualumą ir homoseksualių asmenų teises. 

Lietuvos gyventojų požiūrio į tos pačios lyties porų šeimines teises tyrimas 

Lietuvos įstatymai apibrėžia šeimos teisę pakankamai tradiciškai, nenumato šeiminių teisių tos pat lyties porai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę empirinio tyrimo tikslu pasirinktas požiūrio į kai kurias šeimines teises, kurios šeimos santykių srityje laikytos svarbiausiomis, tyrimas, t. y. nuomonių apie tos pačios lyties porų teisę sudaryti juridiškai patvirtintą santuoką ir teisę juridiškai patvirtinti tos pat lyties įtėvių (globėjų) ir vaikų tarpusavio įsipareigojimus, atskleidimas.

Tyrimo metodu pasirinkta anketinė apklausa respondento namuose.

Nagrinėjant tyrimo duomenis naudoti matematinės – statistinės analizės metodai: aprašomoji statistika (procentiniai dažniai) ir analitinė statistika.

Parenkant tyrimo imtį buvo siekiama, kad ji būtų reprezentatyvi ir atstovautų visai populiacijai. Iš viso apklausta 1005 vyresnių nei 18 metų žmonių iš 19 miestų ir 31 kaimo. Apklausa vyko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Druskininkuose, Kretingoje, Kauno, Alytaus, Šakių, Pakruojo, Utenos, Tauragės, Švenčionių, Raseinių, Kupiškio, Akmenės, Rokiškio, Šilutės, Telšių, Mažeikių, Marijampolės, Trakų ir Ukmergės rajonuose.

Tyrimas atliktas 2014 m. spalio mėn 14 – 23 dienomis. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ interviuotojai.

Tyrimo kokybės siekta vidine tyrimo atlikimo (interviu skaičius, anketos užpildymo pilnumas, apklausos nuoseklumas); išorine tyrimo atlikimo ( interviuotojų kontrolė, siekiant išsiaiškinti, ar apklausa buvo vykdoma laikantis metodinių reikalavimų, ar nebuvo pažeistas atrankos principas, ar nebuvo pažeista nurodyta apklausos procedūra) ir duomenų įvedimo (tikrinama mažiausiai 10% įvesto duomenų masyvo) kontrole. 

Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Tyrimo duomenys atskleidė gana vieningą Lietuvos gyventojų nuomonę apie tos pat lyties asmenų šeimines teises, svarbiausiomis iš kurių, kaip minėta, šiame tyrime laikyta teisė registruoti santuoka ir įsivaikinti.

Lietuvos gyventojų nuomonės apie tos pat lyties asmenų poros teisę registruoti santuoką. Siekiant išsiaiškinti šią nuomonę respondentams buvo užduotas klausimas: „Ar jūs pritariate, ar nepritariate, kad tos pačios lyties asmenų pora turėtų teisę registruoti santuoką?“

Respondentų gebėjimą suprati klausimą ir nuomonės apie jį turėjimą netiesiogiai patvirtina itin mažas neatsakiusių į klausimą skaičius (3 respondentai).

Nuomonės apie tos pat lyties asmenų poros teisę registruoti santuoką pateikiamos 1 lentelėje. 

Lentelė 1 Nuomonės suteikimą apie tos pačios lyties asmenų porai teisės registruoti santuoką


Apibendrinat 1 lentelės duomenis galima išskirti dvi, besikiriančias savo nuomonėmis, respondentų grupes. Pirmąją grupę sudarytų respondentai daugiau ar mažiau nepritariantys tos pat lyties asmenų poros santuokos registracijai. Jai priklausė 866 (86,3%) respondentų. Antroji grupė – daugiau ar mažiau pritariantys tos pat lyties asmenų poros teisei registruoti santuoką. Jai priklausė 135 (13,4%) respondentų.

Pirmoji respondentų grupė akivaizdžiai skaitlingesnė nei antroji. Pastaroji aplinkybė neleidžia patikimai išskirti demografinių ir socialinių veiksnių, kurie būtų susiję su vienokia ar kitokia nuomone apie tos pat lyties asmenų teisę registruoti santuoka. Galima pažymėti kai kurias tendencijas.

Tos pačios lyties asmenų teisei registruoti santuoką dažniau pritarė jaunesnio amžiaus respondentai. “Pritariantys” ar ”greičiau pritariantys” šiai teisei jaunesnių nei 29 m. respondentų tarpe sudarė 32,1%, o tarp 30-39 m. - 19,7%; tarp 40-49 m. 13,8%, 50-59 m. – 7,4%, 60-69 m. – 6,9%, 70 m. ir daugiau – 3,6% (p<0,001) . 

Panašiai susijęs palankesnis aptariamos teisės vertinimas su gyvenama vieta. Tarp pasisakančių už ją buvo 25,1% vilniečių, 16,7% didžiųjų miestų (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) gyventojų ir 6,7% kitų miestų gyventojų (p<0,001). 

Taigi, palankus požiūris į tos pačios lyties santuokas gerai koreliuoja su amžiumi, miesto, kuriame gyveno respondentai, dydžiu. 

Lietuvos gyventojų nuomonės apie tos pat lyties asmenų poros teisę įsivaikinti. Antruoju klausimu apibudinančiu pagrindines šeimines teises laikytas klausimas apie tos pačios lyties asmenų teisę bendrai ugdyti vaiką. 

Nuomonės apie tos pat lyties asmenų poros teisę įvaikinti pateikiamos 2 lentelėje. 

Lentelė 2. Nuomonės suteikimą apie tos pačios lyties asmenų porai teisės įvaikinti


Pagal lentelėje 2 pateikiamus duomenis respondentus irgi galima skirstyti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarytų respondentai daugiau ar mažiau nepritariantys tos pat lyties asmenų poros teisei įvaikinti. Jai priklausė 952 (94,8%) respondentų. Antroji grupė – daugiau ar mažiau pritariantys tos pat lyties asmenų poros teisei įvaikinti. Jai priklausė 49 (4,9%) respondentų.

Užfiksuotas reikšmingas ryšys tarp pozityvaus požiūrio į įvaikinimą ir amžiaus (p<0,001): 18-29 m. –  14,9%, 30-39 m. – 6,8%, 40-49 m. – 2,5%, 50-59 m. – 3,5%, 60-69 m. – 1,1%, 70 m. ir vyresni – 1,2%. Nustatytas ryšys su respondento gyvenama vieta (p<0,01): Vilnius – 9,0%, kiti didieji miestai – 6,4%, kiti miestai - 3%, kaimas 2,8%. 

Diskusija

Tyrimo duomenys liudija daugumos Lietuvos gyventojų neigiamą požiūrį į tos pat lyties asmenų poros šeimines teises. Atsižvelgus į tai, kad homoseksulios lytinės orientacijos asmenų dalis populiacijoje skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais vertinama nuo kelių iki keliolikos procentų, tikėtina prielaida, kad už tos pat lyties asmenų poros šeimines teises Lietuvoje pasisako tik asmenys, kurie pagal A. C. Kinsey, W. B. Pomerovy, C. E Martin, priklauso kuriai nors iš homoseksualų grupių t. y. priskirtini prie grynų homoseksulistų, (būdami susaugę turėjo lytinius santykius su savos lyties asmeniu), atliko eksperimentinius lytinius veiksmus su savo lyties asmeniu paauglystėje (pvz., bendra masturbacija), turėjo homoseksulių jausmų, tačiau niekada nesantykiavo su savo lyties atstovu. 

Tokia prielaida pakankamai įtikinama, nes už tos pačios lyties asmenų poros šeimines teises gausiau pasisakė jauni žmonės t. y asmenys galimai turėję/turintys „eksperimentinių“ lytinių santykių su savo lyties atstovu patirtį. Tokią prielaidą netiesiogiai patvirtina neigiamas požiūris į tos pat lyties asmenų poros teisę ugdyti vaikus, juos įsivaikinti.

Galima neigiamo požiūrio į tos pat lyties asmenų poros šeimines teises priežastis - dalies pasisakančiųjų už šias teises siekis transformuoti šeimos socialinę instituciją, kuriai Lietuvoje priskiriama aukšta vertė. Antai V. Lehr teigia, kad tos pat lyties porų šeiminių teisų įgijimo tikslas yra mesti iššūkį vyraujančiam normalumo suvokimui ir siekinys ne nustatyti kitokį standartą, bet dekonstruoti diskursus, kuriančius normalumą (Lehr, 2003) R. Kuhar irgi pažymi platesnį tos pat lyties porų šeiminių teisų kontekstą, rašo, kad homoseksualams bus leista tuoktis tik tuomet, kai šis institutas (santuokos – G.N.) praras savo privilegijuotą padėtį visuomenėje. Toks procesas matomas paskutiniuosius du dešimtmečius ir homoseksualios santuokos institutas galbūt yra vienas iš prie jo prisidedančių veiksnių. (Kuhar, 2007)

Pristatytas tyrimas patvirtina, kad stokojama tiek visuomenės nuomonės, tiek ir moksliškai pagristų seksualumo apraiškų tyrimų. Tokie tyrimų stoka lemia tai, kad diskusijos apie šiuolaikinę šeimos socialinę instituciją neretai tampa „mėgėjiškomis“ (pvz. diskutuojama apie šeimos apibrėžimą, nors akivaizdu, kad be istorinio ir kultūrinio aspekto tokia diskusija nelabai prasminga, nes skirtingose visuomenėse, skirtingu metu egzistavo daug santuokos ir šeimos formų – poligamija, poliandrija, grupinė santuoka ir k. t.). Perspektyvi, t. y. palaikoma didesnės dalies Lietuvos gyventojų, šeimos politika vargu ar galima be aiškaus apsisprendimu moraliai ir materialiai remti ne visas įmanomas santuokos ir šeimos formas, o tik visuomenei priimtina, atitinkanti valstybės interesus konkretų santuokos ir šeimos modelį. Apsisprendus dėl jo, nuosekliai būtų apsispręsta ir dėl tos pat lyties asmenų poros šeiminių teisių. 

Susiję straipsniai

Šeimos politika 4537212327006422788

Rašyti komentarą

  1. Gera analizė. Tiesa, galima ir kiek kita interpretacija. Pvz. faktą, kad tarp tokių "santuokų" palaikančiųjų buvo daugiausia vilniečių bei kitų didžiųjų miestų gyventojų ir jaunų žmonių (greičiausiai, tai ta pati grupė - t.y. jauni didžiųjų miestų gyventojai) galima paaiškinti tuo, kad pervertofilinė propaganda aktyviausia būtent didžiuosiuose miestuose ir yra labiausiai orientuota į jaunus žmones. Be to, reiktų atsižvelgti ir į tai, kad dalis pervertofilinių lobistų dirba universitetuose (o kai kurie jų dalyvauja neomarksistiniuose eurosajūzo dosniai finansuojamuose projektuose), kas sudaro papildomas palankias sąlygas januomenės smegenų plovimui (indoktrinavimui). Tokia strategija suprantama - vyresnioji karta jau turi tvirtas moralines vertybes, o štai jaunimą galima ideologiškai "formuoti" - šiuo atveju perversijas pateikiant kaip kažką teigiamo ir "progresyvaus", tuo pat metu kalant pleištą tarp "progresyvinamo" jaunimo ir "retrogradais" apšauktos vyresniosios kartos, taip užkertant kelią vertybių perdavimui iš kartos į kartą. Čia nieko naujo - "senieji" bolševikai darė lygiai tą patį, tad "naujieji" tiesiog taiko savo "idėjinių brolių" sėkmingai išmėgintą indoktrinacijos praktiką.
    P.S. Manyčiau, rezultatų aptarimo skyrių vadinti "diskusija" yra ydinga praktika - tai tiesiog fonetinis skolinys iš anglų kalbos, ir angliško "discussion" prasmė "the examination or consideration of a matter in speech or writing" geriau atspindima lietuviško termino "aptarimas" (vartojamas prasme "apsvarstymas"), o ne "diskusija", kuri apibrėžiama kaip "kokio nors ginčijamo klausimo viešas aptarimas, svarstymas, ginčas." Kitaip tariant, "discussion" ir "diskusija" - daliniai, o ne pilni atitikmenys.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2015-06-15 19:07

    Kuo toliau imu galvot, kad savo kartoj esu išimtis pederastų "santuokos" klausimu. Arba gali būti, kad mano bendraamžiams yra tas pats ar bus įvesta visokios "partnerystės", "santuokos". Ta prasme, jie arba labiau pritaria (ne 100 %) arba neturi aiškios nuomonės "šiuo klausimu". Kaip supratau, be šansų man būtų pritapt "progresyviajame auksiniame jaunime". :D Bent ką padariau, tai peticiją prieš civilinę partnerystę pasirašiau.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2015-06-16 06:23

    pasirasyti uz tos pacios lyties zmoniu santuoka, tai propazinti, kad artejame prie pasaulio pabaigos - nera gimstamumo, mazeja populiacija. Afrikieciais neuzpildysi tautines valstybes gyventoju skaiciu. Esu PRIES geju santuokas, pries isivaikinima ir t.t. Stai, prie sovieto buvo geriau - sodindavo iskrypelius i kalejima sveikatai taisyti!:)))

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item