Dainius Paukštė. Negalima iš Afrikos perkelti visą Afriką

Respublika.lt nuotrauka Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Zeidas Raadas al Huseinas (Zeid Raad Al Hussein) siūlo Europos Sąjungai...

Respublika.lt nuotrauka

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Zeidas Raadas al Huseinas (Zeid Raad Al Hussein) siūlo Europos Sąjungai priimti milijoną pabėgėlių. ES valstybėms narėms jau bandoma paskirstyti naujų imigrantų kvotas. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šį pabėgėlių kvotų paskirstymą jau pavadino beprotišku, nes, pasak jo, Vengrijai tai reikštų masinį skirtingų religijų ir kultūrų sumaišymą. Apie tai, ar gali Europa priimti papildomą milijoną pabėgėlių, ar viena Europa pajėgi spręsti pabėgėlių klausimus, kalbamasi su teisininku, migracijos reikalų ekspertu Dainiumi Paukšte.

- Imigracija yra didžiulio masto geopolitinė problema. Reikia priimti sprendimus, o ne švaistytis pasiūlymais. Pačios Jungtinės Tautos turi dalyvauti tame žaidime, o ne nusiplauti rankutes. Imigracija yra pasaulinė problema, todėl Jungtinės Tautos negali šio proceso stebėti tik iš šalies. Numesdamos šio klausimo sprendimą tik Europai.

- Pabėgėliai sprunka į Europą tarsi į rojų žemėje. Šis procesas vis sunkiau kontroliuojamas. Bet ar humaniška, krikščionišku požiūriu, atstumti tuos nelaimėlius?

- Na, kažkiek ir Europa priims, bet imigracijos našta turi dalintis visas pasaulis. Ir turi būti keliamas globalus klausimas Jungtinėse Tautose - kaip panaikinti priežastis, kad žmogus negali savo Tėvynėje gyventi, turi iš jos bėgti? Juk negalima iš Afrikos perkelti visą Afriką. Tai problemų problema. Jungtinėms Tautoms reikėtų kelti klausimą, kodėl žmonės iš ten bėga. Nes ten ligos, pavojingos epidemijos, pilietiniai karai, skurdas, didžiulis mirtingumas, terorizmas ir ginklais remiami vietos karaliukai. Be to, labai sunku tiems žmonėms, kuriems pavyksta persikelti į Europą. Matome, kad jų integracija Europoje iš esmės nevyksta.

- Žinome, kad dauguma pabėgėlių net trečioje kartoje dar nesugeba visiškai integruotis Europos žemyne. Gyvena savotiškuose getuose. Juk Lietuvai, parafrazuojant Vengrijos premjerą, taip pat grėstų skirtingų religijų ir kultūrų sumaišymas. Ir kažin, kuri kultūra ar religija nugalėtų. Gali būti, kad karingesnė, įžūlesnė.

- Jūs teisi. Iš tiesų tai irgi didžiulė problema.

- Kita vertus, ar Jungtinės Tautos iš viso pajėgios kažką ryžtingo ir vieningo nuspręsti dėl imigracijos?

- O kodėl ne? Reikia Jungtinėms Tautoms aiškintis, o kodėl siunčia Afrikai ginklus. Gal reikia imtis griežtų tarptautinių priemonių prieš tuos, kurie finansuoja tokius dalykus? Pilietinius karus, karinius konfliktus Afrikoje. O ne eiti paprasčiausiu keliu - permetant imigracijos problemą Europai.

- Lengva permesti, nes Europa arčiausiai. Skiria tik Viduržemio jūra. Jei Japonija būtų arčiau, pabėgėliai turbūt rinktųsi ir Japoniją. Nes irgi turtinga. Bet Lietuvos valstybė nėra nei turtinga, nei kažkuo nusikaltusi dėl karų, perversmų ar ligų Afrikos žemyne. Mes humaniškai galime priimti tik tiek žmonių, kiek iš tikrųjų galime. Lygiai kaip ir kitos ES narės. Juk negalima tiesiog, kaip siūlo JT, priimti milijoną pabėgėlių ir mechaniškai išsidalinti. Juk yra ir socialinės, kultūrinės tokių dalybų pasekmės. Ir kiekvienoje šalyje - vis kitokios?

- Lietuva - dar tuščias lapas. Šveicarijoje ar kitur atvažiavę pamatysime įvairiausių žmonių ir įvairiausių iš to kylančių socialinių niuansų. Tad akivaizdu, kad pasekmės neatsiranda be priežasčių. O priežastys kyla Afrikoje. Ir tai turi spręsti Jungtinės Tautos. Juk tam jos ir buvo sukurtos, kad spręstų globalias pasaulio problemas. Lietuva dabar pirmininkauja Jungtinėse Tautose, todėl gali parodyti iniciatyvą iškeldama globaliąsias imigracijos priežastis. Turėtų būti sušaukta Jungtinių Tautų Asamblėja, ir pabėgėlių našta turėtų solidariai dalintis visas pasaulis. Nes jei Jungtinės Tautos nusiplauna rankas, XXI amžiuje įteisinama žmonių vergovė, kai leidžiama pelnytis iš žmonių plukdymo, perkėlimo į Europos žemyną. Tuo naudojasi įvairaus plauko verteivos pirkdami, pardavinėdami laivus, sudarydami afrikiečiams bėgliams sąlygas kaip nors pasiekti Europos krantus. Kiekviena organizacija turi atlikti savo uždavinius. Milijonu pabėgėlių turi dalintis visas pasaulis. Kas tiekia Afrikai ginklus, turi atsisakyti savo pelno. Tie, kurie palaikydavo režimus, turi rasti ir imigracijos klausimų sprendimus. Niekas nevyksta be priežasties. Į Europą veržiamasi tik todėl, kad ji pakeliui, ji arčiausiai. Į Aziją bėgti nenori, nes žino, kad ten bus sunkiau.

- Bet karų iškankinti žmonės, girdėdami apie rojų Europoje, vis vien bėgs. Ateityje jau skirstysime ne milijoną, bet dar daugiau...

- Geriausias variantas - žmonės turi gyventi savo namuose, savo krašte. Imigracija sudaro 3 proc. viso pasaulio žmonių. Tai yra 250 milijonų žmonių. Tai toks kiekis, koks beveik yra visoje Brazilijoje. Štai tokia „Brazilija“ visą laiką migruoja ir tai yra norma. Bet Europai, jei priimsime milijoną pabėgėlių, gresia šią normą viršyti keturis kartus. Tad nereikia tik kalbėti iš aukštų tribūnų, kiek Europa gali priimti pabėgėlių ir kaip juos išskirstyti. Toks kalbėjimas - tai savotiškas imigracijos skatinimas. Iš to dar didesnį biznį padarys prekeiviai žmonėmis. Juos reikia griebti už pakarpos. Juk valstybės turi savo žvalgybas, vidaus tarnybas. Reikia tiesiog dirbti, keisti strategijas. Nes, matyt, kažką ne taip daro.


Susiję

Užsienio politika 887377978421266786
item