Nevyriausybinės organizacijos: Lietuvoje nėra aiškaus šeimos politikos tikslo

Lietuvoje vienu metu kalbama apie kuo ilgesnį mamos buvimą su vaiku ir kuo greitesnį moters grąžinimą į darbo rinką po motinystės atosto...


Lietuvoje vienu metu kalbama apie kuo ilgesnį mamos buvimą su vaiku ir kuo greitesnį moters grąžinimą į darbo rinką po motinystės atostogų. Tai rodo, kad Lietuvos šeimos politikos tikslas ligi šiol nėra aiškus. Tokią išvadą padarė diskusijoje dalyvavę nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai.

Trečiadienį nevyriausybinių organizacijų diskusija prasidėjo Lietuvos teisės instituto ir „Šeimos instituto“ inicijuotas viešųjų diskusijų ciklas, kuriuo Lietuvoje siekiama apibrėžti šeimos politikos tikslą.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime atkreipė dėmesį į tai, jog vienu atveju Lietuvoje taikomas pietietiškas šeimos politikos modelis, orientuotas į šeimos stiprinimą, jos reikšmės didinimą. Kitu atveju dėmesys kreipiamas į skandinavišką modelį, kuris orientuojasi į individo gerovę.  Lietuvoje kol kas nėra nuspręsta, kokio modelio turėtų būti laikomasi, todėl mokslininkė paragino diskutuoti šiuo klausimu, kad būtų išgrynintas Lietuvos visuomenei priimtinas modelis.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai, dalyvavę diskusijoje, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šeimoms stinga saugumo, demografinė padėtis yra prasta, todėl būtina stiprinti šeimą, šiai svarbiausiai visuomenės institucijai teikti visokeriopą pagalbą – tiek informacinę, tiek moralinę, tiek finansinę. Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, kad visuomenės nuomonė šiuo metu nėra palanki daugiavaikėms šeimoms, kas rodo susiformavusį neigiamą gausios šeimos vaizdinį.

„Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta konstruktyvaus dialogo tais klausimais, kurie liečia šeimos politiką. Trūksta bendradarbiavimo, pastangų ieškoti to, kas sieja, o ne kas skiria . Buvo atkreiptas dėmesys, jog prieš keletą metų aktyviai diskutavus šeimos politikos klausimais, šiomis dienomis apie šeimos politiką Lietuvoje kalbėti vengiama, pasirenkami atskiri segmentai ir apie juos diskutuojama, bandoma reglamentuoti, tuo tarpu bendro tikslo šiais klausimais nėra.

Pirmosios diskusijos pasisakymus apibendrinęs politologas dr. Vincentas Vobolevičius akcentavo tai, kad šeimos politika yra kur kas sudėtingesnis reiškinys, nei industrinė ar finansinė politika, nes liečia daugybę itin jautrių sričių ir turi begalę įvairių segmentų ir nėra labai aiškiai apibrėžtos interesų grupės. Išklausęs nevyriausybinių organizacijų atstovų, V.Vobolevičius atkreipė dėmesį į tai, kad nesusivienijus nevyriausybinėms organizacijoms nėra galimybės pasiekti tikslų, apie kuriuos visi kalba labai panašiai, tačiau nėra konkrečios vizijos, kaip esančios problemos galėtų būti sprendžiamos.

„Reikia civilizuoto kalbėjimo apie šeimos politiką, reikia užsiimti svarbių klausimų lobizmu, taip pat paspausti politikus, kad šie atkreiptų deramą dėmesį į šeimos reikalus“, - sakė politologas.

Visą diskusijos įrašą galima rasti internete: http://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/

Trečiadienį prasidėjęs renginių ciklas tęsis mokslininkų, politikų bei valdininkų diskusijomis. Paskutinis renginys bus skirtas apibendrinti visų diskusijų išvadas.

Susiję

Šeimos politika 2103199734008392073
item