Laurynas Kasčiūnas. Nefinansuodamas Donbaso, Porošenka neleidžia Rusijai primesti taisyklių

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sugebėjo atsilaikyti prieš Rusijos žabangas ir neleidžia šiai šaliai diktuoti žaidimo taisyklių. Ta...


Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sugebėjo atsilaikyti prieš Rusijos žabangas ir neleidžia šiai šaliai diktuoti žaidimo taisyklių. Taip, praėjus metams nuo to, kai Ukrainos prezidentu tapo P. Porošenka, tvirtina Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas. Jis prideda, kad, atsisakydamas finansuoti Donbasą, Ukrainos prezidentas padarė teisingą sprendimą.

„P. Porošenka, atsisakęs finansuoti okupuotą Donbasą, nutraukęs valstybinių įstaigų veiklą, paskelbęs visą Donbasą laikinai okupuota teritorija, iš principo sako Rusijai – mes nežaisime jūsų žaidimo, nenorime, kad jūs į mūsų vidų instaliuotumėte svetimkūnį. Kitaip tariant, sakoma – jeigu norite okupuoti, okupuotos teritorijos ir laikykitės. Tai – labai geras sprendimas. Tai – taktinis sprendimas, neleidžiantis Rusijai primesti žaidimo taisyklių. Šia prasme jis elgiasi labai teisingai“, – LRT Radijui sako L. Kasčiūnas.

– Kaip vertinate P. Porošenkos prezidentavimo metų laikmetį? Ką jam pavyko nuveikti?

– Be abejo, prezidentui buvo kilę daug iššūkių. Pirmiausia, žinoma, saugumo politikoje. Pabrėžčiau, kad jam pavyko atsilaikyti ne tik prieš Rusijos karinį ir politinį spaudimą, bet ir prieš Rusijos politines žabangas. Ką turiu galvoje? Pirmiausia – Rusijos siūlymus, kurie P. Porošenką lydėjo nuo pat pradžios – bandyti susitarti dėl taikos mainais į Ukrainos federalizaciją. Tai – sena Rusijos idėja, kad reikia kaip įmanoma labiau regioniškai suskaldyti ukrainiečius ir per tuos regionus kontroliuoti visą Ukrainą.

Tai buvo bene pirmas toks neoficialus Rusijos pasiūlymas P. Porošenkai. Jis atmetė šį pasiūlymą, suprasdamas, kad būtent toks santykių modelis iš esmės reikštų, kad Ukraina praranda savo savarankiškumą. Jis atsilaikė prieš šias žabangas, nepasidavė Rusijos žaidimams ir rinkosi sunkų, bet gynybinį kelią.

Pasirinktas toks kelias, jog dabar Ukraina, nepaisant to, jog turi problemų Donbase, kol kas yra ta valstybė, kuri nepasiduoda Rusijos geopolitinei įtakai. Ji iš esmės yra ta valstybė, kuri bando tvirtinti savo valstybingumą. Vidaus politikoje situacija, žinoma, truputį sudėtingesnė. Prezidentą lydi nuolatinis klausimas – ar reformos, kurias jis daro ar turi padaryti, lydės Ukrainą į naują tvarką? Kitaip tariant, ar Ukraina taps ne oligarchine valstybe? Ar ji vis dėlto liks tuo pačiu oligarchiniu politiniu dariniu?

– Nuo ko tai priklausys?

– Tai priklausys nuo to, ar jam pavyks pakeisti verslo ir politikos santykius. Kitaip tariant, per daugiau kaip 20 posovietinės Ukrainos metų stambus verslas visą laiką kontroliavo politikus. Niekada neatsirado stipri valdžia, kuri galėtų pakeisti šį žaidimą, sąveiką.

Vieni sako, kad P. Porošenkai nepavyks to padaryti, nes jis pats – oligarchas, verslininkas. Kiti sako, kad tik toks žmogus, kuris žino, kaip vykdomos žaidimo taisyklės, gali sutelkti savyje didžiausias politines jėgas ir pabandyti iš esmės pertvarkyti sistemą. Esminis klausimas – ar jam pavyks pakeisti Ukrainos politinę ir ekonominę trajektoriją.

– Ko, Jūsų manymu, reikia, kad pavyktų tai pakeisti? Turbūt daugelis jau skaitė „New York Times“ rašinį, kur teigiama, kad Ukraina yra įklimpusi ir į politinį, ir ekonominį chaosą. Šalies ekonomika smunka ir tuomet, kaip Jūs minėjote, išlieka didelė korupcija.

– Tai – politinės valios, griežtų reformų klausimas. Svarbu tai, kad nebūtų dvigubų standartų, kad nebūtų taip, jog visos tos reformos vyktų pagal scenarijų – vieni oligarchai atėmė iš kitų oligarchų. Būna tokių bandymų.

Atsimenu 2004 m. oranžinę revoliuciją. Juk irgi tikėjomės, kad Ukraina iš esmės persitvarkys. Tada buvo priimti daliniai sprendimai ir, kaip teigiama, milijonieriai tapo milijardieriais. Kitaip tariant, tai buvo milijonierių sąmokslas prieš milijardierius. Kad to nebūtų, P. Porošenkai reikia iš esmės kitokiu kampu, kitokia kryptimi pastatyti valstybės garvežį. Tai – be galo sudėtinga užduotis. Iš esmės tai – politinės valios ir galios klausimas.

– Kiek Ukrainai apskritai įmanoma spręsti Rusijos invazijos į šią šalį klausimą?

– P. Porošenka dabar yra pasirinkęs įdomų variantą. Visi kalbame apie tai, kad teritorijos vientisumas yra nekvestionuojamas. Jis pabrėžė tą patį, bet jau supranta labai aiškų faktą – Rusija taip lengvai Donbaso neatiduos. Jeigu atiduos – tik pagal rusiškas žaidimo taisykles. Viso to kaina – išaugusi Rusijos įtaka visai Ukrainai. Kitaip tariant, Rusija gali atsitraukti iš Donbaso tik tada, kai būtų pateiktas jai palankus konflikto sureguliavimo scenarijus, po kurio rusai galėtų turėti daug daugiau įtakos svertų pačioje Ukrainoje negu dabar.

P. Porošenka, atsisakęs finansuoti okupuotą Donbasą, nutraukęs valstybinių įstaigų veiklą, paskelbęs visą Donbasą laikinai okupuota teritorija, iš principo sako Rusijai – mes nežaisime jūsų žaidimo, nenorime, kad jūs į mūsų vidų instaliuotumėte svetimkūnį. Kitaip tariant, sakoma – jeigu norite okupuoti, okupuotos teritorijos ir laikykitės. Tai – labai geras sprendimas. Tai – taktinis sprendimas, neleidžiantis Rusijai primesti žaidimo taisyklių. Šia prasme jis elgiasi labai teisingai.


Susiję straipsniai

Užsienio politika 6075867092114341359

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item